Dalis krikščionių demokratų nenori laidoti partijos 2008 01 04

Nuo 1904 metų savo tradicijas menanti Lietuvos krikščionių demokratų partija praėjusių metų gruodžio mėnesio 15 d. formaliai nutarė liautis savarankiškai egzistavusi. Už sąjunginę partiją su konservatoriais balsavo 201 visuotinės LKDP konferencijos delegatų iš 293 dalyvavusiųjų. Prieš balsavo 81 delegatas, 4 susilaikė, o likę balsavimo teise nepasinaudojo. Nepaisant aiškios persvaros, diskusijos dėl šio sprendimo tęsiasi.

Toli gražu ne visi partijos nariai su tokiu sprendimu sutinka. Tarp jų – buvęs partijos valdybos pirmininkas, Europos Sąjungos teisės katedros vedėjas Mykolo Romerio universitete Ignas Vėgelė.

Neseniai įvykusioje LKDP konferencijoje nutarta prisidėti prie Tėvynės sąjungos kuriamos Dešiniosios alternatyvos ir net tapti bendros, naujai kuriamos partijos dalimi. Kiek teko girdėti, turite savo nuomonę apie tokio sprendimo politinį tikslingumą ir net teisėtumą?

Nemanau, kad tai tikslinga – ir ne tik dėl to, jog nebus sulaukta to konsoliduoto balsų rezultato, kurio tikimasi. Kalbant apie juridinį aspektą, turiu pabrėžti, jog norint išregistruoti LKDP, kaip juridinį asmenį, reiks 2/3 jos narių pritarimo. Jo reikalauja tiek Civilinis Kodeksas, tiek partijos Statutas. Mano manymu, jo negauta. Be to, nereikėtų mechaniškai taikyti partijai tų pačių kriterijų, kaip kokiai nors UAB. Mano žiniomis, priimtam sprendimui nepritaria daugiau nei trečdalis žmonių. Su jais reikia kalbėti, įtikinėti, o dabar vadovaujamasi buldozeriniu principu. Apie pastarąjį, kai net nebuvo leista konferencijoje išdėstyti priešingo požiūrio, jau sakiau, kad tai nedemokratiška, o taip besielgiantieji yra, jei dar ir krikščionys, tai ne demokratai.

Kaip išvis įsivaizduojate krikščionių demokratų vietą Lietuvos politiniame gyvenime?

Centro dešinėje, kaip ir visur Vakaruose. Pagrindiniai ideologijos elementai visiškai aiškūs – tai krikščioniškasis socialinis mokymas, kurio pagrindu turi būti siekiama sukurti kuo stipresnį vidurinįjį sluoksnį, mažinti socialinę atskirtį. Kitas svarbus elementas – asmens orumas. Asmuo neturi būti žeminamas ir verčiamas gyventi neadekvačiomis socialinėmis sąlygomis. Šioje vietoje turime padaryti ir tai, ko nedrįsta socialdemokratai, kurie iki šiol bijo net įvesti progresinius mokesčius. Būtent išvardinti dalykai skiria mus nuo kitų dešiniųjų partijų – konservatorių ir liberalų.

Kodėl manote, kad susivienijus su konservatoriais to įgyvendinti nepavyks?

Nemačiau naujai kuriamo darinio programinių dokumentų, kur tai būtų įvardyta. Be to, ne tik konservatorių ideologija, tačiau ir šiandieninė politinė praktika vargiai teleidžia tikėtis, jog būtų vadovaujamasi krikščioniškąja socialine doktrina.

Jei ir bus įgyvendinti atskiri politikos elementai, pvz., šeimos politikos srityje, tai pati krikščioniškosios demokratijos ideologija, kuri Lietuvoje gyvuoja virš 100 metų – išnyks.

Jei dabartinių partijos vadovų norą vienytis su konservatoriais lemia ne ideologiniai ir ne vertybiniai motyvai, ne viešai deklaruojami tikslai sukurti realią politinę jėgą, kuri bus atsvara valstybę užvaldžiusiai nomenklatūrai, tai tuomet kokie yra tikrieji siekiai?

Žinau, kad už tai, ką pasakysiu, mane gale svarstyti ir partijoje, bet kaip laisvas žmogus ir krikščionis demokratas galiu drąsiai teigti, jog tikrieji motyvai yra labai jau pragmatiški. Tai noras be didelio darbo patekti į Seimą. Užuot nuosekliai dirbus su konservatoriais, derinus “dešiniosios alternatyvos” klausimus vienmandatėse apygardose ir pan., einama primityviu mechaniniu keliu. Tikimasi, jog taip bus lengviau patekti į parlamentą. Derybininkai taiko šią schemą, nes ji lengviausia ir reikalauja mažiausiai pastangų.

Dar patikslinkit – kur matot teisės ir procedūrų pažeidimus, kai kalbama apie priimtą sprendimą jungtis su konservatoriais.

Bent 30 konferencijos dalyvių, mano skaičiavimais, konferencijoje dalyvavo neteisėtai. 9 žmonės dalyvavo nuo sekcijų, o to nenumato statutas. Dalis skyrių net nesurengė rinkimų į konferenciją, tad tai ir yra maždaug tas ribinis skaičius, norint sukurti du trečdalius, kurių surinkti nepavyktų. Jei partijos vadovybė elgtųsi pagal sąžinę ir teisę,  LKDP kaip juridinio asmens išregistruoti nepavyktų. Kaip bus – matysime, nors vilties neprarandu.

Kokių veiksmų Jūs ir Jūsų vienminčiai galėtų imtis, jei vis tik bus einama keliu, kurį įvardijat, kaip buldozerinį? Kas tai galėtų būti? Skilimas? Nauja partija? Bylinėjimasis?

Įmanomas ir aptariamas išties platus veiksmų spektras. Vienas sprendimas tikrai nėra pasirinktas. Galiu pasakyti tik tiek, kad minėtam sprendimui nepritariantys skyriai, kurių yra 20 (iš 52), konsolidavosi. Skiriasi ir skyrių primininkų ir partijos narių pozicijos. Vieni kalba niekad iš krikdemų nevirsiantys kažkuo kitu, o politiškai pasilaidosiantys pasilaidojant partijai. Kiti kalba apie naujos organizacijos kūrimą, teisinę kovą. Kai kas siūlo steigti frakcijos pavidalo darinį partijos viduje. Kalbama apie “Vienybės” vardo frakciją. Yra siūlymas alternatyvai šlietis prie kokių nors kitų darinių. Liko du mėnesiai iki numatomo partijos išregistravimo. Iki tol kažkokia pozicija susiformuos. Pirmiausia sieksime dialogo su partijos vadovybe. Pabrėšiu – neprarandame vilties būti išgirsti.

Be kita ko, noriu pasakyti, kad neturiu nei didelių asmeninių ambicijų, taip pat nesu, kaip mėginama parodyti, nusiteikęs prieš konservatorius ar dar prieš kažką. Esu, kaip ir kiti partijos žmonės, tiesiog krikščionis demokratas jau daug metų.

Valentinas Stundys: Skilimo grėsmės nesureikšminčiau

Lietuvos Krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys portalui “Balsas.lt” sakė minėtų problemų nematąs.

Buvęs partijos valdybos pirmininkas I. Vėgelė teigia, jog esama abejonių dėl galimybės įgyvendinti LKDP pamatines vertybes bendrame su konservatoriais politiniame darinyje. Ką manote apie tai?

Programinėse derybose su Tėvynės sąjunga yra sutarta dėl pagrindinio vertybių rinkinio pačiame aukščiausiame – konstituciniame lygyje. Čia problemų, manau, nekils, o tai ir yra svarbiausia. Derybų eigą apibūdinčiau kaip vienų ir kitų pastangas keistis.

Ką atsakytumėte į priekaištą, jog tikrasis susijungimo motyvas yra vadovybės narių siekis lengvai ir greitai patekti į Seimą?

Tai, mano nuomone, kaltinimas tuo, kuo serga pats kaltintojas. Matyt, jis pats įsivaizduoja savo politinę karjerą ir prioritetus būtent taip.

Ką manote apie maždaug 30-ties žmonių neva neteisėtą dalyvavimą konferencijoje ir juridinio asmens išregistravimo problemas, apie kurias kalba ponas I. Vėgelė?

Manau, kaip teisininkas, jis painiojasi. Konferencijos ir jos priimtų sprendimų teisėtumą patvirtino partijos mandatų ir etikos komisija, kaip tai ir numato partijos Statutas. Surinkta gerokai daugiau negu 2/3 reikalingų balsų, tad visos pretenzijos yra nepagrįstos.
Ką manote apie partijos skilimo galimybę? Kaip galėtų elgtis partijos įsiliejimu į konservatorius nepatenkinti nariai? Gali kurti naują partiją? Bylinėtis?

Manau, esame persirgę tokio pobūdžio ligomis ir į viską žiūrim gan išmintingai. Naujos jėgos kūrimasis dažnai yra neišvengiamas, bet noriu pabrėžti, kad sprendimui pritarė daugiau nei 2/3 konferencijos delegatų. Dialogas, aišku, vyks ir toliau, o kažkokio skilimo grėsmės nesureikšminčiau.

Kalbėjosi „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas

Balsas.lt

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: