Šokiruojanti smarvė „šokiruojančiuose“ parodymuose

Dvidešimt metų tylėję, nežinia kur buvę, kai nagrinėta sausio 13-osios žudynių byla, „liudininkai“, atbėgę į garsios šeimos garsaus palikuonio teismą, ėmė ir prisiminė matę visokių neįtikėtinų vaizdų 1991 metų sausio 13-osios naktį. „Sensacingi“ inicialais pristatomų sutvėrimų „atsiminimai“ šiaip nėra verti specialios polemikos. Teismas yra sudėjęs taškus ir viską seniai išaiškinęs. Apmaudu tik tai, kad galima prikabinti makaronų ant jaunų arba patiklių žmonių ausyčių. Tad keletas pastebėjimų.

Kadangi asmeniškai dalyvavau šiuose įvykiuose, nesunku pastebėti, kad ponai meluoja net susiriesdami arba pasakoja šimtą kartų nuvalkiotas istorijas.

Antai, ištraukiama „sensacinga naujiena“, kad vienai iš aukų ištraukė 7,62 kalibro kulkos gabalą, kuris mat, tinka 1930 metų Mosino šautuvui. Suprask – sąjūdininkų smogikas (galbūt netgi aš) iškasė iš senelio daržo seną šautuvą arba apvogė karo muziejų, užsilipo ant stogo ir šovė su ta seniena. Smulkmena, kad tokio pat kalibro kulkomis šaudantys kulkosvaidžiai puikiausia naudojami  sovietinių  šarvuočių ginkluotėje.

Labai linksma skaityti „atsiminimus“ dar ir tokį atsiminimą :

“Pakviestas VRM Šeštojo skyriaus darbuotojas

Buvęs Vidaus Reikalų Ministerijos 6-ojo skyriaus (kovos su organizuotu nusikalstamumu) darbuotojas V.Š. teismui sakė: „Tą naktį apie 1.30 h mes – t. y. penki VRM pareigūnų grupė – buvome prie TV bokšto Karoliniškėse. Įsikūrėme tiesiai priešais bokštą esančio devynaukščio namo 8-to aukšto bute, paprašę gyventojų mus įsileisti. Dabar šis namas yra Sausio 13-osios g. 37.

Mes ten išbuvome kelias valandas, per pačius įvykius. Atidarę langą filmavome kamera. Staiga tiesiai virš langų, nuo stogo, pasipylė šūviai į TV bokšto pusę. Tai buvo kelios automato serijos. Išbėgome iš buto ir ėmėme lipti laiptais iki stogo liuko, bet jis buvo uždarytas iš išorės.

Tada staigiai liftu nusileidome žemyn ir pamatėme, kaip iš kitos laiptinės išėjo du vyriškiai su pailgu krepšiu. Jis buvo panašus į ilgavamzdį automatą krepšyje. Pamatę mus šie du vyriškiai puolė bėgti, mes – juos vytis. Vyriškiai įsmuko į kiemą, kur jų jau laukė automobilis „Žiguli“ su vairuotoju – ir jie paspruko. Apie tai mes papasakojome savo vadovui, bet jokio tyrimo vykdyta nebuvo.“”

Nežinau, kas būtent yra šis iš kanapių išlindęs melagis, bet tuo metu Sausio 13-osios gatve joks „Žigulis“ nebegalėjo pravažiuoti fiziškai. Kas buvo – supranta kodėl. Iki „Laisvės“ prospekto būtų tekę paėjėti pėstute, tad meluojant reikia turėti saiką arba/ir labai neblogą atmintį.

Tingu net juoktis iš „naujų“ pastebėjimų kulkų skridimo„kampus“ ir kitų kliedesių. Dėl visa ko, siūlau paskaityti nuosprendį byloje, kurią nagrinėjant šitie „informuoti liudytojai“ liudyti nepanoro (matyt bijojo kruvinųjų sąjūdininkų susidorojimo): http://www.infolex.lt/portal/papildomiok/INFOLEX_VAT_1999_m._rugpjucio_men._23_d._nuosprendis_baudziamojoje_byloje_Nr._1-2_1999_.pdf

Man įdomiau kitkas. Ponas, kurio labui dabar liudija nežinia iš kur po 20 metų išdygusios personos, neblogai pažinojo rašytoją Vytautą Petkevičių. Gerai sutarė, gal ir butelį perlauždavo. Po 1992 metų rinkimų sėkmės V. Petkevičius net vadovavo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Be to buvo labai drąsus, Vytauto Landsbergio nebijojo, tačiau kažkodėl, nors dauguma ir galimybės buvo jo pusėje, neinicijavo parlamentinio tyrimo ir nesusikvietė dabar „liudijančių“, beveik iš ano svieto sugrįžusių veikėjų. Gal prisiminimai būtų buvę šviežesni ir nereikėtų pasakoti akivaizdžių nesąmonių.

Pabaigai pastebėsiu, kad jei koks silpnesnių nervų žmogeliukas tikrai pabandė nuo stogo pavaizduoti didvyrį su kokiu „šauniku“, tai nėra svarbu jokia prasme ir jokiu mastu. Į šturmą sovietų karius, kurie buvo ginkluoti „truputėlį“ rimčiau, Sąjūdis pakviesti nelabai galėjo – SSRS karinės pajėgos V. Landsbergiui prisiekusios nebuvo.

Tad vienintelis šokiruojantis dalykas yra seniai perpuvusių politinių ir moralinių lavonų, vėl lendančių į dienos šviesą smarvė, kurią nebūtina skleisti visuose eteriuose.

Šaltinis: “Balsas.lt”

, , , , , , , , ,

  1. #1 by Civiliokas on lapkričio 5, 2011 - 10:57 pm

    Išsidūrė sovietai ir jų simpatikai su ta “Mosino” kulipka.Kiek žinau,abu pasauliniai Lietuvos žemei paliko kur kas geresnių ginklų,nei “Mosin”.O ir kalibras toks,kad ir iš SVD ji galėjo būti iššauta.Juokingiausia,kad,dar pernai minint kruvinųjų įvykių metines,ta kulka,etatinių vienos Rytų valstybės komentatorių,lietuviškuose tinklapiuose,buvo iškeliama kone kaip pagrindis kliedesio “savi šaudė į savus” argumentas.Mulkiai!🙂 Užuojauta “tovariščiui” ,kad išvengė realios laisvės atėmimo bausmės,ko jis labai troško.Juk koks revoliucionierius neragavęs kalėjimo buzos!🙂

  2. #2 by jakudza on lapkričio 6, 2011 - 7:59 am

    Būtent. O ku dar tas 40-60 laipsnių kampas🙂 Žiopliai, blin. Nereikia tam ant stogo lipt, nereikia🙂 Pasiklauskite armijos raguvusių ir nebekliedėkite.

  3. #3 by Marius on lapkričio 7, 2011 - 10:42 am

    Nepabijosiu būti nepopuliarus. Bet man nesuprantama kuom A. Paleckį kaltina. Yra V. Petkevičiaus knyga, ten juodu ant balto, 78 puslapyje parašyta: “Ant Landsbergio ir A. Butkevičiaus sąžinės guli sausio tryliktosios aukos, nes” … “Tai jie šaudė į minią iš viršaus žemyn.” … “Aš pats savo akimis mačiau, kai nuo asfalto atšokusios kulkos rekošetavo pro mano kojas” ir t.t.
    Ar V. Petkevičius buvo nuteistas už šmeižtą, už sausio 13 aukų niekinimą? Ne. Vienintelis V. Landsbergis teisėsi su autoriumi dėl tėvo garbės. Daugiau nei vienas iš Durnių laive minimų gyvų žmonių, nei vienas nesibylinėjo su Durniaus laivo autoriumi. Ten yra ir daugiau sensacingų teiginių. Tai kažką turėtų reikšti. Taigi kur A. Paleckio kaltė, jei jis remiasi kaip ir neuždrausta knyga? Be to gi sakė “aiškėja”, tai nėra galutinis tvirtinimas. Aš nieko neteigiu, nesu SLF gerbėjas, bet garbės žodis man tiesiog nesuprantama kur čia A. Paleckio kaltė? Suprantu, galima nemėgti Paleckio, bet vaikai, tuo labiau už senelio darbus neatsako.

  4. #4 by Saulius on lapkričio 7, 2011 - 7:32 pm

    Jeigu lenkai nepadavė Petkevičiaus į teismą, kad jis apkaltino juos vasario 16-ą nušovus Basanavičių, tai kažką turėtų reikšti?
    Kitas dalykas, kad pats Petkevičius “nusiplovė” pavadinęs “Durnių laivą” “grožinės literatūros kūriniu”. Taigi, kaip rašoma filmų titruose, “bet koks panašumas į realius asmenis ar įvykius tėra atsitiktinis”.

    Dėl Mosino šautuvo – kuriuo taip mėgsta mojuoti paleckinykai – “Alfa” žinyne rašoma: “skirtingai nuo daugumos bendraamžių šovinių, šie vis dar tebėra ginkluotėje – naudojami snaiperiniam Dragunovo šautuvui (čia minėtas SVD – koks ten operatorius pasakojo, kaip su videokameros prožektorium “Liudi” būdoje apšvietė sėdintį snaiperį?), vieningo tipo kulkosvaidžiui PKM… ir kitiems karinės ginkluotės pavyzdžiams” (alfa-ac. ru/informacia-po-orugiy/boepripasi/avtomatnie-patroni). Dar prisiminkim “medžioklinį” 5,45 AKM kalibrą.

    O dėl 40-60 laipsnių kampo – jei tuo kampu peršauta žuvusiojo krūtinės ląsta, ar tai būtinai reiškia, kad šovusysis turėjo būti būtent tokiu kampu aukščiau ar žemiau?

    Paleckį reikia teist ne tiek už tuos du sakinius, kiek už “fronte” pakabintą visą traktatą šia tema.

    • #5 by Marius on lapkričio 8, 2011 - 7:36 am

      Pirma, pateikite citatą, kur V. Petkevičius rašytų apie Basanavičių. Antra, Vytauto Petkevičiaus knyga Durnių laivas nėra grožinės literatūros kūrinys. Nes:
      A) pats autorius ja tokia nelaikė, o pavadino politinių šaržų galerija ir vidiniame viršelio puslapyje pabrėžė: “Autorius prisiima visą atsakomybę už knygoje išdėstytų faktų tikrumą”. Taigi čia tikri įvykiai.
      B) V. Landsbergis nebūtų bylinėjęsis dėl tėvo garbės teisme, jei čia būtų grožinės literatūros kūrinys.

      O čia puslapis 78: http://imageshack.us/g/252/durniulaivas.jpg/

      • #6 by Žmogus-dundukas on lapkričio 8, 2011 - 7:42 pm

        “Autorius prisiima visą atsakomybę už knygoje išdėstytų faktų tikrumą”. Mariau-nejau manai,kad knyga turi pakartoti kokį teismo nuosprendį ar procesinį dokumentą?Petkevičius ir prisiima atsakomybę už knygoje išdėstytų faktų tikrumą.Tačiau knygoje yra ir paties autoriaus apmąstymų,nuojautų,vizijų ar požiūrio.Kur knygoje yra faktai,autorius dažniausiai pats ir pažymi.Tačiau net pats ponas Landsbergis jau savo rašliavose,teipogi kiekvieno sakinio nepalydi pažymėjimu-va čia yra faktas,o va čia yra mano nuomonė,o va čia -privati įžvalga.:)Politinis šaržas yra meninė priemonė,todėl knyga yra grožinė.Manote,kad gržiniame kūrinyje draudžiama panaudoti tikrus faktus?

      • #7 by Marius on lapkričio 10, 2011 - 9:21 am

        Pseudonimu Žmogus-dundukas pasivadinusiam: politinis šaržas gali būti naudojamas ir aprašyti realybę. Meninė priemonė, nebūtinai tik turi būti naudojama tik grožinėje literatūroje. Pavyzdžiui, galima puikiausia šaržuoti, kad ir Andrių Kubilių: “va šitas, pliktelėjęs vaikinas, daro tą ir aną”. Pasiskaitykite Rimvydą Valatką, visose jo apžvalgose yra aprašoma politinė realybė, bet taip stipriai šaržuota, kad net nebeskaitau. Be to kaip minėjau, jei Durnių laivas būtų buvusi grožinės literatūros knygas, į teismus dėl knygos niekas nebūtų besikreipęs.

      • #8 by Žmogus-dundukas on lapkričio 10, 2011 - 7:25 pm

        Taip.Mariau:)Šaržuota realybė NĖRA FAKTAS.Šaržas yra grožinis menas,o jei tokio meno pilna knygoje-ji yra GROŽINĖ.Lancbergas bylinėjosi su numirėliu (mirusiu Rašytoju)visai dėl kitų priežasčių:)Teistis su negyvu žmogum dėl negyvo žmogaus garbės” yra nepaprastai keistas poelgis.Neseniai Rusijoje sulaikytas kapų maniakas,kuris iš mumifikuotų numirėlių pasidirbdavo sau lėles pramogai.:)

      • #9 by Marius on lapkričio 11, 2011 - 10:44 am

        Kas taip? Aš jūsų, žmogau-dunduke, nieko neklausiu. Šaržo naudojamo Rimvydo Valatkos pavyzdžiai: “dundukų ir frajerių vyriausybė, laborantas, glamūrinė prezidentė” – tai yra aprašomoji realybė. Faktai, tik šaržuojami. Nebent įrodysite, kad R. Valatka rašo grožinę literatūrą, o ne apžvalgas.

      • #10 by Žmogus-dundukas on lapkričio 11, 2011 - 6:23 pm

        Be abejo-apžvalga nėra teismo nuosprendis.:)

      • #11 by Marius on lapkričio 14, 2011 - 8:39 am

        Beje politinį šaržą naudoja ir šio tinklaraščio šeimininkas Tomas Čyvas. Žinome, kad Dalia Grybasukaitė yra labai populiari, net nekritiškai populiari, net argumentuota jos kritika sukelia net pasitnkinimą, tad T. Čyvas yra šaržavęs realybę: “Valerijono Grybauskeitės gerbėjams”… Meninių priemonių naudojimas memuaruose dokumentikoje – įprastas dalykas, tačiau nuo to jie grožinės literatūros kūriniais netampa.

      • #12 by Žmogus-dundukas on lapkričio 14, 2011 - 8:47 pm

        O kuo jie tampa?Publicistika ar bialiatristika?

  5. #13 by Saulius on lapkričio 8, 2011 - 7:09 pm

    Tiesioginės citatos neturiu, bet tai yra “publicistikos knygoje” (taigi – taip pat ne “grožinė”) “Prakeiktieji ir pateptieji”.
    Netiesioginė citata:
    “Iš paskutinės Vytauto Petkevičiaus publicistikos knygos “Prakeiktieji ir pateptieji” sužinojau, kad J.Basanavičių šešiais šūviais jo darbo kabinete 1927 m. vasario 16-ąją nušovė lenkų slaptosios karinės tarnybos narys”, – kalbejo kaunietis Mečislovas Liutvinas.

    “Anot V.Petkevičiaus, lenkai pareiškė, kad žudikas yra beprotis ir uždarė jį į beprotnamį. Po pusmečio pilsudskininkai žudiką paleido, o šis netrukus už neaiškius pinigus nusipirko dvarelį. Visa tai man atrodė labai įtikima, žinant, kad lenkų okupacijos metais likęs gyventi Vilniuje J.Basanavičius buvo lenkų užgauliojamas. Tad su kitais bendraminčiais parašėme laiškus šalies Prezidentei, teisingumo ministrui ir generaliniam prokurorui, prašydami ištirti V.Petkevičiaus teiginį apie J.Basanavičiaus mirties priežastį”, – aiškino M.Liutvinas.

    Specialistų atliktas istorinis tyrimas byloja, kad V.Petkevičiaus aprašyta versija nepagrįsta jokiais faktais.”
    w w w . alytausgidas . lt/lt/naujienos/istorijos-puslapis/vasario-16-oji-neitikimi-sutapimai-ir-mitas/

    • #14 by Saulius on lapkričio 8, 2011 - 7:17 pm

      Citata iš pačios knygos: “Vos lenkai treptelėjo koja, patys geruoju atidavė Vilnių, likvidavo Vilniaus vadavimo sąjungą ir iki šiol bijo prisiminti, kad mūsų patriarchą J.Basanavičių šešiais šūviais jo darbo kabinete nušovė lenkų slaptosios karinės tarnybos narys. Į mūsų protestą lenkai beveik ultimatyviai atsakė, kad žudikas buvo beprotis, mums to ir pakako, nors to laiko spauda rašė, kad pusmetį pagydę durnyne, pilsudskininkai žudiką paleido, o tas žudikas už neaišku kokius pinigus nusipirko dvarelį”

      • #15 by Marius on lapkričio 9, 2011 - 9:00 am

        Sauliau, jūs net neskiriate kur yra faktas, kur yra atpasakojimas, o kur perpasakojimo perpasakojimas. V. Petkevičius knygoje „Durnių laivas“ rašo: pats mačiau kulkas. Gi jūsų pateiktose citatose, jūs pateikėte atpasakojimo atpasakojimą… Visiškai tikėtina, kad 1927 Vilniaus lietuvių tarpe kilo gandai (gi gandų nešiotojas nelaiko gandų gandais nelaiko jam tai tiesa) apie Basanavičiaus nužudymą, nes čia jau tokia lietuviška natūra visur įžvelgti sąmokslus. Taigi Petkevičius ir perpasakojo tai ką kažkur nugirdo apie Basanavičių. Bet tai ne savo akimis matytas faktas. Dabar gi pateikite iš knygos „Prakeiktieji ir pateptieji“ v. Petkevičiaus liudijimą.

  6. #16 by Jakudza on lapkričio 9, 2011 - 9:03 am

    Ir visgi, Čyvas užduoda labai logišką klausimą – kdėl gi as prasigėręs stribokas, kai buvo NSGK vadovu, o komuniagos turėjo didžiulę daugumą Seme, neinicijavo jokių tyrimo, kai tiek daug neva visko matė ir žinojo?🙂 “Pats mačiau kulkas” galir reikšti tą patį, kaip po trijų gėrimo savaičių apsireiškianti mergelė Marija.

    • #17 by Marius on lapkričio 10, 2011 - 8:48 am

      Pone su pseudonimu Jakudza, pirma, Vytautas Petkevičius stribu nebuvo. Antra, klausimas kodėl sausio 13 įvykiai nebuvo tirti 1992-1996 valdžiai esant LDDP – išties geras klausimas. Nežinau kodėl nebuvo tirta. Na, bet Lietuvoje yra daugybė neatsakytų klausimų, va štai nesenai miręs B. Lubys, neaišku, kaip galėjo privatizuoti Jonavos Azotą už 25 mln litų, kai įmonės apyvarta siekė 100 mln per metus, maža to apmokėti buvo galima per kelis metus. Kas sudarė tokias sąlygas? Dėl sausio 13, hmmm, o jūs prisiminnkite LDDP pergalę 1992 rinkimuose. Tai buvo staigmena pačiai LDDP, daug nekompetetingų ir net nesitikėjusių pakliūti į valdžią žmonių pateko į politiką. Tai ar galima tikėtis iš per atsitiktinumą į Seimą pakliūvusių žmonių sudėtingų klausimų tyrimo? Tikrai ne. Be to nepamirškite, sausio 13 yra savotiškas neliečiamas daiktas, tabu, ko ne stabas, tai prisiminkite to laikmečio atmosferą. Tarkim, LDDP tiria sausio 13 įvykius, reakcija tokia būtų: „komuniagos“ pasikėsino į šventą dalyką ir t.t. Epitetas „komuniagos“ kaip matu ir jūsų vartojamas.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: