Opozicija iš reikalo 2007.08.13

Tomas Čyvas

Prie altoriaus žengianti, rūtų vainikėliu ir nuometu pasidabinusi, bet net rafinuočiausiomis suknelės klostėmis negalinti nuslėpti nėštumo nuotaka tautoje vis dar pašiepiama. O ką sakyti apie opozicijos iškabą užsikabinusią partiją, kuri, jei ir patriukšmauja, tai nerezultatyviai ir, kaip ta nuotaka, tarsi „iš reikalo“?

Dėl ko pastaruoju metu konservatoriai oponavo valdantiesiems? Skandalas aplink Valstybės saugumo departamentą (VSD), kol nebuvo prislopintas vienos vienintelės personos pakeitimu ir atostogų ramybės, lyg ir buvo ta vieta, kur matėsi esmingesnė takoskyra. Deja, pagal tai, ką skaitome VSD veiklos tyrimo medžiagoje, kol kas atliktų veiksmų užbaigtais pavadinti niekaip neišeina. Na, dar buvo liustracijos iniciatyvos, kurias remiamieji partneriai daugybę kartų be skrupulų sužlugdė. Sužlugdė ir ateityje neslepia ketinantys taip daryti.

Bet ryškiai matosi kur kas svarbesni sprendimai ir balsavimai, kuriais Tėvynės Sąjungos elitas padėjo sužaisti svarbias, su „valstybininkų“ grupuote tampriai suaugusios vyriausybės partijas. Be didesnių svarstymų kosminiu greičiu prastumtas, vienos konkrečios bendrovės finansams jau pasitarnavęs Atominės elektrinės įstatymas. Ir iliustracija graži – skubiai priimtą įstatymą pridengė provokacinė rentų neperrinktiems parlamentarams iniciatyva.

Gediminas Kirkilas ir jo komanda, atrodo, puikiai supranta – nebe jii priklauso nuo konservatorių paramos, o patys rėmėjai neberanda būdų ir drąsos nei nutraukti šį flirtą, nei iškelti jo pratęsimui kokių nors rimtų sąlygų, dėl kurių socdemams tektų rimtai sukti galvą. Tad elgtis jie gali kaip tinkami.

Surengtas pasitarimas VSD klausimais, kuriame premjerui patarti atskubėjo ir vienas pagrindinių skandalo dalyvių – Albinas Januška, rodo, kad konservatoriai raško savo neprincipingumo vaisius. Kitados pareiškę, jog A. Januškos buvimas premjero patarėju jiems nepriimtinas, vėliau tai neva užmiršo ir, „vardan švento susitarimo“, klausimo nebekėlė. Tad kas dabar uždraus premjerui klausti patarėjo patarimo?

Girulių saulėje pasitarti netrukus susirinksiantys konservatoriai, bent jau jų vadovybė, galėtų prisiminti ir daugiau mielo bendradarbiavimo epizodų, bet ne tai svarbiausia. Opozicijos vaidmenį iš jų Seime vis aktyviau perima kartais Darbo partija (interpeliacijos Konstituciją pažeisti sutikusiems ministrams iniciatyva), kartais liberaldemokratai. Juokinga, bet pastarieji tampa didžiausiais – bent jau parlamente – artėjančių mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo 20-ųjų metinių entuziastais.

Buldozeriu prastūmus atominį biznio planą, lyg ir nebeliko vienos iš pagrindinių dingsčių tęsti oficialią paramą vyriausybei, nes konservatoriai būtent šį projektą nurodydavo, kaip svarbiausią paramos priežastį. Girdi, jei jie pasitrauks, socdemai nubėgs pas darbiečius, o pastarieji gal ims ir neleis statyti elektrinės. Sunku pasakyti, kiek daug buvo tikinčių šiuo nelogišku aiškinimu (balsuoti „už“ projektą ar „prieš“ galima ir be paramos susitarimų), bet strateginis tikslas lyg ir pasiektas. Kas toliau?

Toliau teks nutarti, ką pasakyti nejaukiai besijaučiančiam dešiniajam rinkėjui. Dabartiniai Andriaus Kubiliaus pareiškimai, kad G. Kirkilo vyriausybė „nepakankamai kovoja su korupcija“, atrodo tiek pat adekvatūs, kiek graudus apgailestavimas, jog koks nors S. Miloševičius pažeidinėjo kroatų ar musulmonų teises. Tai ir yra oponavimas „iš reikalo“, kai kalbėti be užuolankų ir kelti aiškius skaidrumo reikalavimus trukdo anksčiau padarytų reveransų sukurtas balastas.

Manau, jei Tėvynės Sąjunga ir toliau mėgins stovėti ant dviejų valčių, dešiniųjų, o ir šiaip korupcija besibaisinčių rinkėjų balsai atsidurs arba dabartinių populistų arba naujo „deus ex machina“, kuris prieš rinkimus turėtų pasiskelbti ateinąs, rankose. Beje, tie rinkėjai gali likti ir nuošalėje, o tai oligarchinei sistemai taip pat paranku.

Šiame kontekste tiesiog bukai skamba gąsdinimai, kad palaikymo vyriausybei nutraukimas atves į valdžią pusiau pogrindininką V.Uspaskichą ar R. Paksą. Na, o pastarajam nėra nieko naudingiau už dabartinį parlamentinių jėgų išsidėstymą, kuriame būti premjeru ir opozicijos lyderiu yra vienodai komfortiška.

Šaltinis: Balsas.lt

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: