Teisių gynimo verslas

 

Europos demokratijos prioritetus ištiko tokia pat klinikinė mirtis, kaip ir jos jungtinės valiutos – euro – stabilumo kriterijus, siejamus su Mastrichto susitarimų vardu.

Šiuos į lavoninę ar bent į reanimaciją pasiuntė graikų dykaduoniai ir buduliai, visiems įrodę, kad įprotį nesilaikyti sutarčių ir spjauti į įsipareigojimus galima parduoti kaip prigimtinę teisę.

Graikija šiek tiek primena dvesiančią Sovietų Sąjungą – kad greičiau padvėstų, Vakarai jai kišo milijardus. Tada buvo nupiešta karikatūra, kurioje drakonas, prarijęs tam tikrą kiekį dolerių, reikalauja naujos dozės ir perspėja: "Kitaip nesugriūsiu." Graikija – ne SSRS, bet apetitu nesiskundžia. Lietuva – ne Vokietija, tad nedera raudoti, jog išlaikome graikus. Mūsų sąlyčiai su europietiškais kriterijais ir vertybėmis yra susiję su visai kitu galu.

Klausantis Europos parlamentarų ir ministrų teiginių aiškėja, kad su vertybėmis Senajame žemyne vyksta panašūs procesai kaip ir tie, kurie dusina euro zoną.

Po Vilniuje įvykusio gėjų parado Švedijos Europos reikalų ministrė, Seimo narė Aušrinė Marija Povilionienė, garsi filosofė Nida Vasiliauskaitė ir kiti svarbūs Lietuvos progresą neva tempiantys

lokomotyvai jaučiasi atlikę žygdarbį. Petras Gražulis arba Kazimieras Uoka jaučiasi didvyriškai pasipriešinę artėjančiai "žydrųjų diktatūrai", kurią turbūt sapnuoja net nepadauginę atitinkamų medžiagų. Žygdarbio esmė – pastovėjimas skirtingose grotų pusėse.

Šįkart personažai, deja, yra verti vienas kito. Visų abiejose gardo pusėse pastovėjusių personažų, tarp kurių gėjų buvo tikrai visiška mažuma, siekis vienas – pasirodyti ir pasireklamuoti. Vieni norėjo būti pastebėti tų, kam gėjus yra tas pats, kas pedofilas, kitiems buvo svarbu parodyti, jog bėga "progreso priekyje". Na, gal dar paprašyti, kad valstybė, visuomenė ir Europos Sąjunga (ES) papildytų ėdžias, iš kurių gyvena profesionalūs, nieko kito ir nemokantys lytinių teisių gynėjai. Ko Lietuvoje po minimų įvykių nė kiek nepadaugėjo, tai – tolerancijos. Jos pergalės niekam, atrodo, ir nereikia, nes vieni jausis galutinai pralaimėję ir dar (neduok Dieve) susidegins protestuodami, kiti turės ieškotis rimtesnio darbo. Ne veltui vienas žilas Amerikos advokatas man seminare aiškino, kad šiais laikais visą gyvenimą iš rasizmo temos nebepragyvensi – homoseksualų teisės yra pelningesnės.

Ko verta Lietuva ir Europos demokratijos siekiai? Viskas paaiškėja lyginant. Gegužės 15 dieną gėjų ir lesbiečių teises ginantis paradas buvo surengtas Havanoje (Kuba). Jame dalyvavo ir šalies prezidento Raulio Kastro dukrelė. Jei tai demokratijos kriterijus – laisvės ir pliuralizmo požiūriu viskas Kuboje yra gerai arba sparčiai gerėja. Juk tą pačią dieną Lietuvai dabar jau draugiškos Baltarusijos sostinėje milicija "slaviškąjį gėjų paradą" išvaikė lazdomis. Regis, belieka pripažinti, kad Kubos demokratija arba bent jau "perestroika" nušluostė nosį homofobiškiems Rytų Europos režimams.

Yra tik viena mažytė smulkmena. Vasario 23-iąją kalėjime po 82 bado streiko dienų mirė politinis kalinys Orlando Sapato Tamaio. Nuo tada badauja jo likimo draugas, reikalaudamas išlaisvinti sunkiai sergančius politinius kalinius, kurie negauna elementarios medicininės pagalbos. Šiam nusibaigus badauti yra pasiruošęs dar ir trečias asmuo.

ES į tokias smulkmenas nereaguoja gal dėl to, kad Kubos kalinys – ne gėjus (nežinau, kaip ten yra). Nei Europos parlamentarai, nei Švedijos ministrai nevažiuos į jų demokratijos kriterijus atitinkančią šalį ir į tokias smulkmenas nesigilins. Tai nėra madinga (su diktatoriais dabar dirbama pragmatiškai), tai nėra paprasta. Ką jau ten – gali būti net ir pavojinga. Visai kas kita – kautis su priespauda ir tironija Vilniaus paupiuose, kai priešininkas yra ne Kubos diktatorius, o tik P.Gražulis su K.Uoka, nuo kurių saugo 800 policininkų.

Juokingiausia, kad nelabai kas tų teisių važiavo ginti ir į homofobišką, bet vis tiek labai gerą Minską. Dabar teises reikia ginti pragmatiškai, pelningai ir nerizikuojant. Ne veltui ir Lyčių lygybės instituto, kurį mums, homofobams, gydyti čia įklijavo ES, darbuotojai nori būti atleisti nuo mokesčių. Verslas yra verslas, o teisės – tokia pat prekė, kaip ir nafta arba geopolitika. Mainai visada galimi.

, , , ,

  1. #1 by jj on gegužės 27, 2010 - 7:07 am

    labai jau kliūna tas autoriaus iš aukšto mestelėtas “profesionalūs, nieko kito ir nemokantys lytinių teisių gynėjai”. Tuojau pat padvelkė tarybinių antraščių sieros kvapas… Jeigu gyvename politinės demokratijos sąlygomis (arba bent jau pretenduojame į tai), tai tokie viražai yra labai prasto lygio. Kitas klausimas, ar sutikti su tų teisių gynėjų primygtinai siūlomais sprendimų būdais (aš ypač abejoju siūlymų primygtinamojo pobūdžio gerumu).

  2. #2 by kantas on gegužės 27, 2010 - 8:58 pm

    nelabai suprantu kam reikia taip stengtis amoralizuoti visuomenes..

    nesuprantu, kam to degeneracijos proceso reikia

    jis nepavyks, žmogaus pamatų nepakeisti

    neįmanoma kovot prieš Dievą

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: