„Mokslinis liberalizmas“ ir „valstybininkų“ mokslas, 2008.09.25

 

 

Ketvirtadienį ryte gurkšnodamas kavą pasiskaičiau vieną Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ tekstą. Tai buvo ne kas kita, o Pilietinės demokratijos partijos (PDP) rinkiminių nuostatų analizė. Programa esą vertinta pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms.

PDP rinkimines nuostatas, kaip skelbiama, analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir neįvardinti LLRI ekspertai.

Rimta kompanija ir neketinu kėsintis į autoritetus bei nuginčyti pagrindinio dalyko – konkretumo pertekliaus PDP programoje nėra, apimtimi ir loginiu išbaigtumu ji vargu ar konkuruotų su liberalų, Darbo partijos, konservatorių, kai kuriais kitais tekstais. Manau, tai lėmė vėlyvas pasirengimo rinkimams startas, o ir prioritetu organizacija, kaip skelbiasi, laiko konkretų politinį tikslą, bet apie tai kiek vėliau. Vis dėlto – kai kurios aplinkybės bei teiginiai, pateikti ekspertizės tekste, verčia kiek suglumti. Labai tikiuosi, kad minėti autoritetai padės kiek nors susigaudyti, paaiškins kai kuriuos dalykus bei patikslins savo teiginius.

Pirmiausia, partijos, parašiusios ilgas programas, jau gavo spyrį nuo jo ekscelencijos Valdo Adamkaus, kuris pareiškė, kad beveik niekas jų neskaitys ir išvis – tereikia kelių pagrindinių principų. Tad pirmas klausimas ekspertizių komandai – ar nesijaučiate dirbą nereikalingą darbą?? Juk ponas Mindaugas Kluonis – dar ir Prezidento patarėjas.

Antras įdomus dalykas – LLRI pasirinkimas partnerystei. Kodėl moksline institucija pretenduojantis būti VU TSPMI partneriu pasirinko radikalaus liberalizmo propagandos organą? Demokratinėje šalyje gali ir turi būti tokių pažiūrų ir jų įgarsintojų, bet ką bendro tai turi su pretenzijoms į mokslinį skirtingų partijų programų vertinimą? Ar reikia spėti, ką LLRI pasakys apie socialdemokratinės pakraipos iniciatyvas arba bet kokią užuominą, jog ne viską reiktų privatizuoti? „Taigi, iš rinkiminių partijos nuostatų galima spręsti, jog partija nepasisako už tolimesnį privatizavimą. Tai vertintina neigiamai, ypač turint omenyje įsisenėjusias ir reformos reikalaujančias problemas švietimo bei sveikatos apsaugos sistemos“, – rašo ekspertai ir apie PDP. Išvertus į paprastą kalbą ekspertai mokslinėmis pripažins tik tokias programas, kurios pasisakys už paskutinės poliklinikos privatizavimą. Ideologinių imperatyvų pavertimas mokslingumo kriterijumi primena aukštyn kojom vartaliojamą mokslinį komunizmą – tik atvirkščiai. Mat ten moksliška buvo tik tai, kas buvo prieš „buržuazinį prasimanymą“ – privačią nuosavybę. Gal TSMI greitai bus galima apsiginti mokslinio liberalizmo disertacijas?

Dar įdomiau, kad politiniai mokslininkai nemoksline nesąmone skelbia referendumą kaip reiškinį. „Galbūt partiją nuo kitų skiria pažadas iki 50.000 sumažinti piliečių parašų skaičių, reikalingų inicijuoti referendumą? Nors Lietuva, atsižvelgiant į apsėdusią maniją rengti referendumus ypač „suveltais“ klausimais, prašosi visiškai atvirkščio sprendimo – kad nebūtų galima referendumo būdu spręsti sudėtingų ekonominių, finansinių, mokestinių ir t. t. klausimų”, – kerta minėti mokslo gumbai ir išminties dangoraižiai. Deja, šis teiginys yra ne tik keistas, bet ir atvirai melagingas. „Bumas ir manija” tai realiai įvykę du referendumai – dėl Konstitucijos ir dėl stojimo į Europos Sąjungą. Jie turbūt dar pripažįstami atitinką minimalius mokslinio pagrįstumo reikalavimus. Ypač tas, kuriame buvo galima gauti skalbimo miltelių ir alaus. Tikras bumas ir tikra manija – ką čia nuginčysi… Deja, sąrašas tuo ir užsidaro. Dar labai norėtųsi paaiškinti, ką mokslinėje politikos analitikų terminijoje reiškia sąvoka „suveltas klausimas“ ir kaip jis ten susivelia arba kas jį velia?

Tiesą sakant, neturiu didelio noro toliau plėšyti vientisu pretenduojančio būti „mokslinės analizės“ teksto ir perrinkinėti propagandos bei agitacijos perlus.

Mat viskas yra daug paprasčiau. Šalia polinkio į „mokslinį liberalizmą“ gerbiamieji analitikai, mano subjektyviu spėjimu, vykdė labai jau banalų politinį užsakymą. Jo esmė – šiame PDP programą kritikuojančiame sakinyje:

„Prioritetas – ,,korupcijos, taip vadinamo ,,valstybininkų klano“ pavidalu, sustabdymas. Ar tai reiškia, kad korupcijos šaknys yra ,,valstybininkų klane“, kas neatitinka realybės, ar kad bus kovojama tik su ,,valstybininkų“ korupcija?“

Ponai, reikėjo nesikviesti jokių liberalizmo ortodoksų ir nevynioti „guzikų į vatą“. Paprasčiausiai reikėjo tiesiai paskelbti, kad mokslinio darbo tikslas yra sudirbti bet kurią partiją, kuri tiesiai pasisako prieš minėto klano veiklą ir mato jo indėlį į Lietuvos „prichvatizavimą“ bei demokratijos griovimą. Programose tai dar yra tiesiai (skirtingais žodžiais) užsirašę konservatoriai ir nedidelė Lietuvos socialdemokratų sąjunga. Vienu tekstu demaskavę bet kokių priekaištų „valstybininkams“, kurių aptinkama ir TSPMI vadovybėje, ir Globėjų taryboje, antimoksliškumą nebebūtumėt turėję vargti su likusiomis ekspertizėmis. Nebent – reikia įsisavinti kažkokias lėšas – tai būtų žmogiška ir suprantama.

Kaip ten bebūtų, aš paraginčiau rinkėjus verčiau jau skaityti programas, ko nesiūlo daryti V. Adamkus, negu tokio pobūdžio mokslines recenzijas, kad ir kieno programą jos pešiotų.

Šaltinis: Balsas.lt

  1. #1 by gin on spalio 6, 2008 - 2:29 pm

    Vilniuje lankysis žymus socialinis aktyvistas S. Shukaitis

    Naujos neformalios bendruomeninės iniciatyvos – Laisvojo universiteto (LU) – kvietimu šios savaitės pabaigoje Vilniuje lankysis Stevphenas Shukaitis – šiuo metu pasaulyje bene labiausiai žinomas anarchistinės pakraipos aktyvistas, turintis lietuviškas šaknis. Laisvajame universitete spalio 9-10 dienomis jis skaitys paskaitą „Šokiai liepsnose: vaizduotė ir mažosios saviorganizacijos formos”.

    S. Shukaičio paskaitoje bus kalbama apie Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje vykstančius socialinius judėjimus, aptariamos naujos radikalios politikos, kultūros, sąmoningumo ir vaizduotės koncepcijos, plintančios visame pasaulyje ir pamažu tampančios madingomis Lietuvoje.

    Stevphenas Shukaitis yra vienas iš garsaus leidybos bei medijų projekto „Autonomedia” bendradarbių. „Autonomedia” – tai autonominė erdvė, praktikoje įkūnijanti Hakimo Bey’aus „Laisvųjų autonominių zonų” principą. Joje radikalūs menininkai, teoretikai ir aktyvistai kuria politinius diskursus, keičiasi patyrimu ir skleidžia informaciją visame pasaulyje. Tam tikslui sukurtas specialus tarptautinis informacijos apsikeitimo portalas „Interactivist Info Exchange”. Per keliolika metų „Autonomedia” išleido apie 100 knygų – ne tik tokius kultinius autorius, kaip Hakimas Bey’us, Bobas Blackas ir subkomandantė Marcosas, bet ir daugybę naujų radikalios aktyvizmo teorijos bei praktikos kūrėjų. Savo autonomijos sampratą „Autonomedia” kolektyvas apibūdina taip: „Autonomija nėra pastovi būsena. Kaip ir lytis, autonomija kuriama per savo veiklą, per darymą ir tapsmą. Ji yra politinė praktika. Tapti autonomišku reiškia atmesti autoritarines ir prievartines kultūras, kurios atskiria ir kuria hierarchijas, ir priimti kitoniškumą. Autonomiškumas yra politinė pozicija, nes laisvas dalijimasis su kitais sukuria bendrą žinių turtą bei galią“.
    Pats Stevphenas Shukaitis yra keliolikos knygų bendraautorius ir redaktorius. Vienas naujausių jo redakcinių darbų – kartu su bičiuliu Davidu Graeberiu leidykoje „AK Press” išleista knyga „Constituent Imagination: Militant Investigations, Collective Theorization” (2007).
    Greta „Autonomedia” veiklos, Stevphenas Shukaitis aktyviai dalyvauja projektuose – garso įrašų kompanijoje „Ever Reviled Records”, radijo stotyje „Rise Up Radio”, naujame bandyme sukurti internetinį anarchistų Internacionalą „Planetary Alternatives network“. Jis dirba ir mokslinį darbą – rašo daktaro disertaciją Londono universitete.
    Lietuvoje Stevphenas Shukaitis lankosi jau antrąjį kartą. Pirmą kartą jis buvo atvykęs 2006 m. gegužės mėn. VILMA (Vilniaus naujųjų medijų laboratorijos) kvietimu. „Intro“ klube jis skaitė viešą paskaitą „Radikalios medijos, maištaujanti vaizduotė ir kovojimų ciklai“ (angl. „Radical Media, Insurgent Imagination, and Cycles of Struggles”).
    Aktyvistą į Lietuvą pakvietęs Laisvasis Universitetas (LU) siekia suburti asmenis ir jų grupes, aktyviai veikiančius akademinėje ir socialinėje aplinkoje, skatinti juos dalintis žiniomis ir patirtimis, kurti alternatyvas nusistovėjusiam švietimo modeliui, motyvacijai, disciplinai. Netradiciškai pradėjęs darbą šių metų rugsėjo 11-ąją ir jau nuo pirmosios paskaitos skandalingai pagarsėjęs Laisvasis universitetas (LU) stengiasi ugdyti laisvą, valstybės ir rinkos nevaržomą asmenybę, puoselėti neformalius, tolerantiškus bendruomeninius ryšius, skatinti dėstytojų ir studentų lygybę Ilgalaikis LU tikslas – sudaryti atsvarą reformų ir nežinios dėl ateities kaustomoms tradicinėms aukštojo mokslo institucijoms. Universitete jau dėstė menininkai, visuomenės kritikai, alternatyviai mąstantys studentai, nepriklausomą gyvenseną propaguojantys eiliniai gyventojai ir netgi kontraversiškos politinio pasaulio figūros.

    Daugiau informacijos ir būsimų paskaitų konspektus galima rasti LU svetainėje http://www.luni.lt

    Laisvojo universiteto iniciatyvinė grupė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: