A. Paleckis: „Paksas laimi visur, kur balotiruojasi“ 2007.04.06

paleckis

Kelis kartus įvairiais klausimais nepaklusęs Lietuvos socialdemokratų partijos vadovybei Vilniaus skyriaus pirmininkas, naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos narys A. Paleckis ir toliau nepasiduoda. Laimėjęs partijos etikos komisijoje jis ketina tęsti derybas dėl koalicijos su R. Paksu ir nekeičia savo atskiros nuomonės dėl VSD vadovybės.

Apie tai su juo ir kalbasi „Balsas.lt“

– Dabar, kai etikos komisija priėmė Jums palankų sprendimą – kaip toliau klostysis situacija partijoje? Juk yra Algirdo Brazausko ištarti žodžiai, kad A. Paleckis turi arba susiprasti arba pasitraukti?

Visiems reikia tiesiog elgtis pagal statutą. Jo 26 straipsnis sako, kad koalicijas miestuose ir rajonuose sudaro miestų ir rajonų tarybos. Statutą priėmė suvažiavimas, kuris yra aukštesnė instancija ir už pirmininką ir už prezidiumą ir už tarybą. Statutas yra skyriaus Konstitucija ir aš elgiuosi pagal statutą.

Pašalinimas iš partijos galimas už statuto ir programos pažeidimus. Programoje ničnieko nepasakyta apie koalicijas su viena ar kita partija. Jei nesutampa politinės pažiūros – tai kitas klausimas. Esu pakankamai ramus.Taryba balsavo už tokią koaliciją, kad ir nedidele persvara. Turiu didesnės skyriaus dalies paramą. Jei kažką mesti iš partijos – tai pusę tarybos. Absurdas ir nerimtos kalbos.

– Kiekvienas veiksmas būna kažkaip motyvuotas. Kokie A. Brazausko motyvai? Verslo interesai Vilniaus mieste ar asmeninis priešiškumas Jums?

– Aš nemanau, kad tai yra A. Brazausko verslo interesų sąsajos ir nesakau, kad tai nukreipta asmeniškai prieš mane. Mes niekada nekonfliktavom ir dabartinio konflikto aš neskatinau. Tiesiog elgiuosi pagal statutą.

A. Brazauskas, matyt, turi savo požiūrį į libdemus, bet jis turi būti nuoseklus ir draudimas bendradarbiauti su šia partija turėtų galioti visoje Lietuvoje, bet juk taip nėra. Tą patį galiu pasakyti ir konservatoriams. Jie patys Panevėžyje bendradarbiauja su partija „Tvarka ir teisingumas“. Kai aš jų klausiu ar tai Pakso ar Puškino partija – jie neturi man ką atsakyti. O A. Brazauskas matyt turi ganėtinai teigiamą požiūrį į A. Zuoką ir liberalcentristus. Gerbiu jo nuomonę, bet turiu teisę nesutikti. Yra Vilniaus skyrius ir tai yra jo kompetencija. Manau, nepagrįstai baiminamasi dėl šios koalicijos padarinių.

Tai visgi didžiausia frakcija. Kaip mes Seime 2000-aisiais – irgi buvome didžiausi, bet pradžioj susitarimais nustumti į opoziciją, kas buvo nelogiška.

– Jums Paksas geriau už Zuoką?

– Zuokas yra sistema. Paksas – fenomenas. Abonentinė sistema yra pavojingesnė, nes tai labai rafinuotai ir subtiliai veikianti sistema. Dėl R. Pakso turiu savo nuomonę – ir dėl apkaltos ir kitų dalykų, bet ne tai svarbu. Reaguoju į žmonių balsavimą. Pagaliau, alternatyva šiai yra „abonentinė“ koalicija.

– O konservatorių siūlyta „švaros koalicija“?

– Viskas gerai, bet trūksta balsų. Net su mumis reiktų dar 6 suformuoti daugumai. Tektų remtis liberalcentristais ir pavadinimas prarastų prasmę. Mes už plačią koaliciją, kuri sulaužytų stuburą korupcijai. Manau, kad visos septynios partijos, kritikavusios korumpuotą Vilniaus valdžią galėtų po ja pasirašyti. Gaila, kad konservatoriai negali peržengti ambicijų ir bent minimaliai susigyventi su libdemais, kurių tarpe daug buvusių konservatorių.

– Jūsų pozicijos būtų tvirtesnės, jei būtumėte gavęs daugiau balsų Vilniuje. Juk tikėjotės daugiau?

– Taip. Planavom ne šešis, o daugiau.

– Kas sutrukdė? Ar ne tai, kad įsiliejote į bendrą A. Zuoko kritikų chorą ir niekuo neišsiskyrėte? Man, kaip rinkėjui trūko pozityvių, įkvepiančių teiginių. Čia pastaba ne tik Jūsų partijai.

– Nesutinku. Mūsų programoje daug pozityvo. Negatyvaus ten kaip tik mažai. Manau, čia visos Rytų Europos žiniasklaidos bėda, kad negatyviąją dalį ji mėgsta ir išpučia labiau, nes tai lengviau parduodama. Mes žadėjome renovuoti per metus bent 30 iš 6000 daugiabučių, spręsti transporto kamščių (aštriausią, pagal apklausas) problemą, kontroliuoti komunalinių paslaugų kainas ir monopolijas. Ką tai įkvepia ir ko ne – nežinau. Noriu dar pabrėžti, kad kairiajame flange mes konkuravome su socialliberalais, darbiečiais ir R. Paksu. Pastarasis, beje, laimi visur, kur balotiruojasi tiesiogiai. Aš pasižiūrėčiau, kokie būtų socdemų rezultatai Klaipėdoje ar Šiauliuose, jei ten būtų balotiravęsis R. Paksas.

– Bet partijos vadovybėje kai kas kaltina Jus dėl  pralaimėjimo?

– Taip. Gediminas Kirkilas pasakė, kad yra priverstas „dangstyti pralaimėjimą“. Galiu į tai atsakyti, kad mes išsaugojom turėtą mandatų skaičių ir centrinis partijos prezidiumas įvertino šį rezultatą kaip patenkinamą. Jei kas ir pralaimėjo, tai paties G. Kirkilo vadovautas centrinis rinkimų štabas Seimo rinkimuose. Iš 53 mandatų praradome beveik pusę. Maža to, kelis mandatus praradome dėl tokio faktoriaus kaip A. Brazausko ir A. Zuoko susitarimas „dėl korektiškos kampanijos“. Masė žmonių sakė, kad priėmė tai, kaip koalicinį susitarimą ir todėl už mus nebalsuos.

– Kiek būtų kitokia situacija, jei merą rinktume tiesiogiai?

– Geras klausimas. Buvau skeptikas šiuo klausimu, bet dabar argumentų padaugėjo. Visi protingi atbuline data. Būtų laimėjęs Paksas ir jo partija ir būtų daugiau aiškumo.

– Taigi – šio formato koalicijoje meru būtų R. Paksas?

– Merą siūlytų  liberaldemokratai, vicemerus – visi partneriai. Vicemerai po vieną.

– Kokioje stadijoje koalicinė sutartis?

– Mes jau apsvarstėm, balsavom. Lenkai svarsto, ruošiasi kažką pataisyt. Mes laukiam. Po šv. Velykų tikimės pasirašyti šią sutartį dėl „Pavasario koalicijos“.

– Grįžtant prie socialdemokratų partijos – ar manote, kad ten būtinos permainos ir kur susikirtimų šaknys: kartų konflikte, LDDP ir LSDP jungtuvių šleife ar dar kur?

– Sakyčiau, kad tai kartų kaita, o ne konfliktas. Be to – trūksta savosios tapatybės suvokimo. Kas mes esame ir kokį sluoksnį atstovaujame? Per daug kompromisų padaryta ir dėl progresinių mokesčių ir kitose srityse. Politika negali būti VIEN TIK kompromisai.

– Ar mūšis dėl Vilniaus daro įtaką procesams Seime? Kalbas apie priešlaikinius rinkimus, kitų iniciatyvas formuoti naujas daugumas?

– Nelabai. Susidarė tam tikras vakuumas. VSD reikalai ir artėjantys Seimo rinkimai daugiau lemia ir konservatorių poziciją. Tiesioginės įtakos nėra.

– Ar Seimo paleidimo iniciatyva buvo, jūsų nuomone, nuoširdi?

– Iš dalies taip, dalinai galima laikyti ją signalu kolegoms.

– Ar tai nebuvo pripažinimas, kad valstybėje ne viskas gerai ir kai kurių klausimų išspręsti nesugebama?

– Iš dalies, manau, taip ir yra.

– Svarstant VSD reikalus, Jūs irgi balsavote kitaip nei partija ir gavote pylos. Pozicija nepasikeitė?

– Nepasikeitė. Pats dirbau diplomatinėje sferoje ir jau iš ten mačiau tam tikras problemas. A. Pocius nekontroliavo ir nekontroliuoja procesų, kaip tai derėtų VSD vadovui. Klaida buvo padaryta ir jį skiriant, prie ko prisidėjo ir konservatoriai. Dabar departamentas serga tipiškomis lietuviškos biurokratijos ligomis. Patenka į oligarchų įtaką, per jį vykdomas lobizmas. Ypatinga institucija – ypatingi ir problemos mastai. Vakarų kontekste tai tikrai didelis skandalas, kuris daro gėdą ir turi būti išspręstas kuo greičiau. Dabartinė  VSD vadovybės sudėtis nebepajėgi to padaryti.

-Kodėl jūsų frakcija Seime palaiko A.Pocių?

-Sakyčiau, tai tiesiog įprastas mūsų partijai mėginimas palaikyti tikrą ar menamą stabilumą, vengti radikalių judesių, o ne parama konkrečiai A. Pociui. Manau, kad dėl susiklosčiusios situacijos aplink VSD yra kaltas mūsų elitas, į kurį įeinat jūs, aš, žiniasklaida, aukščiausi politikai, verslo ir valdininkijos elitas.

– Vadinasi tas „pjūvis“ yra ne partinis?

– Ne. Kaip sakė vienas JAV senatorius, pirmiausiai esu laisvas žmogus, paskui pilietis, po to jau senatorius ar dar ten kažkas. Pas mus to supratimo trūksta. Nuo Rytų Vokietijos iki pat Rusijos pakraščių.

– Minėjote, kad matot tas problemas ir diplomatinėje sferoje, kur esate dirbęs?

– Žinoma. „Valstybininkai“ – tai tikrai nemalonus fenomenas. Mačiau, kaip akyse atsiranda atskiras „kontoros“ patriotizmas ir siekiama tokių įtakų, kurios nepriklauso šiai ar kitai institucijai. Bėda ta, kad tarkim ir nuo užsienio politikos ir nuo strateginių reikalų nušalintos partijos ir politikai. Jie patys vadovaujasi tik tuo, ką išgirsta iš URM ir dar kelių šatinių. Finansavimas neleidžia partijoms, kaip Vakaruose, turėti savo štabus, kurie rengtų strategijas, įstatymus ir t.t. Viskas palikta valdininkijai.

– Gal tai objektyvu, kad kuriantis valstybei, ir dėl kompetencijos stokos ir kitokių interesų, biurokratija pasijuto neprižiūrima, užpildė įtakos vakuumą ir dabar nė už ką nenori šių pozicijų užleisti?

– Būtent taip ir yra. Todėl reikia keisti partijų finansavimo tvarką, kad pastarosios būtų įgalios nepalikti visko nekontroliuojamai valdininkijai, kurios arogancija ligi šiol tik auga. Seimo narius jie laiko „nepakaltinamais“, nors kai kurie ir sudaro tokį įspūdį.

– Grįžkime prie Vilniaus. Ką nuveikęs sostinės valdžioje būtumėte patenkintas?

– Manau, labiausiai reikia galvoti ne apie pirmą darbo kurioje nors darbovietėje dieną, o apie paskutinę – ką po savęs paliksiu. Noriu, kad Vilnius būtų mažiau korumpuotas, švaresnis, turėtų daugiau kultūrinių erdvių ir būtų rūpestingesnis miestas.

Kalbino Tomas Čyvas

Balsas.lt 

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: