Archyvas pagal 13 gegužės, 2011

Šiek tiek apie antifašizmą


 

Geras pasakojimas apie intelektualinę tuštybę ir totalų vertybinį vištakumą, parašytas ne kokio lietuvių fašisto, o visai populiaraus Vakarų istoriko.

„Savaime suprantama, antifašizmas nebuvo darni politinė ideologija. Idėjų atžvilgiu tai buvo tuščias indas, tik politinis šokis. Savo šalininkams jis rodė kam priešintis, o ne kuo tikėti. Antifašizmas kūrė klaidingą įspūdį, kad principingi demokratai, tikintys įstatymo valdžia ir žodžio laisve, gali gražiai sutarti su proletariato diktatūros šalininkais, o skirtumai tarp socialdemokratų ir komunistų – visai nedideli. Be to davė plačias perspektyvas drausmingų aktyvistų veiklai, kurie, išmokyti lenininių priešininkų suskaldymo ir supriešinimo metodų, vyniotų aplink pirštą pakrikusius intelektualus. Juk koks skirtumas, kas jūs – prancūzų profsąjungų veikėjas, pavargęs nuo kairiojo sparno veikėjų tarpusavio kivirčių, ištikimas Britanijos imperijos valdinys, suglumintas modernios politikos sudėtingumo, ar krikščionis pacifistas, siekiantis išvengti naujo karo – antifašizmas jums kaip tik tai, ko reikia! Juk visa tai buvo paremta dialektine logika: jei fašizmas yra Blogis, tai Gėrio reikįtų ieškoti antifašizmo gimtinėje – Josifo Stalino Sovietų Sąjungoje.“

Tai parašė britų istorikas Norman Davies knygoje „Kariaujanti Europa: 1939-1945 Sunki pergalė”.

Parašyta apie antifašistus tų laikų, kai minėtas gaivalas buvo bent jau reali problem ir aktualija, o ne visokių niekdarių ir veltėdžių pretekstas susikurti ėdžias visam gyvenimui ir niekuo nerizikuojant parazituoti, viešojoje erdvėje terorizuojant nepanašius į save. Dargi naudingo idioto, pilančio vandenį ant ne kurių malūnų, statuse.

2 Komentaras

Prokurorai meluoja ar kvailioja?


Kaip praneša žiniasklaida, Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant E. Kusaitės skundą, prokurorai paneigė, kad buvo klausomasi ne tik E. Kusaitės, bet ir jai artimų žmonių pokalbių.

Šis neigimas yra labai keistas, kadangi klausytis E. Kusaitės tetos Irenos Jeleniauskaitės ta pati teisėja J. Vėgelienė, prokuroro J. Lauciaus prašymu, leido 2010 metų rugsėjo 2 dieną. Pagal prokuroro prašymą Nr. 17.2 – 16670, 2010 metų rugsėjo 20 dieną leista klausytis ir įtariamosios mamos Virginijos Kusienės telefono.

Kavailiojame toliau, ponai teisėjai ir prokurorai? Kvailiojame. Tų neva nesiklausytų pokalbių išklotines jau gavo ir aprašė net Rusijos žurnalistai. Jas iš dalies paskelbė “Lietuvos žinios”. Kiek galima šitaip beviltiškai, nykiai ir beprasmiškai išsidirbinėti?

Komentarų: 1

%d bloggers like this: