Kokią Konstituciją skaitė Dalia Grybauskaitė?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį viešai pareiškė: „Konstitucijoje parašyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl nekomentuoju kitų institucijų veiklų“.

Galiojanti Konstitucija apie bažnyčią sako štai ką:

“43 straipsnis
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.”

Lietuvos tarybų socialistinės respublikos (taip Lietuva vadinta Sovietų okupacijos metais) konstitucijoje tikrai buvo parašyta apie atskyrimą. Tad kokią Konstituciją skaitė prezidentė ir kokios Konstitucijos garantu save laiko?

Reklama

, , , , , , ,

  1. #1 by troy on liepos 12, 2011 - 11:27 am

    Geras…

  2. #2 by Johnsonas on liepos 12, 2011 - 11:29 am

    Gal nevisiškai į temą mestelsiu mintį, bet manau, jog tiek politikoje, tiek valstybės valdyme bei tarptautiniuose santykiuose nėra ir neturi būti vietos religiniams paistalams 🙂

    Religija tegu būna sau, politika ir visa kita – sau.

    Šiek tiek keista, kad 21 amžiuje kai kuriems žmonėms vis dar prireikia įsivaizduojamų draugų 🙂

  3. #3 by skirtumas on liepos 12, 2011 - 11:45 am

    Reikia paprašyti konstitucinio teismo išaiškinimo.

  4. #4 by Vytautas on liepos 12, 2011 - 12:40 pm

    Yra sakinys, kad “Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Tai ir reiškia atsiskyrimą nuo bažnyčios, kadangi visų tikybų, tiek krikščioniškų, tiek nekrikščioniškų teisės yra lygios. Ir visų jų teisės yra lygios bedievių teisėms.
    Dėl ko katalikai negali uzurpuot teisę primest savo nuostatas valstybei (nors gali už tokias nuostatas agituot).

  5. #5 by Tomas Čyvas on liepos 12, 2011 - 1:28 pm

    Ne, tai nėra tas pats. Čia LTSR bažnyčia negalėjo viešai sakyti nuomonės politiniais klausimais. Dabar gali ir katalikų kardinolas, ir popas, ir musulmonų muftijus, etc. Konstitucija skiriasi ne tik raide, bet ir dvasia.

  6. #6 by Anonimas on liepos 13, 2011 - 10:19 am

    Pasikartosiu, ką jau rašiau: galiu tik pasiūlyti pasiskaityti Konstitucinio teismo nutarimus (2000 ir 2007 metų). Glabūt jos ekselencija per daug tiesmukiškai išsireiškė ir labai “ nusiplovė“ nuo tiesioginio atsakymo, pasakydama, kad “nekomentuosiu“, bet pasigilinti apie valstybės pasaulietiškumą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje valstybės pasaulietiškumas yra apibrėžiamas būtent tuo, kad bažnyčia yra atskirta nuo valstybės – „Konstitucijoje įtvirtintas valstybės pasaulietiškumas suponuoja valstybės nesikišimą į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą“, o „bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos“.

    • #7 by Tomas Čyvas on liepos 13, 2011 - 11:12 am

      Ir tai vistiek nereiškia to, ką reiškė LTSR “atskyrimas“. Nei kunigui, nei vyskupui, nei muftijui neatimta teisė apeliuoti į valdžią jokiais klausimais. Tai jo pilietinė teisė, kuri jam neatimta dėl sutanos ar dar dėl ko nors. O kad politiką ne jie formuoja, tai niekas ir nesiginčija.

      • #8 by Anonimas on liepos 13, 2011 - 7:38 pm

        gerbiamas ponas Tomai, visiškai su jumis sutinku, kad kiekvieno Lietuvos repsublikos piliečio konstitucinė teisė yra išreikšti savo nuomonę mūsų tautos atsovams, kaip piliečiams. Tačiau, drįsčiau nesutikti, kad kai kunigas ar vyskupas, kuris išreiškia ne savo asmeninę poziciją, o konkrečios vienos (ir bėje labai protegiojamos) religinės bendruomenės – tai nepriimtina, nes jis atsovauja konkrečiai konfesijai. Tokiu atveju, sielovadininkui labiau tinkama sakykla, sekmadieninės mokyklos ir pan. Arba stoti kaip eiliniam rinkėjui (kas nelabai įtikinama, užimant tam tikras pareigas).

      • #9 by Noname on liepos 13, 2011 - 7:39 pm

        gerbiamas ponas Tomai, visiškai su jumis sutinku, kad kiekvieno Lietuvos repsublikos piliečio konstitucinė teisė yra išreikšti savo nuomonę mūsų tautos atsovams, kaip piliečiams. Tačiau, drįsčiau nesutikti, kad kai kunigas ar vyskupas, kuris išreiškia ne savo asmeninę poziciją, o konkrečios vienos (ir bėje labai protegiojamos) religinės bendruomenės – tai nepriimtina, nes jis atsovauja konkrečiai konfesijai. Tokiu atveju, sielovadininkui labiau tinkama sakykla, sekmadieninės mokyklos ir pan. Arba stoti kaip eiliniam rinkėjui (kas nelabai įtikinama, užimant tam tikras pareigas).

  7. #10 by Tomas Čyvas on liepos 13, 2011 - 11:13 am

    Ir nesuprantu, ką reiškia uzurpuoti teisę“. Ir kodėl būtent katalikai? 🙂

  8. #11 by Tomas Čyvas on liepos 13, 2011 - 11:16 am

    Beje, Grybauskaitės pasisakymai ir piktinimasis dėl AMB nepašarvojimo Katedroje – aip tik kišimasis į bažnyčios reikalus. Net pagal jūsų minimą išaiškinimą, kurį skaičiau šimtą kartų ir kuris taip pat nevartoja sąvokos “atskyrimas“, kuri būdinga visai kitokiai konstitucinei doktrinai – LTSR.

    • #12 by Noname on liepos 13, 2011 - 7:50 pm

      Dėl jo ekselencijos A. M. Brazausko – nieko nežinau: ar kišosi, ar nesikišo, neturiu jokių konrečių duomenų, kurie pagrįstų bieną ar kitą nuomonę.
      Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimuose nėra minimas žodis “atskyrimas“. Puikiai žinote, kad KT panaudojo atskirumo terminą, t.y. tarsi jį sušvelnindamas, tačiau griežtai nepabrėždamas, kad valstybė ir bažnyčia yra dvi atskiros bet ne tapačios. kaip minėjau (kažkur) Valstybė sudaro per savo įgaliotas institucijas su Bažnyčia sutartis, kur viena kitai teikia paslaugas (ligoninės, mokyklos, santuokos registravimas ir etc.), taip pat katalikiškųjų kirkščioniškųjų švenčių šventimas ir pan. Tai tarsi išreiškiama daugumos valia, demokratija. Tačiau tokiu atveju man nesuprantama Joninių šventė. Ji juk – pagoniškoji. Vadinasi, kaip ir minėjau išreiškiama tautos valia, be konkrečios religijos. Taip? Ne? Galbūt?

  9. #13 by algis on liepos 13, 2011 - 2:24 pm

    johnsonas komentavo:“manau, jog tiek politikoje, tiek valstybės valdyme bei tarptautiniuose santykiuose nėra ir neturi būti vietos religiniams paistalams..“ir pamirso,kad dazniausiai dvasininkai ar tiesiog baznycia puolama uz morales normu skiepijima politikoje ar “valstybes valdyme“.kam oligarchams reikalingi doroves,morales normu propaguotojai,trukdantys daryti sava bizneli?..tada ir atsiranda uzsakomieji straipsniai,koneveikiantys baznycia ir jos tarnus,,,

  10. #14 by Liutauras Ulevičius on liepos 13, 2011 - 7:33 pm

    smagi įžvalga, jos pilnumui įdedu LTSR Konstitucijos (1978 metų redakcija) 50 straipsnį:

    Lietuvos TSR piliečiams garantuojama sąžinės laisvė, tai yra teisė išpažinti bet kurią religiją arba neišpažinti jokios, praktikuoti religinius kultus arba vesti ateistinę propagandą. Kurstyti nesantaiką ir neapykantą ryšium su religiniais tikėjimais draudžiama.

    Bažnyčia Lietuvos TSR atskirta nuo valstybės ir mokykla — nuo bažnyčios.

  11. #15 by Noname on liepos 13, 2011 - 7:54 pm

    Kaip teigė M. Roemeris: „bažnyčiai negali būti valstybėje suteikta jokia viešoji galia ir jokia viešoji (valstybinė) funkcija; visos bažnyčios yra valstybėje lygios ir
    valstybė nė vienai jųjų nesuteikia pirmenybės prieš kitas; visų tikybų mokslas yra valstybėje laisvas ir jokios tikybos mokslas nėra oficialus; visomsbažnyčioms yra taikomas bendras šiaip draugijų ir sąjungų teisinis
    režimas“

    • #16 by Tomas Čyvas on liepos 14, 2011 - 7:21 am

      Ir kaip Roemerio įžvalgos, su kuriomis niekas ir nesiginčija, susijusios su Konstitucijos neskaitymu, kurį įtariu klausydamasis ciuoto pasisakymo?

  12. #17 by Laosas on liepos 14, 2011 - 1:16 pm

    Be reikalo prezidentės gerbėjai taip uoliai mėgina apginti beviltiškai nusivapėjusią preizdentę. Galima ir bažnyčios nemėgti, bet Čyvas yra visiškai teisus.

  13. #18 by Martynas on liepos 15, 2011 - 10:21 am

    Labai geras pastebėjimas.

  14. #19 by Vytautas on liepos 19, 2011 - 12:13 pm

    Galime reziumuoti taip: prezidentė netiksliai pacitavo konstituciją, kuri įtvirtina Lietuvos Respublikos pasaulietiškumą. Terminas “bažnyčia yra atskirta nuo valstybės“ yra gana platus, ir gali būti traktuojamas įvairiai.
    Reikia prisiminti ir Europos diskusijas apie burkas, didelius kryžius, kryžius mokyklose, kurie parodo, kad visad gali kilti klausimų ar bažnyčios mūsų gyvenime “ne per daug“, ar tikėjimas turėtų būti labiau privatus reikalas.
    Svarbiausias dalykas- pateikta Prezidentės citata negali vienareikšmiškai įrodyt, kad sąvoką “bažnyčios atskyrimas nuo valstybės“ ji supranta pagal SSSR konstitucinę doktriną, ar pagal dabartinę Lietuvos. Įrodyt vienokį ar kitokį šios sąvokos suvokimą iš turimo konteksto negalima.

    Grįžtant prie esminės problemos (ar tai būtų dirbtinis apvaisinimas, ar abortai)- problema kyla dėl to, kad įteisinus bažnyčios nuostatas įstatymuose, jos normos būtų primetamos ir netikintiems žmonėms ar net jiems privalomos, kas savaime nėra gerai.

  15. #20 by Ranka on gegužės 22, 2013 - 3:41 pm

    “Lietuvoje nėra valstybinės religijos“. Na ir man atrodo, kad šis sakinys apibrėžia tai, kad bažnyčia negali kištis į valstybės reikalus, bei atvirkščiai…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: