Politikos minedo benefisai

 

Kadangi draugas Algirdas Paleckis, artėjant Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmečiui, nusprendė žūtbūt įrodyti, kad mes tada šaudėm patys į save, priminsiu ir aš keletą senienų.

Pirmiausia – nuo praėjusių rinkimų internete besivoliojantis vaizdo klipas:

 

Antra: A. Paleckis, aiškindamas, kad šaudė būtent “landsbergistai” ir Amerikos šnipai, remiasi vieno iš nuteistų nusikaltėlių – Juozo Kuolelio – insinuacijomis, kurias atmetė visų lygių teismai Lietuvoje ir Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre. Štai iškarpėlė iš teismo medžiagos:

“Teismas išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų Lietuva buvo nepriklausoma valstybė. Ji tapo Tautų Sąjungos nare, dalyvavo svarbiose daugiašalėse sutartyse, sudarė dvišales sutartis su daugeliu valstybių, tame tarpe su Rusija, vėliau TSRS.

Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės likimas buvo nulemtas Tarybų Sąjungos ir Vokietijos sutartimis, kurios žinomos kaip Molotovo-Ribentropo paktas. Šių susitarimų pagrindu 1939 metais į Lietuvą buvo įvesti TSRS kariuomenės daliniai. 1940 m. birželio mėn. 15 d. TSRS, įvesdama gausius papildomus kariuomenės dalinius, okupavo Lietuvą, o 1940 m. rugpjūčio mėn. 3 d. inkorporavo ją į TSRS sudėtį. Šis TSRS įstatymas (1940 m. rugpjūčio mėn. 3 d.) buvo vienašalis aneksijos aktas. Lietuvių tauta negalėjo pareikšti savo valios. Liaudies Seimo rinkimai buvo neteisėti ir nedemokratiški, taip sukurtas Liaudies Seimas neturėjo konstitucinių įgaliojimų “prašytis” į Tarybų Sąjungą. Todėl nemaža dalis pasaulio valstybių nepripažino Lietuvos aneksijos.

1990 m. kovo mėn. 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba remdamasi nekintančiu tautos apsisprendimu būti nepriklausoma priėmė Aktą “Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo”:

“Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė.

Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario mėn. 16 d. Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės mėn. 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas.

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybės konstitucija.

Lietuvos valstybė pabrėžia savo ištikimybę visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams, pripažįsta sienų neliečiamumą, kaip jis suformuluotas 1975 metų Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja žmogaus, piliečio ir tautinių bendrijų teises.

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba kaip suvereninių galių reiškėja šiuo aktu pradeda realizuoti visą Valstybės suverenitetą.”

Lietuva neatsiskyrė nuo TSRS, nors tuo metu TSRS atkakliai siūlė spręsti sąjunginės respublikos išstojimo iš TSRS ir to išstojimo mechanizmo klausimus, Lietuva atkūrė nepriklausomą valstybę ir tai labai aiškiai nurodė 1990 m. kovo mėn. 11 d. Akte: “yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suverenių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė”.

Siekiant išsaugoti valstybės ir jos konstitucinės santvarkos tęstinumą, Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo mėn. 11 d. priėmė įstatymą “Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo”.

Šiame įstatyme konstatuota, “kad 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas TSR Sąjungai 1940 m. birželio mėn. 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus”.

Šiuo įstatymu nutrauktas 1978 m. balandžio mėn. 20 d. Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), ir 1977 m. spalio mėn. 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimas ir atnaujintas 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo pačiu buvo sustabdytas kai kurių 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Lietuvos Konstitucijos skyrių ir straipsnių galiojimas ir nurodyta, kad šios Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio mėn. 15 d. veikusių įstatymų.

Tuo pačiu tikslu buvo priimtas ir kitas 1990 m. kovo 11 d. įstatymas “Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo”. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, siekdama suderinti atstatytos 1938 m. gegužės mėn. 12 d. Konstitucijos nuostatą su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais sustabdė šios Konstitucijos galiojimą, patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą ir nustatė, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.

Lietuvos Respublikos Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė valstybė, valstybės valdžia priklauso Lietuvos liaudžiai, o ją vykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Teismas, Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma.

Kitais įstatymais buvo perimtos valdymo ir ūkinės struktūros, nutraukta TSRS, kaip svetimos valstybės, karinių ir civilinių įstaigų veikla.

1988-1990 metais, kai Lietuvoje buvo vis garsiau ir plačiau kalbama apie Molotovo-Ribentropo paktą ir jo pasekmes – okupaciją ir aneksiją, ir vis labiau ryškėjo lietuvių tautos nuostata gyventi nepriklausomoje valstybėje, Lietuvoje ėmė reikštis jėgos, kurios pasisakė prieš Lietuvos nepriklausomybę, vykdė TSRS valdžios politiką. 1989 metų pabaigoje, LKP atsiskiriant nuo TSKP, dalis LKP suvažiavimo dalyvių, gavę TSKP CK vadovų pritarimą, paskelbė apie atsiskyrimą nuo LKP ir įkūrė LKP/TSKP organizaciją (žinomą kaip LKP TSKP platformoje).

Ši organizacija vykdė TSRS ir TSKP vadovybės nurodymus, priešinosi Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimui, atvirai priešiškai sutiko 1990 m. kovo mėn. 11 d. Aktą. Po šio Akto priėmimo ji tapo užsienio valstybės organizacijos TSKP padaliniu Lietuvoje ir vykdė šios organizacijos užduotis.

TSRS vadovybė kartu su TSKP CK, siekdama grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį, naudojosi TSRS valstybinės valdžios ir valdymo organais: TSRS VSK ir jų padaliniais Lietuvoje, TSRS Gynybos ministerijos ir VRM bei jų padaliniais, kariniais daliniais dislokuotais Lietuvoje ir už jos ribų.

TSRS vadovybė negalėjo remtis tik šiomis išorinėmis struktūromis. Bent jau propagandiniais tikslais buvo reikalingos jėgos pačioje Lietuvoje, kurios siektų grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį. Šį vaidmenį ir atliko LKP/TSKP.

Iki pat savo veiklos pabaigos – 1991 m. rugpjūčio mėn. 22 d. LKP/TSKP plėtojo piktadarišką veiklą prieš atsikūrusią Lietuvos valstybę ir jos žmones. Lietuvos valstybę vadino “Lietuvos TSR”, tvirtino, kad Lietuvoje veikia TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijos, reikalavo įgyvendinti TSRS liaudies deputatų suvažiavimų nutarimus dėl Lietuvos, įvesti prezidentinį valdymą. TSRS vadovybė, pasinaudodama okupacinės kariuomenės ir represinių TSRS struktūrų buvimu Lietuvoje, įvairiais būdais trukdė teisėtai Lietuvos valdžiai vykdyti savo funkcijas, naudojo smurtą prieš savivalei besipriešinančius Lietuvos gyventojus. TSRS vadovybė, LKP/TSKP vadovai, suprasdami, kad juos palaiko nedidelė Lietuvos gyventojų dalis ir jų politinis svoris Lietuvoje menkas, žinodami, kad legaliomis priemonėmis jiems nepavyks nuversti teisėtos Lietuvos valdžios, nes šią valdžią palaiko absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma, ragino ir siekė teisėtą Lietuvos valdžią nuversti jėga.

TSKP organizacija Lietuvoje – LKP/TSKP po 1990 m. kovo mėn. 11 d. Akto savo veikla buvo antivalstybinė, nes siekė sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ir visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises (galias).

Antivalstybinėje šios organizacijos veikloje, siekdami jėga nuversti teisėtai sudarytą Lietuvos valdžią, trukdydami jai dirbti, baugindami valstybės gyventojus ir jiems grasindami, aktyviai dalyvavo teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius ir S.Mickevičius.

M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis įėjo į šios organizacijos vadovybę ir patys aktyviai vykdė antivalstybinę veiklą. M.Burokevičius buvo LKP/TSKP pirmasis sekretorius ir įėjo į TSKP vadovybę – buvo TSKP CK politinio biuro narys. J.Jermalavičius buvo LKP/TSKP CK narys, ideologinio skyriaus vedėjas. J.Kuolelis buvo LKP/TSKP CK sekretorius.

L.Bartoševičius ir S.Mickevičius aktyviai dalyvavo šios organizacijos antivalstybinėje veikloje vadovaudami LKP/TSKP sukurtoms antivalstybinėms struktūroms. L.Bartoševičius buvo LKP CK narys, TSKP CK Lietuvos leidyklos direktorius, iki 1991 m. sausio 14 dienos vadovavo radijui “Tarybų Lietuva”, buvo jo vyr. redaktorius. S.Mickevičius buvo šio radijo laidų rusų kalba redaktorius ir kaip vyr. redaktoriaus pavaduotojas nuo 1991 m. sausio 14 d. tris savaites vadovavo šiam radijui.

LKP/TSKP vadovybės antivalstybinė veikla buvo aiškiai matoma per jų sukurtas kitas organizacijas, jų struktūras bei veiksmus.

Teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius kartu su kitais LKP/TSKP funkcionieriais 1990 m. balandžio 21 dieną įkūrė “Lietuvos TSR piliečių komitetą” ir nustatė jo uždavinius – nuversti teisėtą valstybės valdžią, nepaklusti Lietuvos valstybės įstatymams, atstatyti TSRS Konstitucijos ir įstatymų viršenybę, šio komiteto pagrindu įkurti alternatyvias valdžios ir valdymo struktūras. Šiam komitetui vadovavo V.Švedas, į vadovybę įėjo vienas iš pavaduotojų J.Jermalavičius, prezidiumo nariais buvo M.Burokevičius ir J.Kuolelis.

Šio komiteto nutarimu 1990 m. rugpjūčio 7 dieną buvo įkurtos “darbininkų draugovės”, kurių uždavinys buvo “priešintis neteisėtiems priverstiniams veiksmams, jeigu bus likviduojama socialistinė santvarka ar Lietuva neteisėtai atsiskirs nuo TSRS”.

1990 m. vasarą M.Burokevičiaus ir kitų iniciatyva buvo sukurta Laisvųjų verslininkų asociacija, kurios kūrimu betarpiškai rūpinosi LKP/TSKP CK darbuotojas J.Prochorovas. Ši organizacija kartu su N.Vilnios banku veikė kaip kitos valstybės – TSRS ūkinės struktūros Lietuvoje. Organizatoriai numatė, kad tai bus alternatyva Lietuvos valstybės ūkinėms struktūroms – “maža Ministrų Taryba”.

1990 m. gegužės mėn. 12 d. M.Burokevičiaus iniciatyva buvo įkurtas LTSR VRM partinis komitetas (vadovas V.Šeinas), kurio uždavinys buvo skaldyti miliciją, kurti TSRS pavaldžias milicijos struktūras Lietuvoje.

Teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius, J.Kuolelis jėga užgrobtose Vilniaus pedagoginio universiteto patalpose 1990 m. birželio mėn. įkūrė radiją “Tarybų Lietuva”, kuriam vadovavo L.Bartoševičius ir S.Mickevičius bei kitas organizacijas, kurios ten dirbo iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio.

Minėtas Piliečių komitetas ir kitos LKP/TSKP CK sukurtos organizacijos (daugumoje tai buvo tie patys LKP/TSKP funkcionieriai ir aktyvesni nariai) buvo 1990 m. gruodžio 16 dienos susirinkimo pavadinto “Lietuvos demokratinių jėgų kongresas” (LDJK) pagrindas. LDJK pirmininkas buvo M.Burokevičius.

LKP/TSKP, jos sukurtų organizacijų ir struktūrų antivalstybinė veikla, pačių teisiamųjų M.Burokevičiaus, J.Jermalavičiaus, J.Kuolelio, L.Bartoševičiaus ir S.Mickevičiaus aktyvus dalyvavimas šioje veikloje ypač išryškėjo 1991 m. sausio mėn., kai LKP/TSKP, veikdama kartu su TSRS vadovybe ir TSRS kariuomene, bandė jėga nuversti teisėtą Lietuvos valstybės valdžią.

Sausio pradžioje M.Burokevičius TSRS vadovybei įteikė “TSRS prezidentinio valdymo įvedimo Lietuvoje” planą. LKP/TSKP vadovaujama M.Burokevičiaus Lietuvoje, o ypač Vilniaus m. organizavo politinius mitingus, kuriuose reikalavo prezidentinio valdymo įvedimo, streikus – norėdami destabilizuoti padėtį.

LKP/TSKP 1991 m. sausio mėn. 10 d. suorganizavo kelionę į Maskvą “Visuomeninių demokratinių organizacijų atstovams” – šioje grupėje buvo ir J.Jermalavičius. Šie “atstovai” susitikime su R.Nišanovu prašė Lietuvoje įvesti prezidentinį valdymą. Tuo pačiu metu buvo paskelbtas TSRS prezidento M.Gorbačiovo reikalavimas Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai “nedelsiant atstatyti TSRS Konstitucijos ir Lietuvos TSR Konstitucijos galiojimą Lietuvoje”.

LKP/TSKP vadovybė, tame tarpe teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis vykdė TSRS vadovybės nurodymus ir veikė kartu su ja, siekdami grąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį.

Jie koordinavo LKP/TSKP ir jos sukurtų organizacijų antivalstybinius veiksmus, ruošėsi įsikurti užgrobtuose Spaudos rūmuose, numatomuose užgrobti Radijo ir televizijos komiteto pastatuose, bei Televizijos bokšte, šioms TSRS kariuomenės akcijoms paremti ruošė draugoves.

Sausio 11 d. prasidėjo atvira TSRS agresija – TSRS kariuomenė Vilniuje jėga užgrobė Krašto apsaugos departamento administracinį pastatą ir Spaudos rūmus. Po užgrobimo saugomuose kariškių Spaudos rūmuose įsikūrė LKP/TSKP struktūros, vadovaujamos M.Burokevičiaus, J.Kuolelio, o TSKP CK Lietuvos leidyklos direktoriumi jie paskyrė L.Bartoševičių, kuris dirbo šiose pareigose iki 1991 m. rugpjūčio mėnesio.

M.Burokevičiaus nurodymu LKP/TSKP veikėjai tos pačios dienos vakare, panaudodami jau minėtas draugoves, ginkluotus Bartašiūno mokyklos kursantus bei dėstytojus, padedant TSRS VRM kariškiams su kovine technika, jėga užėmė Vilniaus geležinkelio stoties valdymo posto patalpas ir nutraukė traukinių eismą per Vilniaus geležinkelio stotį.

Sausio 11 d. iš LKP/TSKP CK Lietuvos Respublikos vadovams buvo pasiųsti ultimatumai, kuriuose reikalaujama priimti TSRS prezidento reikalavimus – atstatyti TSRS ir Lietuvos TSR Konstitucijų veikimą Lietuvoje. Jeigu tai nebus padaryta – grasinama sukurti Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetą (LNGK), “kuris paims į savo rankas visą rūpestį dėl Lietuvos TSR ateities”

Šiuos ultimatumus LKP/TSKP pasiuntė jau minėto LDJK ir darbo kolektyvų vardu.

Tą pačią dieną iš LKP/TSKP CK buvo pranešta, kad LNGK sukurtas ir ima valdžią į savo rankas (J.Jermalavičius).

LKP/TSKP CK vadovybė 1991 m. sausio mėn. paskelbė, kad įkurtas Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetas, kuris ima valdžią Lietuvoje į savo rankas, paruošė ir paskelbė eilę šio komiteto dokumentų, šio komiteto vardu reikalavo įvesti prezidentinį valdymą, tvirtino, kad Lietuvoje dvivaldystė – Aukščiausioji Taryba ir LNGK. Kartu buvo skelbiami analogiško turinio LKP/TSKP CK Informacinės agentūros dokumentai.

Šiuos dokumentus sukūrė ir jų sukūrimą organizavo LKP/TSKP CK vadovybė, tame tarpe teisiamieji M.Burokevičius, J.Jermalavičius, J.Kuolelis, o skelbė radijas “Tarybų Lietuva”, vadovaujamas L.Bartoševičiaus ir S.Mickevičiaus ir kitos LKP/TSKP informacijos priemonės.

Dalis šių dokumentų yra vieši raginimai smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, nuversti valstybinę valdžią. Tokie vieši raginimai (grasinimai, skatinimai, lenkimai, kurstymai) buvo LKP/TSKP CK dokumentuose, jų įvardintuose kaip LNGK dokumentai:

1. LNGK kreipimasis į TSRS Aukščiausiąją Tarybą paskelbtas 1991 01 12 d. ir 13 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidose bei laikraštyje “Tarybų Lietuva” Nr. 5.

2. LNGK kreipimasis į Respublikos gyventojus, viešai paskelbtas 1991 m. sausio mėn. 12 ir 14 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidoje ir 1991 m. sausio mėn. 16 d. laikraštyje “Tarybų Lietuva”. Šiais dokumentais pranešama, kad LNGK ima valdžią į savo rankas, siekdamas atkurti TSRS ir LTSR Konstitucijų veikimą Lietuvoje.

3. LNGK nutarimas “Dėl komendanto valandos įvedimo respublikoje”, viešai skelbtas iš 1991 m. sausio mėn. 13 d. Vilniuje važinėjusio šarvuočio ir 1991 m. sausio mėn. 13 d. bei 14 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidose. Čia nurodoma apie komendanto valandos įvedimą ir režimą, dėl to kreipiamasi į TSRS VRM dalinio vadą Vilniuje.

4. LNGK kreipimasis į Tarybų Sąjungos gyventojus (tautas), paskelbtas radijo “Tarybų Lietuva” 1991 m. sausio mėn. 17 d. ir 18 d. laidose, laikraštyje “Tarybų Lietuva” Nr. 6. Šiame dokumente nurodo, kad Lietuvoje dvivaldystė, kuri negali ilgai išsilaikyti, gali prasilieti taikių piliečių kraujas, prašo TSRS prezidentą įvesti tiesioginį prezidentinį valdymą.

5. LNGK kreipimasis į TSRS prezidentą M.Gorbačiovą, TSRS AT pirmininką A.Lukjanovą, paskelbtas 1991 m. sausio mėn. 16 d. ir 19 d. laikraštyje “Tarybų Lietuva”, sausio 16 d. radijo “Tarybų Lietuva” laidoje – čia vėl reikalaujama įvesti prezidentinį valdymą.

Iš kitų LKP/TSKP CK dokumentų, jų informacinės agentūros pranešimų, radijo stoties “Tarybų Lietuva” laidų, laikraščių “Tarybų Lietuva” straipsnių, LNGK vardu paskelbtų ir nepaskelbtų dokumentų matyti įkurtos antivalstybinės organizacijos tikslai – sutrikdyti Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu (Konstitucija) paremtą valstybinę ar visuomeninę tvarką, apriboti suverenias Lietuvos valstybės teises (galias) bei M.Burokevičiaus, J.Jermalavičiaus, J.Kuolelio, L.Bartoševičiaus, S.Mickevičiaus aktyvus dalyvavimas jos veikloje.

M.Burokevičius tyčia bendrininkavo su TSRS vadovybe, kurstydamas panaudoti jau paruoštus karinius dalinius Radijo ir televizijos komiteto pastatų bei Televizijos bokšto užėmimui, suprasdamas, kad esamoje situacijoje yra neišvengiamos sunkios pasekmės šiuos objektus saugantiems beginkliams žmonėms, tame tarpe neišvengiamos žmonių aukos. Kariuomenei padėti pasiuntė draugovininkus.

J.Jermalavičius prisidėjo prie šios karinės agresijos užimant Radijo ir televizijos komitetą bei Televizijos bokštą įrašydamas kalbą ir patvirtindamas LNGK nutarimą, kuriuo atleista komiteto vadovybė, o vadovauti komitetui paskirtas G.Steigvila.

Šių objektų šturmo metu, naktį iš sausio 12-os į 13-ąją d. TSRS kariškiai tyčia nužudė prie Televizijos bokšto:

L.Asanavičiūtė mirė ligoninėje nuo daugybinių sužalojimų, gautų sutraiškius tanko vikšrais.

V.Druskis mirė peršautas 5,45 mm kulka, kuri pažeidė plautį ir širdį.

D.Gerbutavičius mirė nuo daugybinių šautinių kūno sužalojimų, pažeidusių jo plaučius, šlaunies arteriją ir veną.

R.Jankauskas mirė nuo sužalojimų, gautų kūną sutraiškius tanko vikšrais.

R.Juknevičius mirė ligoninėje nuo šautinio šlaunies sužalojimo su arterijos ir venos pažeidimu dėl ūmaus didelio kiekio kraujo netekimo.

A.Kavoliukas mirė nuo daugybės sužalojimų, gautų, kai tankas jį prispaudė prie smėlio barstytuvo.

V.Koncevičius mirė ligoninėje nuo šautinio pilvo sužalojimo su daugybiniais vidaus organų sužalojimais.

V.Maciulevičius mirė nuo šūvio į galvą pažeidus miego arteriją.

T.Masiulis mirė nuo dviejų šautinių krūtinės sužalojimų, pažeidusių širdį ir plaučius.

A.Povilaitis mirė nuo šautinių krūtinės sužalojimų, pažeidusių plaučius ir širdies kraujagysles.

I.Šimulionis mirė nuo daugybės šautinių sužalojimų ir galvos traumos, gautos galvą pervažiavus transporto priemonės ratu.

V.Vaitkus mirė nuo keturių šautinių plaučių ir širdies sužalojimų.

Prie Radijo ir televizijos komiteto:

A.Kanapinskas mirė ūmai nukraujavęs dėl krūtinės ląstos traumos, padarytos sprogstamuoju užtaisu.

TSRS kariškių, LKP/TSKP CK vadovų pasiųstų draugovininkų tyčiniais veiksmais prie Radijo ir televizijos komiteto ir Televizijos bokšto daugybė žmonių buvo sužaloti.

Tyčiniai sunkūs kūno sužalojimai prie Televizijos bokšto padaryti 16 žmonių:

A.Ramanavičiui – šautiniai dešinės šlaunies sužalojimai.

R.Gradauskui – šautiniai abiejų šlaunų sužalojimai.

Č.Kazakevičiui – šautinis kairės blauzdos sužalojimas.

J.Stankevičiui – šautinis dešinės menties sužalojimas.

A.Šikui – šautinis kairės alkūnės sužalojimas, šonkaulio žaizda ir lūžimas, inksto plyšimas.

V.Šimėnui – šautinis burnos sužalojimas.

E.Straukui – šautinis kairės šlaunies ir sėdmens sužalojimas.

A.Sakalauskui, A.Pladytei ir L.Tručilauskaitei tanko vikšrais sužalotos kojos.

J.Girdeniui L.Girdvainienei, E.Mitkutei, A.Ramoškiui, O.Ramanauskienei padarytos galvos traumos, suduodant smūgius ginklų buožėmis.

L.Žiupsniui dėl traumuojančioje situacijoje patirtų baisumų buvo sunkiai pakenkta sveikatai.

Prie Televizijos bokšto tyčinis apysunkis kūno sužalojimas padarytas 218 žmonių, tame tarpe: šautinės žaizdos – 11, skeveldrinės – 1, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) – 25, akustinės traumos – 181.

Šūviais iš šaunamojo ginklo tyčiniai apysunkiai kūno sužalojimai prie Televizijos bokšto buvo padaryti:

A.Steponaičiui – šautinė dešinės pusės sėdmens žaizda.

M.Citrinavičiui – šautinė dešinės blauzdos žaizda.

B.Juškevičiui – šautinė krūtinės žaizda.

J.Kasiliui – šautinė dešinio dilbio žaizda.

G.Ramaneckui – šautinis dešinės šlaunies sužalojimas.

S.Bičikovui – šautinė kairės pėdos žaizda.

M.Černiui – šautinės blauzdos žaizdos.

R.M.Kaluškevičienei – šautinė kairės šlaunies žaizda.

S.Pilkauskui – šautinė pėdos žaizda.

R.Radzevičiui – šautinė blauzdos žaizda.

V.Rimašauskui – šautinė kaktos žaizda.

Sužeista kulkos ar sprogmens skeveldra bei patyrė akustinę traumą R.Jakučiūnienė.

Sumušti ginklų buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus karinei technikai, sumušti rankomis ar kojomis:

R.Gabalius, J.Kirgickienė, Z.Vainilaitienė, V.Andrašiūnaitė, J.Banevičius, P.Bisikirskas, S.Blistribas, D.Čekanauskas, P.M.Gabriūnas, R.Kairienė, A.Kariniauskas, R.J.Kalesinskas, R.Markovskis, K.Mačiulis, M.J.Miliauskas, A.Pinkevičius, R.Ščerba, V.Urmuliavičius, V.Vasiliauskas, J.Vieniukevičius, E.Vėbra, Ž.Žalgevičius, E.G.Žydelienė, L.Ivanauskas, J.Drobnys.

Nuo tankų šūvių, sprogimų gavo akustines traumas:

Z.Buteliauskas, J.Kuoras, A.Račkauskas, J.Banevičius, N.Ilkiv, G.Petrikas, G.Puskepalienė, S.Ratkevičius, A.Sparnauskas, S.Žiupsnys, M.Abraitytė, D.Andriulaitienė, A.Andriulaitis, R.Arūna, N.Augulienė, R.Aukštuolis, Č.Bagdonas, Z.Bagdonienė, L.Baltrukonis, A.Balvočius, A.Balčiūnas, P.R.Banys, R.Baškys, I.Beresnevičienė, M.Bingelienė, A.Bukienė, G.Bulataitė-Jurkunienė, K.Cvirka, Š.Čepkauskas, V.P.Česnavičius, J.Dautartaitė, J.Dunajevas, A.Galiauskas, E.Gedminienė, V.Geryba, A.Girdauskas, D.Gražys, A.Gribonis, M.Gustaitis, G.Ivanovas, S.Jakučionis, B.Janavičienė, V.Janonis, J.Jaramaitienė, A.P.Jarašūnas, J.Jokimčius, J.Jočys, A.Jurgutis, V.Juršėnas, R.Kalpokas, E.Katilius, E.Katinas, A.Kavaliauskaitė, V.Kavaliauskas, S.E.Kerulis, N.Kerys, S.Kezienė, E.Kilienė, Č.Koskienė, V.K.Kulbis, A.Kupstas, V.Laurelis, S.Liučvaitis, A.P.Lukošiūnas, I.Lukšienė, P.Lėlys, A.Miklajauskas, M.Maksvitytė, K.Malinauskas, G.Markauskas, G.Martinka, T.Mašėnas, B.Mašėnienė, G.Matuiza, J.Matukaitis, M.Meiliulis, D.Mieželis, V.Mitkienė, V.Mulevičius, J.Norkus, A.Niuklys, G.Palevičienė, P.Palevičius, D.Paukštė, A.Paulauskas, J.Paškevičienė, A.A.Paškevičius, A.Paštukienė, V.Peciukonis, Č.Petkevičius, A.Petrokienė, V.Petruškevičius, O.Pivoriūnienė, V.Plikūnas, S.Putys, J.Radeckas, G.Ratkevičienė, M.Riaubienė, V.Rutkauskas, K.Saulis, A.Sauliūnas, A.Sietniekienė, R.Simonavičius, V.Sneigys, R.Spruogis, E.Stagniūnas, A.Staniulis, R.Stančius, V.Stašiūnas, A.Steikūnas, Z.J.Steponaitis, A.Strikauskas, J.Šaltmėris, V.Šaltmėris, J.Šapnagis, D.Šarakauskienė, J.Šatas, R.Šatienė, R.Šileikis, A.Šimas, V.Šlekienė, V.Šutkuvienė, V.Tarasonis, E.Tichonova, J.Tutkus, V.Urbonas, E.V.Vaicekauskienė, I.Vaitkevičiūtė,V.Vaitkus, V.Vaičaitis, J.Valančiauskas, R.Valenčiūnienė, V.Varanauskienė, T.Večkys, G.Veikutytė, G.Velička, E.Verkelytė, A.Vytas, V.Yčas, A.Zalarauskas, R.Zagorskas, D.Žilionis, R.Žiupsnytė, R.Žyžytė, A.J.Žukauskas, J.Žukauskas, J.Žukauskienė, A.Žvybas, V.Andrašiūnaitė, A.Bliavas, B.Gliaudelis, J.Grigas, S.Gudauskienė, A.Gudonienė, S.Janušauskienė, P.G.Kasperavičius, J.Knieža, V.A.Marcišauskienė, V.Marcun, V.J.Matjošaitis, A.Mikšėnas, G.Molnikienė, J.N.Putauskienė, A.Vaitkevičius, F.Varkauskas, O.Žalalienė, V.V.Žukienė, J.Markelevičius, M.Kudabienė, A.Anglickas, V.Liakštutienė, A.Žalalis, O.Primakienė, R.Jakštienė, G.Simanaitytė, V.Kieras, J.Juškauskas, R.Pajedienė, V.Narkevičius, S.Repečkienė, A.Ališauskas.

Prie Radijo ir televizijos komiteto tyčinis apysunkis kūno sužalojimas padarytas 67 žmonėms, tame tarpe: šautinės žaizdos – 7, skeveldrinės – 6, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) – 15, akustinės traumos – 39.

Šūviais iš šaunamojo ginklo tyčiniai apysunkiai kūno sužalojimas prie Radijo ir televizijos komiteto buvo padaryti:

V.Bernotui, E.Masiokui, N.Simokaitytei, V.Tekučiui, P.Podgornyj, V.Gudukui, S.Šukaitienei.

Sužeisti kulkų ar sprogmenų skeveldromis:

R.Olšinskas, E.Kalvaitytė, I.Petrukaitytė, S.Stankevičius, A.Baltuška, G.Karpavičius.

Sumušti ginklų buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis:

J.Grincevič, V.Vitkus, A.Kavaliūnas, J.Kvedarienė, A.Puzonas, S.Stankevičienė, D.Valionis, A.Viluckis, P.Gnezdovas, G.Karpavičius, V.Kaselienė, I.Oželienė-Maceinaitė, E.Šateikienė, D.Šklenikaitė, V.Sutkus.

Nuo tankų šūvių ar sprogstamųjų užtaisų sprogimų gavo akustines traumas:

T.Bendorius, H.Ivaškus, B.J.Jankauskienė, A.Norkevičius, E.A.Zagurskas, P.A.Barysas, G.Bezarienė, O.I.Čerikienė, K.Devenienė, A.Dutkus, E.Dutkutė, V.Jakelaitis, B.Kaselytė, E.I.Kazlauskienė, G.Kačerauskienė, R.Kamerzūnas, R.J.Kizlaitis, P.Kunej, P.Kvedaras, V.Laumenis, G.Leleiva, J.Mackevičius, J.Maminskas, M.Mečinskas, A.Mikulskienė, R.Pranskaitis, E.Stasiūnienė, R.Šapokienė, I.Šunauskienė, V.Vaitkus, A.Vaškelis, M.Zakarevičius, B.Buinovskis, O.Buinovskienė, D.Gudaitienė, J.Jasiulevičius, V.Nedrinskienė, A.Tunkevičienė, N.Kalinauskienė.

Prie Televizijos bokšto tyčinis lengvas kūno sužalojimas padarytas 307 žmonėms, tame tarpe: šautinės žaizdos – 3, skeveldrinės – 4, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) –78, akustinės traumos – 222 .

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą ar nežymų pastovų darbingumo netekimą:

Šautinės žaizdos:

M.Bajoras, R.Maciulevičius, R.Liukinevičiūtė.

Skeveldrinės žaizdos:

V.Dulevičius, A.Kerys.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

G.Petrušonis, A.Malūnavičius, S.Baliukevičius, L.Bieliauskas, J.Brundzienė, I.Kunigėlytė, N.Palevičiūtė, G.Zujus, T.Bikmonas, J.Bružas, S.Daubaraitė, L.Duden, M.Garšvienė, A.Gerčys, J.Gudžiūnas, V.Jakštienė, V.Jasiulevičius, R.Jonaitis, P.A.Jusys, E.Kairys, R.Karlonas, D.Keršulis, E.Kurlinkus, V.Kurmis, A.Kuzmenko, K.Lančys, V.Lazauskas, A.Lašinis, V.Mickūnaitis, R.Miniauskas, P.Morozovas, N.Petraitienė, N.Peciukenienė, J.Raslanas, A.Raščius, A.O.Reinartienė, A.Stasiūnas, A.Steikūnas, A.Stonkus, M.Šakalienė, V.Tudorakė, O.Valančiauskienė, J.Zaluba, R.Šefer, L.Šeikis.

Akustinės traumos:

R.Tamutis, T.Volungevičius, B.Žibalienė, Edv.Katilius, V.Aksamitauskas, E.Alekna, V.Antul, R.Augustinavičienė, V.Aukštikalnis, A.Bajoriūnas, A.Balčiūnas, S.Bareika, V.Belkevičius, A.Beržanskis, S.Biekšienė, V.V.Bielevičienė, R.Bieliauskaitė, S.K.Bielinskas, G.Bieliūnienė, B.Bižanienė, D.Blėdienė, S.Bradavičius, O.Braukylienė, R.A.Čechavičius, V.Čeginskaitė, A.Čeika, G.Čelutka, A.Černiauskas, B.Dailidė, J.V.Dainauskas, S.Daujotas, R.Daškevičius, S.Dubietienė, V.Dindienė, A.Dragūnienė, A.Gaižutytė, O.Gečienė, V.Gečienė, J.Girončikas, V.Grigaravičienė, G.Grūžtas, M.Gudiškytė, L.Guokas, E.Gėdžiūnaitė, E.Ignatavičiūtė, L.Ilko, R.Ivaškienė, J.L.Jakavonienė, G.Jankauskaitė, O.Jakelevičienė, D.Jasiulaitis, P.Jonėnas, A.Juodkazis, M.Juodzis, M.Kairys, V.Kairys, A.Kalvelis, D.Kanclerytė, A.Karosas, J.Karsokas, V.Karvelis, D.T.Kasperavičienė, V.O.Katinienė, V.Kaušinis, V.Kazlauskas, G.Kašuba, D.Kužulienė, J.Kecorius, A.Kisielius, I.Kolinenkovas, A.Kreivys, J.Krivas, I.Kulikauskienė, S.Kunkis, A.Kvedaravičius, N.Kvedarienė, A.Lapienis, S.Lapšinskas, D.Larčenko, R.Lasionis, G.Laukevičiūtė, R.Liorencas, D.Lukošiūnas, Č.Lukošiūnienė, E.Lukošiūtė, L.L.Mačiūnas, A.Maknys, A.Marcinonis, R.Martinkus, A.Masevičius, A.Matulkas, Č.Mačiulaitis, R.Mažuolytė, J.Meškutavičius, R.Mikna, B.Mikulėnienė, V.Milevičienė, V.A.Milevičius, G.Milius, I.V.Mitkus, A.Mocka, A.Mockienė, A.Montvydas, V.Morozova, M.Motiejūnienė, I.Navarackienė, A.Nekraševičius, L.Nekrošienė, J.Nekrošius, V.Orlauskienė, G.Petrokas, A.Petrulionienė, J.Plankevičius, V.Pocius, Z.Pocius, R.Povilėnas, A.Požėraitė, A.Pranaitis, E.Pretkienė, V.Protasovas, S.Puntežienė, G.Čiurlionienė, J.Puzinas, L.Rakūnas, A.Rauleckytė, S.Repečkienė, A.Ruginis, K.Sabas, G.Sanovaitis, D.Skabeikienė, D.O.Skakauskienė, S.Skučas, V.Starkus, B.Stasiulionis, V.Strazdienė, B.Stundžėnienė, A.Subačius, J.Suraučius, Ž.Šarakauskas, M.Šimulytė, A.Špokauskienė, A.Šukys, E.Tautkutė, K.Tačilauskas, J.Tomkevičius, J.Trepšys, S.Tumoška, J.Urbanovič, P.Vadapalas, G.Vaicekauskas, A.Vaitaitis, R.Vaitiekūnas, K.Vaitkevičienė, R.Vaitkūnas, A.Vaivada, V.Vaičiulis, E.Vakarinis, M.Vakulskas V.Varakauskas, B.Vasiliauskienė, O.Vidžiūnienė, V.Vilbikas, R.Vilkaitis, O.N.Vinkevičienė, R.Viršickaitė, R.Višamirskis, A.Vasylius, P.Vyšniauskas, N.Vyšniauskienė, S.Vėlyvis, S.Zabulis, A.Zabulėnaitė, V.Zagorskas, F.Zagreckienė, V.Zamuška, V.Žilaitis, M.A.Žilinskas, A.Žičkus, J.Šereika, V.Šilingas, A.Pranaitis, B.Mikulėnienė, A.Markauskaitė, J.Monkevičius, T.Šiušė, G.Narijauskas, J.Stalerūnienė, M.Ambrizaitė.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo:

Skeveldrinės žaizdos:

B.Staniulis, J.Šeduikis.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

K.Lunius, G.Turčinskas, J.Ambrazaitytė, Š.Bazys, V.Binkauskas, R.Cenfeldaitė, R.Gavinaitis, K.Jablonskas, A.Jankauskas, M.Krutulytė, V.Kurtinaitis, V.Lisicinas, V.Meškeliūnas, G.Montvydienė, V.Pagirys, Š.Palčinskas, A.Paškauskienė, D.Puodžiūnaitė, L.Ragalevičius, V.Sankauskas, D.Šilinis, J.Šulcas, K.Šveikauskas, L.Ščiukaitė, I.Talutis, L.J.Truska, V.Tuminas, P.Vasiliauskas, G.Viliūnas, R.Vilkelytė, P.Visockis, I.P.Vyšniauskas, V.Žostautas.

Akustinės traumos:

L.Astrauskaitė, G.Avinienė, J.Bakučinskas, A.Bėčius, K.Būta, V.Čekanauskas,

I.Derkintienė, R.Gaižauskas, M.Galčiuvienė, D.Galčiūtė, S.Gečys, B.Imbrasienė, M.Jankauskas, S.Krečius, R.Lažinskas, A.Lekaitė, A.Liutvinas, I.Mačionienė, D.Mažeika, J.Meškauskas, R.Nalivaikienė, P.Narijauskas, A.Norkūnas, D.Pabijūnas,

B.Poželienė, R.Požėraitė, M.Purlys, G.A.Ragalevičienė, K.Riliškis, A.Stankevičius, A.Stoškus, R.Žiekienė, G.Žygas, M.Adamonis.

Prie Radijo ir televizijos komiteto tyčinis lengvas kūno sužalojimas padarytas 129 žmonėms, tame tarpe: šautinės žaizdos – 7, skeveldrinės – 11, muštinės (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis) –69, akustinės traumos – 42.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, sukėlęs trumpalaikį sveikatos sutrikimą ar nežymų pastovų darbingumo netekimą:

Šautinės žaizdos:

P.Bezaras, K.Burneika, S.Murauskaitė, P.Savickas.

Skeveldrinės žaizdos:

A.Naujokaitė, V.Žigienė, S.Černiauskas, P.Norvaiša, R.Ralytė.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

P.Jazgevičius, V.Kozlovskis, A.Masaitis, V.J.Blaževičius, R.Daugelavičius, A.Galkus, V.Linkevičius, R.Mieldažytė, R.Muntrimas, A.Šateika, S.Valentinavičienė, K.Ambrozaitis, V.Andruškevičius, J.Babickas, M.Banelis, A.Čepė, A.Dapkus, G.Galdikas, A.Junevičius, R.Krivickas, A.Kudžmaitė, R.Kukenis, R.Marcinkevičius,

J.Milinavičius, L.Miliukštienė, E.J.Niedzviegas, E.Romašinas, G.Skukauskas, L.Stukienė, L.Taraškevičienė, G.T.Vaicechovskis, G.Vaidogas, A.Varžgalis, V.Vinevičius, M.Zubenko.

Akustinės traumos:

S.Baltakienė, Bražienienė, B.Gražys, L.Mangevičiūtė, L.Anužytė, J.Bartlingas, E.Cibulskas, E.Čiurlys, A.Devenis, A.Dulkė, L.Dutkienė, D.Gasytė, Č.Greičius, S.Grigonis, J.Jazbutis, D.Knyvienė, L.Lazauskas, D.Lukaševičiūtė, E.Mazys, S.Mikas, J.Nikitaravičius, O.Nivinskienė, K.A.Pečiukonis, L.Pelaikytė, J.Pusvaškytė, G.Rimkevičius, A.Rimkus, O.I.Salinaitė, V.Stukas, J.A.Šapoka, V.Šateika, A.Vasiliauskas, A.Žemaitis.

Tyčinis lengvas kūno sužalojimas, nesukėlęs sveikatos sutrikimo.

Šautinės žaizdos:

I.Kvedaraitė, L.Bernadickienė, E.Stropas.

Skeveldrinės žaizdos:

J.Guoga, R.Truncienė, K.Jazokas, G.Laurinavičiūtė, R.Sargautytė, S.Šiaudinis.

Muštinės žaizdos (sumušimai automato buožėmis, strypais, prispaudus ar užvažiavus technikai, suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis):

K.Aleksandravičius, R.J.Bartulis, J.Bridžius, A.Čivas, E.Dičkancaitė, D.Gaidelytė, L.Panavienė, A.Ališauskas, A.Ališauskas, M.Auksakis, V.Bačiulis, A.V.Bielevičius, J.Blakunovas, Z.Bložė, S.Dzindzalėta, R.Ivanauskaitė, R.Jagminas, A.Kaminskas, S.Kaštaunas, V.Kinskis, E.Kuzmickas, G.Lazauskas, V.A.Makutėnas, D.Martutaitis, S.Mieliauskienė, S.Miliūkštis, V.Orechovas, R.Pilsudskis, V.Pinkauskas, V.Piščikas, V.Ragauskas, A.Sipavičienė, A.Skamarauskas, G.Valainis.

Akustinės traumos:

S.Bajorinas, A.Deksnytė, D.Indriūnas, Z.Jukna, E.Klanienė, R.Kondrotas,

R.Skorobovičius, A.Šuksteris, A.Volynec.

Teisiamieji M.Burokevičius, J.Kuolelis, J.Jermalavičius ir L.Bartoševičius neteisėtai valdė užgrobtas VPI patalpas, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto patalpas, M.Burokevičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius “Spaudos rūmus”, M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis Lietuvos radijo ir televizijos centro patalpas. Jose dirbo LKP/TSKP struktūros, vadinamoji “Kaspervizija”, buvo leidžiami laikraščiai. Teisiamieji toliau aktyviai tęsė savo antivalstybinę veiklą, rengė įvairius renginius vėl veikė per Piliečių komitetą, LDJK. M.Burokevičius, J.Jermalavičius ir J.Kuolelis aktyviai dirbo organizuodami neteisėtą 1991 m. kovo mėn. 17 d. TSRS referendumą.

1991 m. sausio mėn. 11 d. apie 17.00 val. grupė (apie 20) automatais, bei pistoletais ginkluotų TSRS VRM Vidaus kariuomenės 42 divizijos specialios paskirties dalinio 7574 kariškių, vedami teisiamojo J.Prokopovičiaus grupėje, plėšimo būdu iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinės tarybos sandėlio Vilniuje, Stiklių gt. 6/8 pagrobė medžioklinius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jiems už 37055,67 Lt bei lygiavamzdžius šautuvus, šovinius jiems bei kitą turtą už 3974,69 Lt.

Teisiamojo J.Prokopovičiaus vedami ginkluoti kariškiai atvyko prie minėto objekto, užpuolė skyriaus viršininką V.Butautą, panaudojo prieš jį smurtą, išlaužė ginklų saugyklą ir pagrobė šiuos šaunamuosius ginklus bei šaudmenis:

– priklausančius Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos respublikinei tarybai:

60 vnt. šovinių 9,3´7,4 bendros 1,20 Lt vertės,

29000 vnt. šovinių 7´65R bendros 194,88 Lt vertės,

9000 vnt. šovinių 30-06 bendros 60,48 Lt vertės,

2000 vnt. šovinių 7,57R bendros 11,20 Lt vertės,

360 vnt. šovinių “308 Vinč” bendros 2,27 Lt vertės,

vieną graižtvinį šautuvą “Manlicher” 66,81 Lt vertės,

2 vnt. graižtvinių šautuvų “MC 19-07” bendros 366,30 Lt vertės,

5 vnt. graižtvinių šautuvų “Tikka” bendros 841,50 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “Los” 9 mm kalibro 26,84 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “Los-4, P-026” 52,09 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “Los-4” 234,66 Lt vertės,

15 vnt. graižtvinių šautuvų “Bars” bendros 512,48 Lt vertės,

5 vnt. karabinų “Tikka” bendros 20815,75 Lt vertės,

60 vnt. šovinių 9´74R bendros 837, 93 Lt vertės;

– priklausančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai:

vieną karabiną “KO-44” 546,28 Lt vertės,

100 vnt. šovinių 7,62´53 mm bendros 195 Lt vertės;

– priklausančius Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui:

21 vnt. pistoletų TT bendros 11550Lt vertės,

80 vnt. šovinių pistoletui TT bendros 40 Lt vertės,

1 graižtvinį šautuvą “TOZ-12” 700 Lt vertės.

Be jų pagrobė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos priklausantį visuomeninį turtą:

30 vnt. šovinių "Rotreil Brenneke" 0,18 Lt bendros vertės,

10 vnt. šovinių "Rotreil Express" bendros 0,04 Lt vertės,

10 vnt. šovinių "Rotreil" bendros 0,03 Lt vertės,

30 vnt. šovinių "Winchester" bendros 0,10 Lt vertės,

80 vnt. šovinių "Lapua" bendros 0,40 Lt vertės,

437 vnt. imobilizacinių šovinių bendros 8,51 Lt vertės,

vienerius žiūronus 0,95 Lt vertės,

3 vnt. optinių taikiklių bendros 91,63 Lt vertės,

vieną suvenyrinį šautuvą 6,60 Lt vertės,

vieną lygiavamzdį šautuvą "Iž-12" 13,42 Lt vertės,

2 vnt. lygiavamzdžių šautuvų "Toz" be optikos bendros 11 Lt vertės,

2 vnt.lygiavamzdžių šautuvų "Toz" su optika bendros 39,6 Lt vertės,

vieną optinį taikiklį 3405,25 Lt vertės,

80 vnt. šovinių "Lapua" bendros 152,64 Lt vertės,

30 vnt. šovinių "Rotveil Brenneke" bendros 124,82 Lt vertės,

20 vnt. šovinių "Rotveil Express" bendros 51,94 Lt,

30 vnt. šovinių "Winchester" bendros 67,58 Lt vertės,

Ginklus sukrovė į mašinas ir išsivežė.”

Iš paskutinio cituojamo skyriaus matyti – kas būtų galėjęs šaudyti nuo stogų ir tam galbūt ruošėsi🙂 Ogi patys “kuolelininkai”🙂

, , , , ,

  1. #1 by pagalvok Tomai on sausio 4, 2011 - 11:42 am

    Kam šaudyti turint karinę persvarą ? Kam reikalingos runkelių gyvybės, jeigu TSRS daliniai puikiai galėjo ir be ginklų susitvarkyti.

    Bet kokios aukos nesuteiktų tai “perversmininkų” grupei pliusų – tik sutelktų landsbergininkų gretas.

    A.Paleckis teisus, sakydamas, jog landsbergininkai nakties tamsumoje šaudė į lietuvius. Tik landsbergininkam buvo naudingos žmonių aukos, todėl jų ir atsirado.

    Tomas, pats puikiai orientuojies kaip ten buvo. O ne teismo užuominomis vadovaujies.

    • #2 by mts on sausio 4, 2011 - 4:26 pm

      “landsbergininkai nakties tamsumoje šaudė į lietuvius” ir ne tik šaudė, bet ir su tankais traiškė. Landsbergis vieną tanką dar iki šiol kieme laiko ir prižiūri dėl visa ko. Su tais pačiais tankais gi ir kolchozus nugriovė. Gaila sniego nunustumdo…

      • #3 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 6:05 pm

        Nevienareikšmis ir ponas Landsbergis su savo grupe draugų.Būtent Landsbergis savo staripsniuose alfoje,kurie galiausiai dingo iš alfos archyvų(aš juos išsaugojau),nurodė,kad šaudė ne Kedys ir paneigė prokurorų ir tyrėjų versijas,net nematęs tyrimo medžiagos.Galime sakyti,kad aplenkė laiką ir net teismui neleido padaryti išvadų ,o tvirtai ir užtikrintai ištyrė bylą,sėdėdamas Briuselyje.:)

  2. #4 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 2:48 pm

    Komentatorius teisus.Nereikia žaisti svetimų žaidimų.Algirdas P. tiesiog nori priminti apie save prieš rinkimus ir sutelkti savo “gerbėjus”.Atgyja visokie murzininkai kartu su zeppelinais ir stankerininkais,lenda iš olų jedinstvinikai ir dar begalybė įvairių įdomybių:)

    • #5 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 5:21 pm

      Galime prirankioti tokių absurdų begalybę.Štai premjero patarėjas Majauskas ima klykti ,”radęs” lenktinį peiliuką vaikiškame vežimėlyje,kurį laiko laiptinėje.Tačiu išvadas padaro panašias kaip ir A.P.:)

      • #6 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 5:23 pm

        O štai dar vienas anekdotinis faktas.Pats teisingumo ministras ponas Šimašius,seka Ūsą ,nustato,kad šis yra neblaivus ir matyt nespėja jo išgelbėti,nes Ūsas staiga šoka į balą ir paspringsta baloje-klane.:)

      • #7 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 5:27 pm

        Prisiminiau dar:)Pats šalies vidaus reikalų ministras Palaitis pareiškia,kad jis “į Garliavos įvykius nesikiš”.
        Garliavos (valstybės?) piliečiai iš karto lengviau atsidūsta ir iš džiaugsmo apkumščiuoja policijos pareigūnus ir antstolius:)Beje-jiems ir “leidimų” sambūriui nereikia jokių matyt ypatingos išimties tvarka?O gal dėl keisto ministro pažado?Kas žino…..

  3. #8 by neidas on sausio 4, 2011 - 4:47 pm

    Komentatoriui “pagalvok”.

    Pagal tokią logiką nei Hitleris, nei Stalinas irgi neturėjo nieko daryti, kad nesutelktų priešininkų, bet darė. Nekalbėk nesąmonių, žmogau. Nežmoniškiems režimams tokie išvedžiojimai negalioja tiesiog niekada. Ypač jų iškrypusiems eiliniams pasekėjams.

  4. #9 by Tomas Čyvas on sausio 4, 2011 - 6:07 pm

    Mieli kolegos, gal Kedys ne visai susijęs su Paleckiu?🙂

    • #10 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 6:23 pm

      Gerb.Tomai:)Tai ir kalbame ne apie Kedį,o apie “šaudymus”.Kai kurie ponai ,net sėdėdami Briuselyje “mato”,kas šaudė,o kai kurie-būdami įvykių liudininkais-“nemato”.:)Tiesiog tai labai gera iliustracija ,kaip egoistiniai asmeniniai interesai sulaužo daugybės niekuo dėtų žmonių gyvenimus…..

  5. #11 by douktris on sausio 4, 2011 - 6:14 pm

    nugaletojai raso istorija,
    nugaletojai neteisiami, o teisia.

    taip, kad as visuomet stengiuosi isgirsti pralaimejusiuju argumentus. jie daznai uzdeda trukstamus shtrichus iki pilno vaizdo.
    nera dumu be ugnies,
    tuo labiau jau dabar daugelis supranta, kad jei kas tada ir nugalejo, tai tik ne Lietuva.
    spreskit apie juos ne pagal ju teismu protokolus, bet pagal ju darbus, jie senai isvardinti, – jewrosojuzas, Mazeikiai, pedofilai ir tt

    saude jie, saude……..
    jie megsta, kad ju spektakliai butu tikroviski, – “dvyniai”, pvz., Londono metro sprogdinimai……..

    • #12 by Tomas Čyvas on sausio 4, 2011 - 6:27 pm

      O man panašiau, kad kutu “jie” (visai kiti “jie”, nei matote jūs) mėgsta skleisti panašius paistalus. Juk toks liaudiškai nepaneigiamas argumentas: “dūmų be ugnies nebūna”🙂🙂

      O šaudyti tai tikrai šaudė. Ir man nereiškia aiškinti kas – rodant į Londoną, kur irgi aišku kas (visai ne tas, į ką rodote), nes pats ten buvau.

      Galiu vertinti pagal darbus,. pagal rezultatus ar wikileaksus – niekas nesikeičia: paleckinėje pusėje nėra tiesiog nieko verto dėmesio ar bent bent diskusijos, o apie JAV, po wikileaks, mano nuomonė tik pagerėjo🙂 Tad savo demagogijomis apie dvynius ir metro dalinkitės su algiuku, lošdami durnių prie degtinės. Neįdomu.

      • #13 by douktris on sausio 4, 2011 - 8:45 pm

        yvare tata runkeliams baimes tiems kitiems “jiems”🙂
        sedekit apkasuose (vagoje) ir nekelkit galvos.

      • #14 by Wikikubiliks on sausio 4, 2011 - 9:43 pm

        Na,atrodo,kad Tata nebe “baimę” kelia ,o nesusipratimus:)Neseniai norėjo “įbauginti” Lenkijos Prezidentą,bet tas tik pirštą prie smilkinio pasukiojo:)Tai Tata persimetė į “rytų frontą”-ėmė įtikinėti dabar geriausią Lietuvos draugą Lukašenką elgiantis neadekvačiai.Kažkur skaičiau pono Landsbergio straipsnį “Lukašenka išprotėjo arba tai buvo ne jo planas”.:)
        Profesorius jau narplioja Lukašenkos planus ir duoda šiam vertingus nurodymus?:)

      • #15 by douktris on sausio 5, 2011 - 1:11 am

        del Batjkos, tai visiems patarciau patiems susirasti youtubej, ka pats Batjka sako siuo atveju, ir kitais, ir palygint, kas beprotis, o kas provokatorius.
        deja, daugumai uztenka to, ka apie Batjka pirscioja kgb stukacius ir dermokratine purvasklaida.
        as pats ne per seniausiai prasikrapsciau akis nuo ju sudo.

      • #16 by Wikikubiliks on sausio 5, 2011 - 7:44 am

        Aišku…:)Caras “Batia” geras.Aplinka bloga:D

      • #17 by douktris on sausio 5, 2011 - 12:07 pm

        baltarusiu Baltarusijoj daugeja, lietuviai is Lietuvos nyksta sparciai.
        man – tai vienintelis (aktualus) valdymo rodiklis, aiskiai parodantis kokios jegos valdo Tauta.
        tacit.

      • #18 by Wikikubiliks on sausio 5, 2011 - 3:21 pm

        O man tokių sapalionių rodiklis yra generalinė valdančios partijos ir jos globėjos linija.:)Juk Tamsta jau ryt triūbisi taip ,kaip tau bus liepta:)?Aš gerai atskiriu žmonių tinklaraščius nuo partinių tinklaraščių,apmokamų iš Valentinavičiaus skiriamų pinigų:)

      • #19 by douktris on sausio 5, 2011 - 3:53 pm

        jo, esi politiskai pasikaustes. laikyk fronta.

      • #20 by Wikikubiliks on sausio 5, 2011 - 4:26 pm

        Ir tu neliūdėk.Kam dabar lengva?Tik tiems,kas arčiau lovio.:)?

  6. #21 by Bravo on sausio 4, 2011 - 6:41 pm

    O jei dar atsiminus,kaip anksčiau Paleckiukas girdavosi,1991m.sausio 13d.pats budėjęs prie AT Vilniuje,tai išeitų,kad po 20 metų pats išsidavė dar vienas “Jedinstvo” provokatorius.😀

  7. #22 by anoniminis bailys on sausio 5, 2011 - 10:26 am

    Saude baltosios kojines (berods taip jas vadindavo), taip taip tos pacios kur veliau Cecenijoje dirbo pas Dudajeva ir uz ruso galva gaudavo po 2000 doleriu, landsbergis paskolines buvo.

    Jeigu rimtai, tai manau, kad musu politikai daro paleckiui paslauga i ji kreipdami demesi, o dar didesne paslauga jam padarytu, jei jis kazkieno akyse taptu kankiniu, jis tiek nevertas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: