Nauja pilietinė iniciatyva, kurios paskirtis puoselėti, ugdyti, tobulinti ir visaip kitaip maloninti iškilius iniciatorius:
Užsukite čia ir skubiai nupirkite dėdei barškutį.
Ji kilo neatsitiktinai, o todė, kad Artūras Račas savo populiariame tinklaraštyje uoliai siuntinėja savo skaitytojus pas Čyvą (jis rašo – čyvą). Taigi visus priimu.
#1 by J.K.P. on kovo 30, 2011 - 10:10 pm
Tomai, Tomai – na ir ką tu su žmogum padarei? Negėda?
studentas matematikas
Kovas 30, 2011 11:19 vakare | Nuoroda | Atsakyti
žinot ką, gerb. Artūrai.
nuo rytojaus bus vienas – už nepaliaujama lietuvių tautos skaidrinimą ir protinimą. Ačiū.
Esu jaunas, manau, protingas Lietuvos vaikas.
Domiuosi labai plačiais dalykais.
Taip pat turiu savo požiūrį į religijas, kuris yra panašus į Jūsų.
Aš tik norėjau pasakyti, kad labai didžiuojuosi, kad Lietuvoje yra tokių žmonių kaip Jūs. (be ironijos)
Beje, mano kambaryje kabo žmonių, kurie mane vienaip ar kitaip įkvepia, suteikia pasitikėjimo portretai: Albert Einstein (turbūt žinot tą garsią nuotrauką su iškištu liežuviu – už tai, kad net ir būdamas žymus mokslininkas, nebijojo būti savimi, nebijojo apsijuokti), Jose Mourinho (už tai, kad nebijo savęs pagirti), David Becham (už gražią šeimą – bent iš šalies žiūrint), Ernesto Che Guevara (žinau žinau, kad jis buvo žudikas, bet tai yra daugiau simbolis, o ne asmenybė), Bob Marley (už visiška “chilloutin’į” požiūrį į gyvenimą – juk kartais tiesiog reikia mokėti atsipūsti). Iki šiandienos neturėjau kandidatų su lietuvišku pasu…
Artūras Račas
Kovas 30, 2011 11:30 vakare | Nuoroda | Atsakyti
Studente matematike, už šį savo komentarą susilauksite čyvų, užkalnių ir bačiulių pajuokos ir gal net citavimo pipedijoje… Todėl iš karto jus dėl to užjaučiu.
Kalbant rimčiau – nors tarp jūsų mėgstamų herojų man patinka anaiptol ne visi – galiu tik pasakyti ačiū.
P.S. Jei susitiktume, papasakočiau vieną labai linksmą istoriją iš asmeninės patirties, susijusią su vienu iš jūsų mėgstamų žmonių ir ilgio matavimo vienetu…:)
Prabėgo jau keleri metai, o kai klausausi , nuolat prisimenu ir nusišypsau…
johnis
Kovas 30, 2011 11:38 vakare | Nuoroda | Atsakyti
Keistas studentas tik dabar atsibudo…
Pas mane seniai ant kaklo sirdeleje kabo dvi mazos foto- viena p.A.Raco, kitos neminesiu- tikriausiai suprasite.
atsidarau- paziuriu i abu ir man gera.
Uzdarau ir vel gera nuo minciu jog jie kabo ant mano krutines ir ziuri vienas i kita amzinai.
su malda ir nuolankumu jusu darbams.
Muzikas
Kovas 30, 2011 11:43 vakare | Nuoroda | Atsakyti
+100
Artūras Račas
Kovas 30, 2011 11:48 vakare | Nuoroda | Atsakyti
matot, Studente, juk sakiau… Bet, jei ką, neimkite į galvą. Savo nuomonę turėti visada yra sunkiau nei bliauti kartu su banda. O savo nuomonę, jei ji neatitinka bandos nuomonės, viešai reikšti Lietuvoje yra tolygu abejoti Kristaus prisikėlimu iš numirusiųjų.
Bet – vis tiek įmanoma:)
studentas matematikas
Kovas 30, 2011 11:58 vakare | Nuoroda | Atsakyti
Pirmiausia, kaip ir dera jaunimo atstovui, man tas pats ką apie mane kiti galvoja, turiu galvoje man visiškai nesvarbius asmenis. Tuo ir nuostabi jausnystė. ,)
Neabejoju, kad nusišypsosiu prisiminęs tokį savo rašinėlį po kokių 20 metų, gal net nurausiu (tikiuosi bus pirmas variantas).
Na bet kuriuo atveju, viskas ką sakau ir darau yra labai nuoširdu.
——–
Kas liečia tuos mano “herojus” ant sienos, tai aišku jų sąrašas laikui bėgant kis ir jau kinta. Futbolininkas matyt skaičiuoja paskutinę savaitę garbingoje vietoje, kaip ir Pietų Amerikos “didvyris”.
Gaila, kad nėra daug lietuviško kraujo kandidatų. (beje būtų įdomu išgirsti, kas iš lietuvių pakliūtų į Jūsų ir kitų skaitytojų sąrašą)
——-
Suintrigavot su ta linksma istorija.
Nedrįstu spelioti apie ką ji.
——-
Beje, daina kaip tik tinkama tokiam vakarui.
Ačiū.
#2 by Tomas Čyvas on kovo 31, 2011 - 3:47 am
Na taip… Jei būčiau uolus katalikas, kokiu mane turbūt įsivaizduoja Račas (kitaip juk neišina “Bandai” priskirti), eičiau net savo noru keliais aplink šventorių, kad tik Dievulis protą žmogų atgal sukištų
Gerai, kad auditorijos savo “linksmom istorijom” ir švelniukų pardavinėjimui ieško bent jau tarp pilnamečių studentų, kuriems dar ir žudikai patinka, o ne tarp moksleivių ar darželinukų 
#3 by Andrius Užkalnis on kovo 31, 2011 - 6:39 pm
Tomai Čyvai, o ar negėda šitaip? Aš kalbu apie sugalvotą “dialogą” tarp “Račo” ir “studento”.
Nors ir juokinga. Vargu ar kas gali patikėti, kad suaugęs dėdulė, save vadinantis ir dar ne kurių laikomas “žurnalistu” ir net “politikos apžabalninku” galėtų taip susileisti nuo tokios šmalcinio fufelio parodijos.
Kodėl neatskleidi, Tomai, kad “studentu” šįsyk apsimetė Bačiulis ir linksmai paerzino susireikšminusį liūdnojo/blyškiojo veido kovotoją su katalikišku gaivalu.
Če Gevara, Einšteinas su liežuviu ant sienos, kabins ir Račą, dideliu formatu. Aš tai siūlyčiau dar vieną Didvyrio Žvaigždę ir bronzinį biustą na rodine geroja.
#4 by Zbygniewas Piwacijus on balandžio 5, 2011 - 9:52 am
Reikėtų perfrazuoti ir imtis iniciatyvos “Padėk ant Račo”.
Kažkokie pro-vakarietiškos oreantacijos apžvalginykai stebisi, kaip toks BNS agentūros vadovas gali mėtytis tūpa pipediška rašlaiva, užuot vykdęs pareigą informuoti visuomenę. Tie sako, kad panašios blevyzgos ir spjaudymasis snargliais nesulaktų nė menkučio dėmesio ir reitingų, nes anuoju domėtųsi tik dundukai ir menko išsilavinimo bei reiklumo visuomenės imbicilai.
Mes gi, bandydami supanašėti su civilizuotesniais homo sapiens, laikydami save unikalia ir apsišvietusia visuomene, galėtume taip pat būti reiklesniais profesionalių žurnalistų pateikiamai informacijai, reikalauti gilesnės bei suprantamesnės analizės, procesų ir sprendimų pasekmių įtakos paprasto žmogaus gyvenimą nušvietimui.
Taigi, tokie kaip Račas natūraliai pasmerkti elektroninei vegetacijai, nes rašo belenką. Taigi, jei manome, kad nusipelnome ne vien paranoiškų psichizmų, dėkime ant Račo skersą baną – tegu sau linksmina mažvaikius ir botus!
#5 by manjakas on gegužės 29, 2011 - 1:36 am
sutrinti į miltus racas tave:))))
#6 by matelis on sausio 29, 2012 - 7:30 pm
Mat kaip, baratės su Raču… O man jo mintys dažnai patinka. Tiesa, pora kartų ir nupurtė, bet… gi negali viskas tikti arba netikti.
#7 by GintD on kovo 23, 2012 - 7:08 pm
Smagiai čia viskas. Pamenu, anksčiau kieme ant tokios sukritusios ant suoliuko bobutės viską komentuodavo, dejuodavo, kontroliuodavo ir kartas nuo kartą kam nors kur reikia pastuksendavo. Laikai keičiasi, komunikavimo priemonės įvairėja, tačiau pionieriai išlieka pionieriais.