Vilniaus televizijos bokštas įkeistas už kaifą

Nei kiek neabejoju, kad po eilinės publikacijos apie aferą, sukamą po Vilniaus televizijos bokštu, seks koks eilinis pranešimas spaudai, ar net, už valstybės pinigus, bus perkami užsakomieji straipsniai (gal net toje pačioje „Balsas.lt savaitės“ redakcijoje), mėginama kažką paneigti, apkaltinti visus kritikus darbu konkuruojančioms firmoms ir panašiai.

Šiandien, kiek žinau, nepakeičiamasis ir neparduodamasis (bent jau su LRTC rinkodara) WiMAX internetas pristatomas Kaune. Neabeotinai, kai vienas iš privalumų, vėl bus nupasakotas jo mobilumas. Tai, esą, tokia svarbi ir nepakeičiama savybė, kurios neįveiks nei GSM 3G, nei LTE 4G technologijos. Girdi, gali bėgdamas, važiuodamas mašina ar divračiu atsisisiųsti filmus, programas ir kitas tinklo gėrybes.

Ir tikrai – kaip smagu, kai tiek daug galimybių:

a) Eini su mergina Laisvės alėja. Viena ranka jai žemiau juosmens, kitoje kompiuteris. Į pastarąjį nenutrūkstamu srautu lekia siaubiakas. Pereini visą bulvarą ir, pritūpęs ant Soboro laiptų, jį pasižiūri. Jautiesi kietas;

b) Supiesi atrakcionuose pašėlusiu greičiu, lakstai amerikietiškais kalneliais, o WiMAX mobiliai tau atpučia porno. Orgazmas dvigubas;

c) Atsisiunti filmą ore, kol nušoki nuo Vilniaus televizijos bokšto, prisirišęs lynu. Čia jau viršūnė.

Už tokias gėrybes verta ir tą bokštą parduoti. Vis tiek – senas jau ir negražus.