Homoseksualų teisė įsivaikinti: Strasbūro verdiktas nuomonių nesuartina 2008.01.23

Europos Žmogaus Teisių Teismas, išnagrinėjęs lopšelio-darželio auklėtojos iš Prancūzijos skundą, nutarė, jog homoseksualai gali įsivaikinti. Teismo teigimu draudimas asmeniui siekti įvaikinimo vien dėl jo seksualinės orientacijos pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją.

Bylą E. B. prieš Prancūziją nagrinėjo Didžioji žiuri. Sprendimas buvo priimtas dešimties balsų dauguma, septyni žiuri nariai balsavo prieš. Šeimos ir lyčių lygybės klausimais nesutariančios parlamentarės iš šį toliau lieka skirtingose barikadų pusėse.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė: įsivaikinimo klausimas – tolerancijos riba

„Atkreipčiau dėmesį į tai, jog balsavimo rezultatai – 10 prieš 7. Taigi nėra viskas taip vienareikšmiška. Konkreti byla visada yra nagrinėjama pagal konkrečius faktus, o aš nesu į šią bylą įsigilinusi. Žinoma, pati turbūt būčiau balsavusi prieš“, – sakė portalui „Balsas.lt“ Seimo narė, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.

Pasak jos, tai turės neigiamų padarinių tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje.

„Bijau, kad tai gali radikalizuoti tam tikras visuomenės grupes. Juk žinome, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, dauguma žmonių nepritartų homoseksualų teisei įsivaikinti. Dauguma ir Lietuvoje, ir kitur tikrai toleruoja šių pažiūrų žmones. Daugelis juos pažįstame. Daugelis jų visai mieli, kai kurie vyrai gal net mielesni. Tačiau riba daug kam yra būtent galimybė į šią aplinką perkelti svetimus vaikus. Kai kurie įpykę žmonės gali ieškoti atsvaros nuostatai, kuri tiesiog primetama“, – teigia parlamentarė ir priduria, jog tokia tendencija gali paskatinti net islamistinių idėjų populiarėjimą.

„Jau dabar, būtent dėl nuolaidžiavimo tokiai politikai, daugelis žmonių nebepasitiki nei katalikų, nei protestantų religija ir suranda prieglobstį ten, kur duodamas aiškus ir radikalus atkirtis“, – sakė konservatorė.

Įstatymų leidėjai, pasak V. Aleknaitės-Abramikienės, atsiduria lyg tarp kūjo ir priekalo. Spaudimą jiems darys tiek pati Strasbūro teismo nuomonė, tiek rinkėjų nuostatos.

„Puikiai žinome, kad Lietuvos rinkėjas tokiai politikai nepritars, tad manau ir tikiuosi, jog Seimo nariai pirmiausiai į tai ir atsižvelgs. Čia jau net ne politinė, o vertybinė diskusija“, – sakė konservatorė ir pabrėžė, jog nepritariantieji tokioms reformoms ras teisinių ir politinių priemonių joms priešintis.

Aušrinė Marija Pavilionienė: Mėlynakių neišgydysi į rudakius

Visiškai priešingos pozicijos laikosi Seimo narė A. M. Pavilionienė, būtent, dėl nesutarimų lyčių ir orientacijos lygybės klausimais prieš keletą mėnesių pasitraukusi iš partijos „Tvarka ir teisingumas“.

„Lietuvoje net nėra įstatymo, leidžiančio tokiems žmonėms tuoktis. Taip yra todėl, jog mūsų visuomenė yra ypač homofobiška. Visur įžvelgia grėsmę, kurios nėra. Žinau, kad Lietuvoje tokios nuostatos, kurias skelbia Strasbūro teismas, dar ilgai skinsis sau kelią“, teigė A. M. Pavilionienė.

Ji taip pat nepritarė ir nuogąstavimams, jog kai kurie visuomenės sluoksniai gali radikalizuotis.

„Nenoriu tuo tikėti ir manau, kad tai tik išsisukinėjimas. Lietuva juk, pagaliau, yra pasirašiusi Lisabonos reformų sutartį, kuri yra kitaip pavadinta Europos Sąjungos konstitucija. Ten aiškiai draudžiamas diskriminavimas dėl lytinės orientacijos. Esu tvirtai įsitikinusi, jog tokios pažiūros yra prigimtinis dalykas, tad mėginti jį gydyti yra absurdas. Negi mėlynakius galima išgydyti į rudakius?“, ironiškai klausė A. M. Pavilionienė.

Seimo narė taip pat aštriai sukritikavo Lietuvos katalikų bažnyčią.

„Neseniai popiežius Benediktas XVI-asis, kiek girdėjau, sakė, jog katalikų bažnyčia yra padariusi daug klaidų, kurias derėtų pripažinti. Puiku. Kartu reiktų pamiršti neapykantą kitaip mąstantiems ir net kitaip gyvenantiems žmonėms, kuri sklinda iš Lietuvos bažnyčios“, – sakė A. M. Pavilionienė.

Ji nesutiko ir su teiginiu, jog Seimo nariai pirmiausia turi atsižvelgti į rinkėjų nuomonę bei siūlė juos auklėti.

„Niekada nesutiksiu, kad rinkėją reikia priimti, koks jis yra. Rinkėjus ir visuomenę reikia šviesti. Deja, mūsų visuomenė atmeta švietimą ir yra linkusi geriau vadovautis stereotipais, išsigalvotais pavojais“, – sakė ji.

Pasak politikės, neturi jokio pagrindo ir kai kurių oponentų išvedžiojimai apie „slidžią nuokalnę“, kuri nuo seksualinės revoliucijos, per gėjų santuokas,  gali paskatinti ir svarstymus dėl santykiavimo su nepilnamečiais ar pedofilijos įteisinimo.

„Jokių pavojų nėra. Homoseksualizmas yra visiškai natūralus reiškinys, kuris egzistavo visą laiką, o viešai apie jį prabilta XX amžiaus viduryje, kuomet vyko seksualinė revoliucija ir žmonės pasidarė atviresni. Išvis, gana įsivaizduoti ir piršti nuomonę, kad dviejų vienodos lyties įtėvių šeimoje vaikai bus prievartaujami. Pamėginkime pagalvoti apie tai, kad jie ten suras šilumą, meilę, gaus išsimokslinimą ir bus laimingesni, nei augtų kokiuose nors vaikų namuose, kaip „vieni iš daugelio“, – kvietė parlamentarė.

“Balsas.lt” spec. korespondentas Tomas Čyvas

Šaltinis: Balsas.lt

Technorati Tags: ,,
Reklama
  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: