Baubai ir grėsmės 2007-01-03

Tomas Čyvas

 

Naujuosius metus Lietuvos vadovai pradėjo su senomis problemomis ir jas lydinčiomis melodijomis. Prezidentas pats prisipažįsta mėginantis susapnuoti naują VSD vadovą, Gediminas Kirkilas maldauja, kad šis niekam nebūtų politiškai įsipareigojęs, o KGB rezervistas su kompanija toliau sau laikinai vadovauja iš esmės neribotą laiką. Kas kad nebėra parlamento pritarimo? Koks kieno reikalas?

Premjero primygtinai kartojamas užkeikimas kelia tam tikrą nuostabą. VSD vadovas įsipareigoja po slaptumo uždanga vykdyti tą patį, ką viešai turi vykdyti politinės institucijos – parlamentas ir Prezidentas – saugoti šalies konstitucinę santvarką ir jos interesus. Kad ir kas jis būtų, jis bus įsipareigojęs Seimui ir šalies vadovui tinkamai tai daryti. Jei seksis ne kaip – praras minėtų politinių institucijų pasitikėjimą, kaip ir nutiko Arvydui Pociui. Paradoksas, bet raginimai „išvaduoti“ minimas pareigas einantį asmenį nuo šios politinės atsakomybės, kaip ir bandymas elementarią parlamentinę priežiūrą vaizduoti „kišimusi į saugumo veiklą“ būtent ir kelia realią grėsmę valstybės demokratinei santvarkai. Bent jau tikrai rimtesnę nei „kurmių“ teisėtas liudijimas Seimo komitetui. Nuo politinės kontrolės nepriklausomo ginkluotos šnipų kontoros vado įsigalėjimas juolab kelia didesnį pavojų negu seimūnų domėjimasis pareigūnų kritimo pro langą aplinkybėmis. Tai būtų šiek tiek didesnė bėda negu neišsaugojimas didelės „valstybės paslapties“, jog kai kurie Lietuvos politikai naudojasi GAZPROM ir jų vietininkų pinigais.

„Politikų nesikišimo“ priesakas lyg tyčia primetamas kaip pagrindinis ir lemtingas kriterijus, tarsi žvalgybos darbo kokybės ženklas. Sunku pasakyti, ko čia daugiau – iš sovietinių laikų paveldėto supratimo, nežinojimo, kaip demokratinėse šalyse yra iš tikrųjų ar tiesiog noro pūsti miglą akis. Taip – KGB tikrai niekad nebuvo politiškai kontroliuojamas. Veikiau jau pats buvo ir tebėra politikos subjektas ir net dominuojantis. Tuo tarpu dešimčių JAV Centrinės žvalgybos veiklos ir net konkrečių operacijų  parlamentinio tyrimo medžiagą internete rasti gali ir premjeras, ir Prezidento patarėjai, ir užsikirtusią melagingą plokštelę sukantys apžvalgininkai.

Norėdamas vykdyti savo pareigas tinkamai, šalies žvalgų vadas neišvengiamai turės jausti ir suprasti šalies politinį gyvenimą, jo peripetijas, tendencijas, tarptautinį kontekstą ir mokėti prognozuoti padarinius. Priešingu atveju, tai bus tik dar vienas Policijos departamentas arba dar vienas STT – tik su kito dizaino uniformomis ir pažymėjimais. Jei VSD boso politinių procesų supratimą būtų siekiama kokybiškai prilyginti tam, kuris reikalingas Kelių policijos komisarui ar Radijo dažnių tarnybos viršininkui, institucija išvis rizikuotų pavirsti už instrukcijų tomų besislapstančių veltėdžių armija. Jau dabar dėl pastaraisiais metais vykdomų „reformų“ departamento pareigūnas, parnešęs kontorai kokios nors informacijos, turi palydėti ją skirtingais duomenimis – penkiais ar septyniais lydimaisiais raštais. Žodžiu – pats kaltas, kad prasidėjo. Pridėkim prie to Seimo komitetą pasiekusius signalus, kad vadovybė ar jai artimi valdininkų sluoksniai net ir tokiomis aplinkybėmis surinktą medžiagą pasilieka savo žinioje iki geresnių laikų. Pareigūnas, kuris yra kompetentingas ir nelinkęs tiesiog laukti pensijos nepažeisdamas reglamentų, yra tiesiog stumiamas būti „kurmiu“ (gerai, jei ne pro langą). Būtent ta situacija, o ne vadovo politinės pažiūros ir veja juos pas politikus ir žurnalistus.

Dar keisčiau ir liūdniau yra tai, kad Seimo NSGK atlikto tyrimo išvadas kaip „paviršutiniškas“ kritikavę premjeras ir Prezidentas anaiptol neliepsnoja noru inicijuoti struktūrinių šalies žvalgybos reformų. Valstybės vadovo net nedomina, kas toje žvalgyboje dedasi. Tai jis pademonstravo prieš porą mėnesių atsisakęs priimti parlamentinio komiteto narius, tai įrodė ir dabar, kai neva labai jam rūpėjusią medžiagą grąžino Seimui net neskaitęs. Kas čia nuostabaus, kad tinkamus kandidatus belieka tik susapnuoti. Esant tokiai padėčiai tikrai iškyla pavojus, jog vadovo pakeitimas, kaip perspėjo (o gal grasino?) KGB rezervisto užtarėjai, nieko nepakeis. Šiaip ar taip – tikrosios grėsmės visai ne tos, kad būsimajam VSD vadovui labiau patiks Kubilius negu Kirkilas ar atvirkščiai. Pavojingiausia yra sudaryti sąlygas tvarkytis neprižiūrimam ir po depolitizacijos iškaba eliminuoti iš šios įstaigos patį pilietiškumą. Nesant parlamentinės kontrolės, ją neišvengiamai pakeičia užkulisinių valdininkų ir rėmėjų globa. Pilietiškumo deficitą sėkmingai „kompensuoja“ merkantiliniai interesai ir politiškai sterilus, su instrukcijomis visada sutariantis mokėjimas prisitaikyti bei neišsišokti. Tik štai valstybei ir visuomenei tai nebūtinai būna labai naudinga.

Čia tarsi būtų galima laukti tolesnės iniciatyvos iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, tačiau dabartinė – „laikinai nepajudinama“ VSD vadovybė dėl nerimtos Prezidento pozicijos gali toliau nekalta veido išraiška rašyti komitetui laiškus bei pamfletus su I. Kanto citatomis ar be jų.

Bernardinai.lt

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: