Tėvynės sąjunga remia D. Grybauskaitę, nes neturi kur dėtis

Susidomėjęs perskaičiau Daliaus Stanciko straipsnį “Bernardinuose”, kuriame jis puikiai, logiškai ir lyg iš gaidų išdėsto visas mūsų prezidentinės kampanijos bėdas ir trūkumus. O svarbiausia, jis ne pirmą kartą atkreipia dėmesį į dešiniojo šalies politikos flango nelaimes, apie kurias teko rašyti ir pačiam.

Ir vis dėlto, viena prielaida tekste, mano požiūriu, yra klaidinga. Prie visos pagarbos Daliui, ji, manding, verčia abejoti ir galutinėmis išvadomis.

Jis rašo: “Prieš prasidedant dvidešimtiems Nepriklausomybės metams lietuviškoje politinėje sistemoje įvyko esminis, bet kol kas mažai suvoktas lūžis.

Tai įvyko praėjusį šeštadienį, kovo 7 dieną, kai dvi dešiniosios partijos – Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis savo kandidatu į prezidentus pasirinko buvusią ilgametę TSKP narę ir aukštosios partinės mokyklos dėstytoją Dalią Grybauskaitę, o kairieji – LKP-LDDP-LSDP – nebuvusį komunistu Algirdą Butkevičių”. ..

Ir tęsia: “ši partija (TS-LKD) nebeteko moralinės teisės ateityje smerkti savo politinių oponentų kairėje dėl komunistinės praeities ar kaip nors kitaip moralizuoti šiuo klausimu”.

Svarbu ne tai, kad A. Butkevičius iš tiesų buvo KPSS nariu 1985-1989 m. Čia smulki faktologinė klaida.

Nesutinku, kad konservatorių ir LKP-LDDP-LSDP takoskyra  ėmė irti tik remiant G. Kirkilo vyriausybę ir galutinai suiro dabar.

Dar mažiau sutinku, kad koks nors lūžis įvyko su liberalais. Ši partija, jau senokai pavargusi būti opozicijoje, dar 1998 m. prezidento rinkimuose bandė įsikibti į skverną Artūrui Paulauskui, paskui kvietėsi Rolandą Paksą, Artūrą Zuoką. Dabar mielai padirbtų eurokomisarės “prezidentine partija”. Nieko naujo.

Grįžkime prie konservatorių, tegul dabar ir apsikrikštijusių. “Real politik” srityje Tėvynės sąjunga jau seniai įsivėlė į primestą pseudo sąvokų žaidimą ir, kartu su neva “tradiciniais socdemais” baudėsi gelbėti Lietuvą nuo Pakso ir Uspaskicho marginalų, kurie daugiau ar mažiau pagrįstai (kaip kas bevertintų)  buvo vadinami Kremliaus projektais, bet visada buvo daug silpnesni už pirminį šito centro tvarinį – kompartiją. Paradoksas. bet klijuoti vaivorykštines koalicijas ir remti mažumos vyriausybes, neva Lietuvos saugumo (tame tarpe energetinio) konservatoriai ėmėsi būtent su kompanija išaugusia iš jėgos, kuri buvo specialiai sutverta Lietuvai naikinti.

Tai ne pirmi, o jau treti prezidento rinkimai, kai dešiniųjų flagmanu pretenduojanti būti politine jėga nesugeba rinkimuose turėti savo kandidato ir siūlosi tik išsivynioti raudonu kilimu pasirinktam favoritui po kojomis. Ką ten prezidentai. Į VSD direktorius neseniai tik KGB rezervininkas Arvydas Pocius. Nesiimama jokių žygių išvalyti departamento vadovybę nuo Jurgelevičių. Ministrus irgi tenka samdytis nepartinius. Tai yra faktai ir jokia, deja, ne naujiena. Tad jokio lūžio, Daliau, nėra. Tai rutininis TS-LKD vadovybės judesys – pagal pragmatinį išskaičiavimą. Kiek jis teisingas – parodys artima ateitis. Anksčiau dauguma gudravimų nieko gero Lietuvai nedavė. Negaliu sakyti, kad iki galo tikiu D. Grybauskaitės mitu. Niekada nekūriau jai adoracijų, ditirambų ir panegirikų. Bet TS-LKD sprendimas šįkart yra savaip logiškas. Alternatyvų jie neturi ir pasiūlyti nepasirengę. Belieka medituoti nuskriausto (per ilgą laiką nusiskriaudusio) genijaus išraiška arba ieškoti išeičių iš kampo į kurį pats ilgai ir nuosekliai spraudeisi.

  1. Parašykite komentarą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: