Archyvas pagal 2014 balandžio

Premjeras: aš jums vis tiek nieko nepasakysiu


Prieš Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą tikėjausi sužinoti – statom Visagine naują atominę elektrinę ar ne? Veltui, nors anksčiau buvo žadėta aiškų atsakymą pateikti balandžio pradžioje.

70 klausimų

Paprastai Vyriausybės veiklos ataskaitų nesiklausau – vienas giriasi, kiti plūstasi. Nei informacijos naujos, nei politinių padarinių. Nuobodu. Linksmiau buvo nebent tais metais, kai tuometiniam socdemų vadui Gediminio Kirkilui sakant kalbą girtas jo partijos kolega (ir šiandien kažką atseit veikiantis Seime) kabinėjosi prie žurnalistų, o paskui rėkė „Provokacija!“ ir atsivežė pažymą iš Santariškių.

Vis dėlto, pagalvojau, kad gal bus kas nors paaiškinta bent vienu aktualiu klausimu, tačiau klydau. Seimo laikinosios tyrimo komisijos, bandančios susigaudyti buvusios vyriausybės energetikos politikos peripetijose, vadovas socialdemokratas Artūras Skardžius skundžia prokuratūrai buvusį premjerą Andrių Kubilių, pastarasis atsako tuo pačiu, tačiau aiškumo nė kiek nedaugėja. Bus ar nebus statoma Visagino atominė elektrinė (VAE) – niekas ir toliau dorai nežino. Referendume liaudis pasakė „Ne“, Ukrainos nelaimės kontekste susitikusios partijos tarsi pasakė „Taip“. Tik niekas nepasako „kaip“.

Skaitydamas Vyriausybės ataskaitą Seimui, premjeras ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius buvo itin „išsamus“. „Saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje yra viena iš alternatyvų, siekiant subalansuoto apsirūpinimo iš įvairių šaltinių elektros energija. Vykstančios derybos dėl VAE projekto sudaro galimybę užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais. Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį. Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės.“

Taigi, viskas turi būti daroma teisingai ir gerai. Niekas nieko daugiau, žinoma, nesuprato, tad bandė paklausti dar kartą. „Premjeras teigia, kad ankstesnės vyriausybės VAE projektas, kuris buvo pateiktas Seimui prieš 2012-ųjų rinkimus, buvo ekonomiškai nenaudingas. Vyriausybės vadovas sako, kad dabartinio (kurio? kokio?) VAE projekto darbai vyksta toliau – šiuo metu Estija ir Latvija analizuoja Lietuvos pateiktus atsakymus į 70 klausimų“, – skaitau internete išrašą iš jo interviu radijui „Laisvoji banga“, kurį pateikia Vyriausybės spaudos tarnyba.

Klausime, kol pritars

Septynios dešimtys klausimų yra nemažai ir latviams bei estams. Reikia manyti, yra ką paskaityti. Tačiau čia, Lietuvoje, norėtųsi žinoti atsakymą bent į kelis jų.

Pirma, statom ar ne? Antra, kada ir už kiek? Trečia, ar tai jau paskutinis bandymas? Klausimas anaiptol nėra retorinis, nes jau buvo LEO.LT, vėliau tarsi keturių šalių projektas, o dabar, praėjus ilgokam laiko tarpui, girdima, kad ir likusi trijulė dar turi 70 klausimų. Iš premjero veiklos ataskaitos nieko panašaus nepaaiškėjo, nors tai Lietuvai brangiausias projektas. Žinoma, kad anas buvo nenaudingas, o šitas naudingas. Kuo, kiek ir kodėl?

Galiausiai būtų smalsu sužinoti, ką ruošiamasi daryti su tokiu dalyku kaip visuomenės nuomonė. Mat brangiausias Lietuvos projektas, kaip tenka priminti, nepaisant agresyvios, iš nacionalinės energetikos partinei propagandai pavogtais milijonais finansuotos viešųjų ryšių kampanijos, referendume patyrė nesėkmę. Kertu lažybų, kad balsavimo rezultatai ir dabar būtų panašūs.

„Jeigu būtų pritarta idėjai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, rasime būdų, kaip dar kartą atsiklausti visuomenės nuomonės dėl naujo jėgainės projekto“, – rašoma A. Butkevičius kalboje. Ši frazė tik patvirtina, kad tokių ataskaitų klausytis neverta. Vien UAB Visagino atominė elektrinė jau surijo, oficialiais skaičiavimais, bent 130 mln. litų, o į 70 klausimų dar neatsakyta ir neaišku, ar pritarta idėjai! Geriau jau gerkite degtinę salėje ir juokinkite toliau. Tokia yra bent dalies visuomenės nuomonė.

Reklama

, ,

Parašykite komentarą

Lietuvos azerbaidžaniečių lyderis – Rusija grasina Azerbaidžanui ir kitiems kaimynams


Rusijos valdžios politika kelia grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir kitiems kaimynams, – teigia lietuvių ir azerbaidžaniečių kultūrinių ryšių tyrinėtoją, Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas.

mahiras

– Gerbiamas Mahirai, neseniai žiniasklaidoje pasirodė naujos Rusijos valstybinės religijos – „eurazizmo“ kūrėjo, rusiškojo revanšizmo teorijos ir praktikos puoselėtojo, kurio doktriną, apžvalgininkių nuomone, nuosekliai įgyvendina Kremlius, Aleksandro Dugino interviu http://vesti.az/news/198350 kuriame jis užsipuolė Azerbaidžaną dėl pastarojo principingos pozicijos, parodytos balsuojant dėl Rusiją smerkiančios rezoliucijos Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjos posėdyje.Buvo pasakyta, kad „Azerbaidžanas už tai dar sumokės“ ir pridurta, kad „išsiaiškinę su Ukraina imsimės kitų kaimynų“. Kaip, Jūsų manymu, vertėtų į tai reaguoti? Kitaip sakant, kiek tai yra rimta?

– Kaip žinote, ponas A.Duginas neužima Rusijos valdžioje jokių oficialių postų. Tačiau yra žinoma ir tai, kad jo išmąstytas “neoeurazizmas”, kurio esmę sudaro neįtikėtinas rusiško šovinizmo (net nacizmo), imperinio mąstymo ir nostalgijos sovietiniams laikams mišinys, jau maždaug prieš 15 metų yra tapęs Vladimiro Putino ir jo kamariljos “kelrode žvaigžde”. Kartu su kitais panašaus sukirpimo “proto bokštais” A.Duginas įeina į vadinamąjį “Izborsko klubą” – neformalų susivienijimą, kuriame yra nustatomos Rusijos vidaus ir užsienio politikos gairės ir priimami sprendimai, kuriuos paskui palaimina butaforinės Rusijos valdžios institucijos. Būtent šia ideologija, arba kaip Jūs taikliai pastebėjote, “pseudoreligija” yra grindžiami visi pastarųjų metų Rusijos vadovybės veiksmai. Ta prasme politika besidominčiam žmogui visgi vertėtų atkreipti dėmesį į A.Dugino „pranašystes” (panašiai, kaip ir į Vladimiro Žirinovskio postringavimus), nes dažnai jose galima išgirsti tai, ko iki tam tikro momento nepasako oficialūs Rusijos asmenys. O atsakant trumpai – taip, grėsmė Azerbaidžanui yra visiškai rimta. Grėsmė pakibo ne tik virš Azerbaidžano, ji pakibo virš visų postsovietinės erdvės valstybių, bet, pavyzdžiui, santykinai nedidelę Lietuvą saugo jos narystė NATO, Ukrainą turėjo apsaugoti jos solidūs gabaritai (nors, kaip matome, Maskvos tai nesustabdė), o Azerbaidžano valstybė nėra nei ypatingai didelė, nei NATO narė. Nepamirškime, kad Azerbaidžanas yra suvokiamas kaip besiformuojančios NATO geopolitinės ašies Europa – Turkija – Gruzija potenciali tąsa, o šią ašį Kaukazo regione kerta kita, anticivilizacinė ašis – Maskva – Jerevanas – Teheranas. Pridėkite dar išėjimą į Artimuosius Rytus, kuris atsivertų Rusijai tuo atveju, jei būtų “neutralizuotas” Azerbaidžano faktorius. Todėl A.Duginas (o jo vardu – ir V.Putinas) ir baugina Azerbaidžaną – “arba jūs vykdysite (panašiai kaip Jerevanas) visus Maskvos nurodymus, arba jūsų apskritai neliks”.

– Iš to, ką Jūs dabar pasakėte, seka tik viena išvada – Azerbaidžanas turėtų nedelsiant susirūpinti savo naciuonaliniu saugumu ir pasiprašyti į euroatlantines struktūras, ar ne taip?

– Gerai būtų, bet ne viskas taip paprasta. Rusija yra numačiusi tokią įvykių eiga ir pasirūpino tam tikrais „saugikliais”. Rusijos kariuomenė yra dislokuota ne tik šiauriniame Azerbaidžano pasienyje (Dagestane), bet ir vakarų pasienyje – Armėnijos Giumri mieste. Pridėkite dar Armėnijos ginkluotąsias pajėgas ir vadinamąją “Kalnų Karabacho gynybos armiją”, ir Irano ajatolų režimo, kuris visai netrokšta išvysti savo pasienyje NATO bazių, kariuomenę. Yra Azerbaidžane (kaip ir Lietuvoje) ir Rusijos “penktoji kolona”, kuri visais įmanomais būdais siekia pakenkti provakarietiškai šalies orientacijai, yra Rusijos ir Armėnijos spec. tarnybų dirbtinai keliami kalbinių mažumų klausimai. Faktiškai Azerbaidžanas yra priešiškoje apsuptyje. Todėl būtų gerai, jei situacija pradėtų keistis. Pavyzdžiui, jei dabartinį režimą Irane, kurio žmonės jau pavargo nuo mulų valdymo, pakeistų nauja – šiuolaikška ir demokratinė – valdžia, ir jei Turkija būtų priimta į Europos Sąjungą, o Gruzija – į NATO narių tarpą. Bet turiu pastebėti, kad ir dabartinėmis, ypač nepalankiomis sąlygomis, mano etninei Tėvynei visai neblogai sekasi stiprinti savo ekonominį ir karinį potencialą, ir, pasinaudojant deklaruojama daugiavektorine užsienio politika bei dalyvavimu Neprisijungusių valstybių judėjime, palaipsniui tolti nuo Rusijos. Būtent tai ir siūtina tokius, kaip A.Duginas.

– Nepriklausomas rusų politologas Konstantinas Kolačiovas neseniai pastebėjo, kad kai kurie Rusijos veikėjai pradėjo vis dažniau kalbėti apie Azerbaidžano „federalizavimą”, kas, anot jų, turėtų išspręsti etnolingvistines šios šalies problemas. http://www.vesti.az/news/200281. Kaip Jūs vertinate tokias iniciatyvas?

– Pradėsiu nuo to, kad jokių rimtesnių „etnolingvistinių problemų” Azerbaidžane nėra, visa tai – tik Rusijos ir Armėnijos polittechnologų išvedžiojimai. Norėdami pagrįsti savo kišimąsi į kaimyninių valstybių vidaus reikalus, “eurazistai” net specialią organizaciją – “Tarptautinį tautų teisių gynimo judėjimą” – sukūrė. Maskvoje pernai atsirado kažkokia “Azerbaidžano tautų sąjunga”, o armėnų okupuotame Karabache pradėjo veikti “Laisvosios Tališijos” radijas. Žodžiu, “skaldyk ir valdyk”. Tas pats A.Duginas yra rašęs, kad jis mato Tališiją (Azerbaidžano Lenkoranės regioną) būsimos Eurazijos Sąjungos sudėtyje, o internete pilna raginimų sukurti Azerbaidžano šiaurėje kokią nors Lezgijos (Lezgistano) arba “Alpanijos” respubliką – žinoma, irgi tos pačios Rusijos sudėtyje. Kitaip sakant, jei nepavyksta uždūsinti savo glėbyje visos šalies, Rusija (ir jos “jaunesnioji sesuo” Armėnija) bando atsiplėšti bent jau jos gabalėlį. Tas pats vyksta ir Moldovoje, ir Ukrainoje, ir Gruzijoje.

Tą patį galiu pasakyti ir dėl vadinamojo “federalizavimo”. Pats savaime federacinis valstybės modelis nėra nei labai blogas, nei labai geras. Pažiūrėkime tačiau – kas, kada ir kodėl perša šitą idėją? Pavyzdžiui, Moldovos atžvilgiu prabilta apie jos pačios ir jos pakrasčių – autonominės (ir mikroskopinės) Gagaūzijos bei Rusijos de facto valdomos Transnistrijos federacijos sudarymą, Ukrainoje – apie jos pačios ir rusakalbių jos Pietryčių provincijų federaciją, o Gruzijoje – apie galimą jos pačios federaciją su Rusijos kontroliuojamomis Abchazija ir Pietų Osetija, ir dar su Gruzijos armėnų gyvenama Džavachetijos provincija, kurioje armėnų kalba turėtų tapti valstybine kalba. Kas liks iš tokių valstybių, kurių “federacijos subjektų” didesnę dalį kontrolius Masva? Teisingai – tik fikcija, kažkas panašaus į dabartinį Somalį. Štai ką bandoma primesti Azerbaidžanui, kai kalbama apie galimą jo federalizavimą. Su tuo niekad nesutiks jokia Azerbaidžano politinė partija, joks save gerbiantis politikas ar visuomenės veikėjas.

– Buvo pranešta ir apie tai, kad Ukrainos azerbaidžaniečiai ketina suformuoti azerbaidžanietišką Ukrainos kariuomenės pulką, kuris kautųsi kartu su broliais ukrainiečiais už šios šalies laisvę ir nepriklausomybę. http://www.minval.az/news/45972/ Sudomino ir kita žinia – kad šeši iš dešimties azerbaidžaniečių yra įsitikinę, kad ir Azerbaidžane veikia Rusijos „penktoji kolona“. Tiesą kalbant, mane tokie skaičiai nustebino, nes net pas mus Lietuvoje daug kas iki šiol mano, kad iš tikrųjų Rusija nėra kokios nors grėsmės šaltinis, o visi tie, kurie mano kitaip, yra nepataisomi rusofobai. Kaip Jūs vertinate situaciją?

– Gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame informacinės ir komunikacinės technologijos yra pasiekusios gana aukštą išsivystymo lygį. Žinoma, visada atsiras žmonių, kurie net ir tokiomis sąlygomis sugeba kažko nežinoti arba nesuprasti, tačiau tai jau jų problemos. Taip, dauguma Azerbaidžano žmonių pakankamai adekvačiai suvokia Rusijos keliamą grėsmę ir tai, kad šalia mūsų gyvena (jau minėjau, kad panašiai yra ir Lietuvoje) ir aktyviai veikia šios priešiškos valstybės įtakos agentai. Dėl šios priežasties turime būti labai budrūs ir nepasiduoti jokioms ideologinėms diversijoms, jokioms provokacijoms. O dėl Ukrainos azerbaidžaniečių (jų ten keliais dešimt tūkstančiai žmonių) galiu tik pasidžiaugti, kad jie demonstruoja tokį aukštą pilietinio sąmoningumo lygį ir jau nėra kaustomi homo sovieticus kompleksų. Ta prasme man yra didelė garbė priklausyti tai pačiai tautai, kuriai priklauso jie.

– O kokia yra oficialaus Baku pozicija dėl visų pastarųjų mėnesių įvykių?

– Esu Lietuvos Respublikos pilietis ir neturiu įgaliojimu kalbėti Azerbaidžano valstybės vardu. Manau, kad kur kas geriau tai galėtų padaryti Azerbaidžano Respublikos ambasados Lietuvoje atstovai. Kita vertus, tam tikra prasme ir bent jau iš dalies aš jau atsakiau į šį Jūsų klausimą, kai kalbėjau apie lanksčią, tačiau pakankamai rezultatyvią Azerbaidžano užsienio politiką, kuri leidžia jam išlaikyti orumą ir savarankiškumą. Sutikite, kad turint tokius kaimynus, jau tai yra labai daug. O apie vertybines Azerbaidžano vadovybės preferencijas bei jos politinę orientaciją daug ką pasako kad ir jos atstovo pozicija balsavimo JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu, kai Azerbaidžanas kartu su absoliučia dauguma pasaulio valstybių pasmerkė agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainoje.

********

Azerbaidžano naujienų portale portale http://www.axar.az skelbiama socialinė apklausa, kuri tebevyksta. Kol kas rezultatai rodo, kad šalies visuomenė vertina Rusijos grėsmę labai rimtai. (Informacijos adresas: http://axar.az//news/15283). Klausimas: Ar Rusijos „Penktoji kolona“ Azerbaidžane kelia grėsmę mūsų Valstybei? Atsakymai:

Kelia dideli grėsmę (263 balsas, 57%)

Dėl šių klausimų nesu informuotas (114 balsas, 25%)

Nera tokios jegos (87 balsai, 19%)

, , , , , ,

Parašykite komentarą

Dar kartą apie informacinius karus arba kam dirba nacionalinis transliuotojas


Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė, pozuojanti šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai kalbama apie propagandinius karus, elgiasi kiek prieštaringai, jei mėginsime išsireikšti švelniai.

Visai neseniai LRT nutarė anksčiau laiko, nelaukiant vasaros sezono, nutraukti laidų tautinių mažumų kalbomis transliaciją. Mažai kas tai pastebėjo – ne Maidano lygio įvykis juk. O visgi, būtent Ukrainos dramos kontekste į jį verta atkreipti dėmesį. Tiksliau sakant, per šį faktą galima pamatyti labai jau nekokias tendencijas, jei jau kalbame apie garsiuosius propagandinius karus.

Visų pirma, šis „saliamoniškas” sprendimas, kaip pripažįstama, nėra kaip nors motyvuotas finansiškai, nes už vieną laidą „Menora” LRT moka jos kūrėjams vos 1 000 litų, kažkiek panašiai, kaip galima įtarti kainuoja ir kitoms Lietuvos tautinėms bendrijoms (bei apie jas) kuriamos laidos. IŠ Maskvos aidint riksmams, kad ne tik Ukrainoje „banderovcai” skriaudžia rusus, bet ir Baltijos šalyse jie neva baisiai diskriminuojami, toks sprendimas labai neprotingas jau vien tuo, kad suteikia papildomą pretekstą panašiai propagandai.

Kita vertus, tautinių bendrijų kalbomis rodomos ir apskritai joms skirtos laidos ijau seniai, metodiškai grūdamos į paraštes, kaip kažkas labai svetimo ir nereikalingo- mažinant eterio laiką, nustumiant iš pirmos televizijos programos į antrą. To paties „Pervyj baltijskij” nuodų gamintojai galėjo tik gerti šampaną, kuomet prieš keletą metų uždaryta LTV informacinė laida rusų kalba „Vakaro žinios” („Večernij vestnik”).

Reikia pripažinti, kad Lietuva pati kryptingai stūmė savo rusakalbių žiūrovų auditoriją į Kremliaus melagysčių platintojų glėbį. Pakanka prisiminti gėdingai sužlugdytą Rytų Lietuvos televizijos projektą ir tai, kaip buvo pasielgta su sovietinės partinės spaudos organais, rašiusiais rusiškai arba lenkiškai. Visi šie leidiniai tapo atseit nepriklausomais, o jų leidyba buvo perduoda „redakcijų kolektyvams”, kuriuos daugiausiai sudarė buvę sovietinio režimo kolaborantai ir aršūs Lietuvos nepriklausomybės priešininkai. Tad priešiškai propagandai buvo perduoda ir visa šių leidinių materialinė bazė. Šiandieniniai mėginimai laikinai drausti kai kurių rusiškų kanalų dalies laidų transliavimą – komiški ir neefektyvūs, nes tie patys produktai lengvai prieinami internete, didžioji Lietuvos žiniasklaidos dalis, nors ir piktindamasi, noriai verčia ir perspausdina rusų politikų šovinistinius kliedesius, o šalies politikai ir saugumiečiai daro beprasmę reklamą gazmanovams ir porpagandiniams Kremliaus portaliukams, savo nesibaigiančiais mėginimais juos pasmerkti ir perrėkti. Tad nieko gero tame propagandinių karų fronte nėra. Bet grįžkime prie tautinių bendrijų ir konkrečių laidų, kurias siekiama visai pasmaugti, temos.

Tokiu būdu, Lietuvos informacinė politika tautinių mažumų atžvilgiu šiandien apsiriboja vos keliomis laidelėmis LRT eteryje, kurias nacionalinio transliuotojo vadovybė, iškilmingai žadanti prezidentei „atremti informacines atakas”, pasiryžusi galutinai papjauti. Tiesa, pats prezidentės skubus susidraugavimas su LRT vadovais, kaip jau pastebėjo kai kurie kolegos, gali būti susijęs labiau su rinkimais, nei su tuo, kad prezidentės akyse pradėjo kitaip atrodyti Vladimiras Putinas arba Barackas Obama. Gi LRT vadovybei tai gera proga pakaulyti litų. Tačiau tai atskira tema. Kaip ten bebūtų – net ir ta mažytė auditorijos dalis, kuri dar žiūrėtų ne kiseliovus (tegul ir nelietuviškai), yra stumiama į pastarųjų glėbį. Gi jei tikėsime priesaikų atremti Kremliaus propagandą nuoširdumu, būtų trigubai sunku suprasti, kuo nusikalto ir istorines, ir kultūrines, ir publicistines laidas gvildenanti žydų “Menora”.

Juk daugelis „Menoros” laidų yra itin aktualios propagandinio karo kontekste. Nežinia ar LRT vadovybė apskritai žiūri, ką rodo, bet jei visgi žiūri, turėtų kai kurias tokias laidas iškelti į pirmojo kanalo geriausią laiką ir po porą kartų pakartoti. Mat iš eterio dingstant analitikai ir publicistikai, jų vietą užimant visokiems trepsėjimo ir cypavimo konkursams, į propagandinius riksmus nėra nė kaip sureaguoti. 

Kiek teko aiškintis – tos laidos tautinėms bendrijoms, pagal įprastą praktiką, būdavo rodomos iki balandžio pabaigos, vėliau pratęsiant sutartį dar mėnesiui. Todėl sprendimas tokiu būdu sutaupyti ir nustebino jų kūrėjus. „Menoros“ autorius, garsus Lietuvos žydų visuomenininkas Vitalijus Karakorskis gūžčioja pečiais ir nelabai renkasi žodžius. „Gal kada ir sugebėsime kariauti propagandinius karus, kai politiniius pasirinkimus diktuos ne dešrų interesai ir televiziją valdys ne dešragalviai“. Sunku nesutikti.

Pabaigai tiesiog pridedu kelias laidas, o daugiau jų galite (labai rekomenduoju) pažiūrėti bent jau čia: http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/K/1566/Kult%C5%ABr%C5%B3%20kry%C5%BEkel%C4%97.%20Menora. Apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir žydus, apie Juozą Lukšą Daumantą (apginant jį nuo Izraelio ekstremistų išpuolių spaudoje, klijuojant žydšaudžio etiketę) – daug įdomaus ten yra. O štai būtent šios kelios paskutinės – susijusios su Ukraina, su Kremliaus rėkavimais apie „neonacizmą“, „bandervocus“ ir antisemitizmą – turėtų, primygtinai kartojuosi, būti parodytos per pirmąjį nacionalinį kanalą geriausiu laiku ir kelis kartus pakartotos. Tai būtų daug rimčiau, nei reaguoti į kiekvieną „kaikariekū“. Putino propagandos esmė čia atskleista kur kas geriau, nei tai sugeba niekdirbiai ir veltėdžiai iš Valstybės saugumo departamento.

, , , ,

Parašykite komentarą

Dėl žemės pardavimo užsieniečiams–padėkit suprasti


Nepaisant komiškų valdžios fobijų ir manipiuliacijų referendumas, kur trys klausimai sukergti į vieną, įvyks. Tai normalu, nes demokratija turi būti demokratija ir nėra jokios tragedijos, kad kartą per dvidešimt metų kažkas su savo idėja surinko parašus (reikėtų dažniau).

Ta proga keliu klausimą vienu iš punktų. Gal referendumą organizuojančios jėgos, kurios laiko save patriotinėmis, paaiškins man vieną dalyką:

Kodėl jų nuomone Algirdas Paleckis, Viktoras Uspaskichas, Vilius Kaikaris arba Valdemaras Tomaševskis bus labiau patriotiški runkelių aiuginimui skirtos žemės savininkai, negu koks nors Hanzas, Joškė, Raivo arba Johnas??? 

p.s. Referendume nedalyvausiu, nes kergti tris klausimus į vieną yra nevalyva manipuliacija. Tiesiog šiaip smalsu išgirsti argumentų.

, , , , , ,

6 Komentaras

Eglės Kusaitės triumfas – nepadėjo nė suremti Lietuvos VSD ir Rusijos FSB pečiai


Įvyko tai, kas turėjo nutikti šalyje, kuri bent formaliai skelbiasi demokratine ir teisine valstybe. Ar bent dalis to, kas turi įvykti. Apeliacinis Teismas konstatavo: terorizmu ir tarptautinių grupuočių telkimu pradžioje kaltinta Eglė Kusaitė nepadarė jokio nusikaltimo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros entuziastai nieko, žinoma, nekomentuos. O kam? Jie gi „dirba savo darbą“. Užtat gal pakomentuos kiti.

Žinau, kad atsiras tik šiek tiek už kelmus mažiau bukų sutvėrimų būrys, kuris rėks vyžotas „tiesas”, kad dūmų be ugnies nebūna,o ta merga, girdi, vis tiek kažko prisidirbo (o kas gi ginčytų, kad žmonės netobuli). Su šita kategorija bendrauti beprasmiška. Man įdomesni kitokie veikėjai.

Man labai smalsu, pavyzdžiui, ką dabar pasakys vienas iškiliausių Lietuvos konservatorių, jaunasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)konceptualiosios demagogijos bokštas Mantas Adomėnas.

Jis, antai, raudodamas dėl Rusijos organizuojamų informacinių provokacijų, rašė:

„…radikalios bendruomenės suburiamos apie skandalingą, visuomenėje kontroversijas keliantį įvykį, tokį, kaip Garliavos istorija ar Eglės Kusaitės byla. Pats pirminis įvykis, be abejo, nutinka savaime. Tačiau jam paaiškinti sukuriama sąmokslo teorija, su didžiule energija, išmone bei ištekliais brukama per visus įmanomus informacinės įtakos kanalus. Garliavos atveju tai – „pedofilų klanas“, aprėpiantis visą teisėsaugą, o paskui ir visą Lietuvos valstybę. Eglės Kusaitės byloje tai – VSD ir FSB bendras sąmokslas susidoroti su nekalta mergina ir niekuo dėtais čečėnais“

Pirmiausia, dėl „savaime nutinkančių įvykių”. „Savaime” Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB), o tiksliau jos kontradmirolas V. Didyk dėkojo VSD tuometiniam laikinajam vadovui, o dabar generolo Gedimino Grinos pavaduotojui Romualdui Vaišnorui už pagalbą „gaudant teroristę”. Savaime, anot M. Adomėno, policija, teismai ir prokuratūros jai ir jos rėmėjams iškėlė dar šūsnį keršto bylų-bylučių, dėl visokių ten atseit įžeidimų ir atseit grasinimų. Kiek, beje valdiškų resursų paaukota siekiant sukurti sąmokslo teoriją apie baisią ir klastingą šachidę ir šachidžių verbuotoją, esą telkusią tarptautines antirusiškų teroristų pajėgas? Kuo šita valdiška, kartu rusais kurta sąmokslo teorija mažiau šlykšti už rusų propagandistų kliedesius apie neva Paluknyje rengiamus teroristus? Ji šlykštesnė, nes nukreipta prieš konkretų žmogų ir dar palydima oficialiais politiniais aplodismentais.

Čia prieš keletą dienų skaičiau, kaip Rasa Juknevičienė guodėsi, kad VSD į parlamento NSGK dar prieš paskutiniuosius Seimo rinkimus buvo atnešęs įspėjimų, jog Rusijos FSB siekia išstumti TS-LKD iš valdžios. Vaje… . Kažin, ar dėl to R. Vaišnoras ir V. Didyk irgi tarėsi bei vienas kitam dėkojo? Kas ten žino – valstybės paslaptis, o paslaptis (tegul ir niekines) galima nebaudžiamai nutekinti tik rinkimų proga supatriotėjančios prezidentūros ulbinaitėms.

Pabaigai, prisegu tą garbės raštą, kurį jau esu skelbęs, dar kartą ir bandau spėti ar R. Vaišnoras su G. Grina ir jų patriotiškais politiniais viršininkais atsiprašys FSB kontradmirolo už tai, kad jį taip nuvylė… . juk dabar, jei tikėsime mūsų patriotiškų saugumiečių ir prokurorų versijomis, Rusijos karinės bazės, kur E. Kusaitė esą galėjo kažkaip susisprogdinti, pasijus nesaugios, o jas saugoti visų mūsų – ir prokuroro Justo Lauciaus, ir M. Adomėno pareiga.

Taip pat bandau spėti ar legendinis prokuroras J. Laucius, skundęsis, kad ta mergina grasina su juo susidoroti, dabar nepasijuto nesaugiai? Gal jau kasa žeminę, vaikšto tik palei sienas, kur gausu žmonių ir su neperšaunama liemene arba darosi plastinę operaciją ir keičia tapatybę? Dar vienas klausimas – kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus sumokėta tai mergiotei už kelis metus trukusį solidarų FSB profesionalų ir VSD bei prokuratūros lunatikų persekiojimą.

1_lietuviskai-paruostas-balsui

rusiskai-paruostas-balsui

Pabaigai pasakysiu, kad ši baigtis ne tik džiugina, bet ir šiurpina. E. Kusaitės bylos vyksmas ir visuomenės reakcija parodė, kad norint Lietuvoje galima be vargo įkalinti, tardyti ir sistemiškai terorizioti žmogų, o daugumai tai nebus įdomu, neatrodys svarbu. Fakto žurnalistai atbildės klavišais trumpus pranešimėlius, papūgiškai atkartos oficialias versijas, o didžioji visuomenės dalis neturės laiko, nenorės gilintis, manys, kad taip nutikti gali tiktai kitam. Kartais, jei netoliese bus rinkimai, pro šalį su plakatu ar spaudos konferencija gal ir patriukšmaus koks politikas. Patriukšmaus ir nueis – arba link kito, daugiau rezonanso sukeliančio įvykio, ar tiesiog namo, nes rinkimai baigėsi. O kontorose su dideliais įgaliojimais įsitvirtinę karjeristai, bliūdų laižytojai ir ordinų bei premijų medžiotojai ramiai sau dairysis naujos aukos. Gi koks nors eilinis Vaišnoras arba Grina, įsistatęs kiaulės akis aiškins kokie kieti profesionalai dirbo jo kontoroje ir kaip tokiam svarbui tragiškai trūksta pinigų. Susumavus į vieną vietą garsią, bet visiškai niekinę VSD pažymą apie grėsmę, kad rusai blogai kalbės apie prezidentę, paskutinę – moksleiviško referato lygio – šios kontoros ataskaitą ir E. Kusaitės bylą – galime neabejoti, kad trūksta tikrai ne pinigų. Kertu lažybų, kad ir Seime nei kairieji, nei dešinieji neinicijuos kokių nors klausymų ir nė nebandys išsiaiškinti šios šlykščios byliūkštės peripetijų. E. Kusaitė juk ne V. Uspaskichas ir ne suskystintųjų dujų terminalas – tegul dar džiaugiasi, kad nepasikorė kameroj.

p.s. Tik kaip dabar visgi pasiteisinsime rusams, kad paleidžiame savo pačių išreklamuotus teroristus?

, , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: