Konstitucinio Teismo nutarimas kelia sumaištį 2007-02-23

Tomas Čyvas.

Svetainės „Bernardinai.lt“ redaktorius savo straipsniu „Dar kartą apie piliečius ir partijas“ pratęsė diskusiją apie partijų ir ne partijų dalyvavimą rinkimuose, to naudas ir žalas. Nenoriu kartotis ir cituoti tos dalies, kur kalbama apie dabartinės Lietuvos politinės sistemos ir partijų ar taip pasivadinusių darinių veiklos ydas – viskas čia yra aišku, ir mes dėl visko sutariame. Privalau tik kiek patikslinti gerb. Andriaus interpretaciją, neva nepartinių piliečių dalyvavimą politikoje laikau kažkuo pavojingu. Jokiu būdu. Pavojų Konstitucinio Teismo sprendimai (ne tik šis vienas) kelia visai kitur, bet apie tai vėliau.

Aš laikyčiau šį sprendimą iš esmės pernelyg sureikšmintą, jei neatsižvelgtume į jo datą ir kai kurias kitas aplinkybes. Nei A. Navickas, nei kuris kitas iš „nepartinės“ politikos entuziastų man paprasčiausiai neįrodė, jog piliečių susivienijimu, nepartinių bloku, tauragiškių ar vilniečių asociacija pasivadinusi grupuotė negali turėti visų nūnai partijoms teisėtai priskirtų bėdų.

Pažiūrėkite į bene naujausią (ne ką geresni ir kiti) – Darbo partijos pavyzdį – šita kompanija tikrai nesureikšmina ideologinių krypčių vaidmens, ko, pasak A. Navicko, nereikia daryti. Ji atvirai susirinko, kaip kažkoks atamano gaujos ir asocijuotų verslininkų kuopelių hibridas, viliojęs rinkėjus ne „sureikšminta ideologija“, o skaičių magija 1, 11, 111 etc. Na, vadintųsi ji ne partija, o nepartine alternatyva „Piliečiai už darbą ir neapykantą“ ir kas iš to? Niekas konkrečiai nepasakė, kodėl vadinamieji piliečių sąrašų sudarytojai bus a priori mažiau linkę į korupciją, neskaidrius sandorius ir politinį turizmą? Juk regis taip vadiname po partijas lakstančių ir postų ieškančių personažų nuotykius? Tai ir puiku – paskelbkim, kad renkame šiaip piliečius ir neklauskim, kokios jų pažiūros – nebereikės nerišliai veblenti, kodėl pakeitei frakciją, kodėl taip arba anaip balsavai. Nereikės net labai tam tikrų pažiūrų ir deklaruoti keliant kandidatūrą. Kai kam tikrai labai palengvės.

Partija ar ne partija, asociacija ar konglomeratas, o eidami per sąrašą arba net vienmandatėse apygardose deklaruodami tam tikrą bendrumą, o net ir pateigdami save, kaip nepriklausomus nuo viso pasaulio individus, ponai neįgis jokio imuniteto nuo viso to, už ką pagrįstai kalame prie kryžiaus mūsų „partinukus“. Tai iliuzija ir kažin ar ne sąmoningas akių dūmimas. Kad ir kaip vadintųsi tie politiniai dariniai, daug svarbiau yra įstatymiškai reglamentuoti jų sukūrimo, veiklos ir kandidatų iškėlimo principus, kurių niekas senokai neperžiūrėjo ir mažai kas aptarinėjo.

Dabar grįžtu prie to, kuo būtent pavojingas KT sprendimas. Net ne sprendimas, o pastaruoju metu jo vykdomi politiniai viražai. Taip – jie jau tapo būtent politiniais, nes tokie yra jų padariniai ir, kas dar blogiau, galbūt net tikslai. Jau per VSD skandalą, kosminiu greičiu iškepdamas vieną KGB rezervistą pridengiantį savo „išaiškinimo išaiškinimą“, nepakaltinamasis devynetas paniekino ne tik Seimą ir patį parlamentarizmą, bet ir parlamentą rinkusią tautą, kaip Konstitucijos subjektą bei suvereną.

Pastarasis sprendimas, kuriuo KT paskelbė artėjančius rinkimus kažkaip „dalinai neteisėtais“ (čia kaip „truputį nėščia“ moteris?), būtent ir kelia ne ką kita, o sumaištį, chaosą ir visiškai teisėtą mulkiais laikomų rinkėjų pasipiktinimą. Įdomiausia, kad šio absurdiško sprendimo padarinių negali pakoreguoti niekas, nes pats KT išaiškino, kad tai būtų labai blogai. Atidėjęs rinkimus ar keisdamas įstatymus, pats Seimas nusižengtų šventam ir neskundžiamam Konstitucijos dvasios šnekintojų (ar prievartautojų?) verdiktui.

Tokiame kontekste iečių laužymas, koks Ragauskas būtų labiau Ragauskas (perėjęs per partijos ar ne partijos sąrašą) – nelabai įdomu ir net kiek juokinga. Galima rinktis iš partijų, paskui gal galėsime ir ne iš partijų. Jokio esminio skirtumo. Ką jie turi daryti jūsų išrinktiesiems bet kada galės nurodyti naujai išaiškintas išaiškinimas.

Andrius Navickas. Piliečiai, partijos ir politinė ideologija

Diskusijos Lietuvoje tiek retas dalykas, todėl drįsiu dar kartą atsakyti Tomui Čyvui. Beje, diskusija su Tomu smagi ir tuo, kad tenka ne kumščiuotis, bet būtent tikslinti pozicijų atspalvius.

Pirmiausia turiu sutikti dėl to, kad Konstitucinio Teismo sprendimai pastaraisiais metais tampa vis mažiau vertingi. Turiu galvoje jų vertę teisinės minties plėtotei. Palyginkite KT sprendimus, priimtus, pavyzdžiui, prieš penketą metų, ir dabartinius. Mano įsitikinimu, anksčiau KT preciziškai siekė laikytis savo kompetencijos ir jo įžvalgos tikrai prisidėjo prie teisinės valstybės pagrindų stiprinimo. Tačiau tam tikru laiku KT ambicijos keistai išaugo, bet, deja, to negalima pasakyti apie KT sprendimų kokybę. Šiuo atveju svarbu ne tai, ar patinka, ar nepatinka man kuris nors KT sprendimas. Didžioji problema yra ta, kad vis stiprėja įsitikinimas, kad sprendimai skelbiami, atsižvelgiant į tam tikros grupės draugų politinius interesus, juos apgaubiant „galutinio verdikto“ skraiste.

Kalbant apie KT sprendimą dėl Savivaldos rinkimų įstatymo atitikimo Konstitucijos nuostatoms, keisčiausia man atrodė ta jo dalis, kai teisėjai ėmė samprotauti apie tai, apie ką nebuvo klausti: ar tikslinga atidėti rinkimus? Pasigirdo ne teisinė, bet politinė argumentacija.

Visgi mano pozicija labiausiai nuo T. Čyvo ginamosios skiriasi ne vertinant Konstitucinio Teismo veiklą, bet kalbant apie piliečių teisę pretenduoti į savivaldos tarybas, aplenkiant partijų sąrašus.

Mano įsitikinimu, T. Čyvas neteisingai interpretuoja mano poziciją, kai tvirtina, jog esu politikos be ideologijos šalininkas. Veikiau esu deklaratyvios politikos priešininkas, kai ideologija suprantama tik kaip rinkimų šūkiai. Kitas dalykas – mano įsitikinimu, šiandien Lietuvos politinės partijos politinėmis vertybėmis remiasi net mažiau nei, pavyzdžiui, Žvėryno ar Alantos bendruomenės.

Žinoma, būtų puiku, jei partijos sugebėtų mums atskleisti politines alternatyvas, tačiau, pripažinkime, jog jos to nesugeba padaryti. Taigi didžiausias partijų pranašumas prieš vietos bendruomenę yra tai, kad pastarosios nesivadina „partijomis“. Beje, siūlau pasidomėti, kaip plėtojasi vietos partijų skyrių veikla regionuose. Ar daug čia liko ideologijos? Į koalicijas jungiasi krikdemai ir darbiečiai, konservatoriai ir socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai ir liberalai. Taigi, kuo vietos partijų skyriai ideologiškai pranašesni už nepartines piliečių bendruomenes?

Neatmetu galimybės, kad nepartiniai sąrašai ilgainiui įsilietų į kurią nors partiją ar taptų naujos partijos pagrindu ir nesuprantu, kodėl tai blogai. Tai tik sustiprintų politinę konkurenciją ir galbūt priverstų keistis dabar egzistuojančias partijas.

Dar vienas dalykas – T. Čyvas, mano įsitikinimu, visai ne vietoje pateikia Darbo partijos pavyzdį. Ši partija, beje, nėra koks nors išskirtinis darinys Lietuvoje. Tai veikiau kiek suprimityvintas tipinis Lietuvoje veikiančių partijų atvaizdas veidrodyje. Ši partija buvo kuriama vienam žmogui įgyti valdžią, kaip išskirtinai komercinis projektas. Šiuo atžvilgiu ji neturi nieko bendro su vietos bendruomenių noru spręsti savivaldos problemas.

T. Čyvas klausia: ar partijoms nepriklausantys piliečiai nepaklius į korupcinių ryšių žabangas? Keistas klausimas. Kaip žinoma, partijos šiandien tikrai nėra kovos su korupcija avangardas. Taigi tai, jog vienas ar kitas žmogus priklauso partijai, visai nereiškia, kad jam lengviau atsispirti korupcijos pagundoms. Tai, jog nepartiniai piliečiai, kaip ir priklausantys partijoms, gali daryti klaidų ir nusidėti, tikrai nėra argumentas užginti jiems kelią į politines institucijas.

Noriu dar kartą pakartoti šioje diskusijoje jau išsakytą teiginį – dabartinio politinio chaoso šaltinis yra  politinių partijų negalios ir arogancija, o ne piliečių noras prisidėti prie teisingesnės valstybės kūrimo.

Suprantu, kad partijos sąraše esantis ir atsietai nuo partijos kandidatuojantis Petras Ragauskas yra vienas ir tas pats asmuo. Tačiau, prisipažįstu, už Petrą Ragauską ar Tomą Čyvą per savivaldos rinkimus balsuočiau daug mieliau nei už  Vilniaus Tėvynės sąjungos sąrašą. Vytautas Domaševičius ar Danutė Jokubėnienė, mano įsitikinimu, Vilnių tvarkytų kur kas sėkmingiau nei Artūras Zuokas ar Rolandas Paksas.

Bernardinai.lt

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: