Archive for category Polemika

Rinkimų rezultatas – konkurencija dešinėje


Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (LRLS).Nuo 6,42 proc. Rinkėjų praėjusiuose rinkimuose išaugęs iki maždaug 15 (dar ne viskas suskaičiuota).

Tapęs dominuojančia jėga Vilniuje LRLS išsaugojo Klaipėdą ir gali tikėtis turėti tiek pat merų, kiek dominuojančios dešinės politinės jėgos statusą baigianti prarasti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Liberalų augimo tendencija matyti nuo Europos parlamento rinkimų ir, jei tai nepasikeis, ji gali tapti dominuojančia jėga dešinėje jau po artimiausių Seimo rinkimų.

Vilniuje neišsipildė pats košmariškiausias scenarijus – antrajame ture neteks rinktis tarp Artūro Zuoko ir Voldemaro Tomaševskio.

Taigi, čia yra galimybė, kad ilgus metus sostinę gramzdinusi „dangoraižio ir lūšnos“ koalicija pagaliau bus išmesta į sau deramą vietą. TS-LKD čia nerado stipraus kandidato,o jų pasiūlytas Mykolas Majauskas taip ir nesusikūrė sau jokio ryškesnio politinio veido. Liko daugumai šiaip kažkoks ten Andriaus Kubiliaus patarėjas. Jam šiaip taip pavyko aplenkti Naglį Puteikį, kuris taip ir nesugalvojo, kur dėti prezidento rinkimuose parodytą neblogą potencialą. Savo teritoriją – Klaipėdą – palikęs žmonai jis apsiskaičiavo ir galės pradėti viską iš naujo.

TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratų partija, kuri turės daugiausiai merų ir surinko daugiausiai procentų, galėtų teoriškai džiaugtis daug nepraradusios – procentiniais punktais turi daugiau mažiau tą patį, ką ir prieš keturis metus. Tik štai jų saldžiausia svajonė – dvipartinė sistema garuoja akyse.

TS-LKD bastionu laiktas Kaunas, kaip įrodė verslininkas Visvaldas Matijošaitis ir kompanija, nėra toks jau nepaimamams. Jo „Vieningas Kaunas“ įrodė esąs gyvybingas projektas ir nuo 5 mandatų 2011 metais išaugo iki 16. Antras turas bus įdomus – dabartinis meras, konservatorius Andrius Kupčinskas nuo V. Matijošaičio atsilieka mažiau nei A.Zuokas nuo R. Šimašiaus Vilniuje ir dsbar reikia tikėtina, kad A. Kubilius su Rasa Juknevičienė puls į Kauno daugiabučių laiptines kartu su juo.

Nors nežinia kiek tokia taktika pasiteisino Vilniaus Žirmūnų apygardoje, kur vyko rinkimai į Seimą. Čia Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiek tiek lenkia liberalą Šarūną Gustainį, tačiau visai neaišku ar partijos prezidiumo viršūnėlių bei šaknelių binzenimas iš paskos jai labai padėjo.

Apskritai, TS-LKD išnešė santykinai sveiką kailį, nes, kaip ir rinkimų į Europos parlamentą atveju, išnaudojo Rusijos agresijos prieš Ukrainą kortą. Žinoma, komunalinė politika su tuo susijusi tiek pat, kiek traktorius su armonika, bet vidutinis konservatorių rinkėjas įsiklauso į argumentą: šiandien ne už tą merą balsuoji, rytoj Tėvynę išduosi. Antai, prieš pat rinkimus Kaune A. Kupčinskas ėmėsi krapštyti nuo tilto sovietinius simbolius, o Vilniuje konservatoriai irgi pratrūko raudomis dėl sovietinių „balvonų“ virš Neries, kurie jiems netrukdė esant valdžioje. Daugiau fantazijos, kaip čia prisiauginus elektorato, šita partija ir neturi. Tiesiog, reikia kalbėti apie rusą bet kurioje temoje – ar diskutuotum apie energetiką, ar apie šeimą, ar apie vaikus, ar apie šiukšlių išvežimą, ar apie kiaules – reikia būtinai viską kaip nors susieti su Kremliumi ir Putinu.

Partija, kad ir pro sukąstus dantis, pastebimai suliberalėjo. Pagrindiniai jos ideologai ir propagandistai dabar tapo aktyviausiais kovotojais su homofobija (nes Putinas homofobas) ir palaiko skandinavišką, kairuolišką požiūrį, kad valstybė privalo konkuruoti su tėvais vaikų auklėjime ir kištis į šeimą kuo daugiau. Tie, kas rėmė konservatorius dėl jų tradicinės šeimos politikos koncepcijos, dabar nugrūstos giliai į stalčių, turėtų jaustis gerokai suglumę. Kam reikalingi tokie konservatoriai, jei yra liberalai?

Pastarieji, kaip jau minėta, parodė, kad irgi moka būti populistais ir pūsti burbulus. Antai, R. Šimašius žada kažkaip priversti Romos Katalikų Bažnyčią skaityti pamaldas ta kalba, kuria jis nori. Tikėtina, kad po Šaulių Sąjungos, liberalai pradės masiškai užsirašinėti į dvasininkus.

Apie vidinių prieštaravimų nuskausmintą ir Rolando Pakso ambicijų į butelį uždarytą Tvarką ir teisingumą mažai ką naujo ir pasakysi – nei naujų idėjų, nei gerų rezultatų. Panašu, kad su šūkiu, jog „Paksas prezidentas“ partija artėja link politinių kapinių.

Darbo partija, kurios rinkiminė kampanija buvo filmukų apie „mažus ir didelius“ darbus rodymas, atrodo, kaip politiškai išromyta. Prarado santykinai ne daug, tačiau prarado. Į tą sėkmę, kuria džiaugėsi Seimo rinkimuose, nepanašu iš tolo. Ir gana aišku kodėl. Šitą organizaciją užmuša dėmesio stoka. Jos lyderiai turėjo proto, kitaip nei R. Paksas, bent jau prikąsti liežuvį Rusijos-Ukrainos tema, o ir prokurorai šįkart neatėjo į pagalbą – nesukūrė, kaip Seimo rinkimų metu, beprasmiško „skubėjimo“ spektaklio. Na ir galimybių nebuvo – EP dar nespėjo panaikinti eilinės teisinės neliečiamybės Viktorui Uspaskichui. Nėra skriaudžiamų politinių kalinių įvaizdžio, nėra ir reitingų.

Taigi pagrindinės slinktys įvyko dešinėje ir, kad ir kaip bebūtų konservatoriams liūdna, Vilniuje teks remti pagrindinės konkuruojančios firmos atstovą R. Šimašių. Nebent A. Kubilius antrą kartą bus A.Zuokui krikščioniškai atlaidus.

Na o tiesioginiai merų rinkimai kai kur sujudino (Vilniuje, Kaune), o kai kur,kaip ir prognozuota, sustiprino jau įsitvirtinusiųjų pozicijas (Pagėgiai,Druskininkai, Palanga). Ir tame nieko keisto nėra – iki tiesioginių rinkimų kapstėmės taip ilgai, kad vietiniai kunigaikščiai turėjo laiko pasiruošti, sukurti nuo savęs priklausomų žmonių sluoksnį ir dabar turi pagrindą pergalingai šypsotis.

Tokie kol kas padriki pastebėjimai.

, , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos agitacija – nėkrust be rusiško “mato”


Akcja Wyborcza Polaków na Litwie (AWPL), jaka ona jest:

akcija wyborcza

Visada žinojau, kad tai “Jedinstvos” inkarnacija.Na o čia išraiškingai manifestuoja viską toks ponas tomaševskininkas. Skaitykite ir mėgaukitės išraiškos ir argumentacijos galia.

, , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Prezidentūra šovė į Žaliąjį tiltą tuščiu šoviniu


Prezidentūra tarė žodį apie Žaliojo tilto skulptūras. Atsitik man taip,kad tarė iškart po to, kai pats kukliai kai ką pasiūliau. Pasiūliau vietinį referendumą ir dabar tikrai galvoju, kad nieko geresnio valdžia jau nesugalvos.

Mat didelį reritingą turinti prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė politinį klausimą spręsti panašiai,kaip Darbo partijos valdoma Kultūros ministerija – “ekspertiniais metodais”.

“Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė teigia, jog su Žaliojo tilto skulptūromis reikia pasielgti taip, kad jos nekeltų pavojaus žmonėms. „Viena yra akivaizdu – jeigu eitume per Žaliąjį tiltą, tai pamatytume, kad Žaliojo tilto „žalieji žmogeliukai“ iš tikrųjų serga: yra surūdiję, apmūsiję, suskilę. Taigi jie net ir kelia pavojų praeinantiems, pravažiuojantiiems žmonėms, o kas kelia pavojų žmonėms, tas kelia pavojų ir valstybei. Reikia tuos „žmogeliukus“ gydyti. Dar pernai spalio mėnesį Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys davė sutikimą restauruoti, tai yra gydyti, sovietines Žaliojo tilto skulptūras, figūras jas nukeliant. Taigi vaistai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja.”
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/824847/Prezidentura-tare-zodi-del-Zaliojo-tilto-skulpturu

Valio. Birutis norėjo nusimuilinti nuo klausimo per menininkus-ekspertus, o prezidentė,patarėjos lūpomis, siūlo tai patikėti inžinieriams-šaltkalviams. Lieku prie minties,kad plebiscitas yra geriau. Tai šaudymas tuščiais šoviniais arba iš patrankų į musių debesis.

, ,

Parašykite komentarą

Dar kartą apie informacinius karus arba kam dirba nacionalinis transliuotojas


Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė, pozuojanti šalia prezidentės Dalios Grybauskaitės, kai kalbama apie propagandinius karus, elgiasi kiek prieštaringai, jei mėginsime išsireikšti švelniai.

Visai neseniai LRT nutarė anksčiau laiko, nelaukiant vasaros sezono, nutraukti laidų tautinių mažumų kalbomis transliaciją. Mažai kas tai pastebėjo – ne Maidano lygio įvykis juk. O visgi, būtent Ukrainos dramos kontekste į jį verta atkreipti dėmesį. Tiksliau sakant, per šį faktą galima pamatyti labai jau nekokias tendencijas, jei jau kalbame apie garsiuosius propagandinius karus.

Visų pirma, šis „saliamoniškas” sprendimas, kaip pripažįstama, nėra kaip nors motyvuotas finansiškai, nes už vieną laidą „Menora” LRT moka jos kūrėjams vos 1 000 litų, kažkiek panašiai, kaip galima įtarti kainuoja ir kitoms Lietuvos tautinėms bendrijoms (bei apie jas) kuriamos laidos. IŠ Maskvos aidint riksmams, kad ne tik Ukrainoje „banderovcai” skriaudžia rusus, bet ir Baltijos šalyse jie neva baisiai diskriminuojami, toks sprendimas labai neprotingas jau vien tuo, kad suteikia papildomą pretekstą panašiai propagandai.

Kita vertus, tautinių bendrijų kalbomis rodomos ir apskritai joms skirtos laidos ijau seniai, metodiškai grūdamos į paraštes, kaip kažkas labai svetimo ir nereikalingo- mažinant eterio laiką, nustumiant iš pirmos televizijos programos į antrą. To paties „Pervyj baltijskij” nuodų gamintojai galėjo tik gerti šampaną, kuomet prieš keletą metų uždaryta LTV informacinė laida rusų kalba „Vakaro žinios” („Večernij vestnik”).

Reikia pripažinti, kad Lietuva pati kryptingai stūmė savo rusakalbių žiūrovų auditoriją į Kremliaus melagysčių platintojų glėbį. Pakanka prisiminti gėdingai sužlugdytą Rytų Lietuvos televizijos projektą ir tai, kaip buvo pasielgta su sovietinės partinės spaudos organais, rašiusiais rusiškai arba lenkiškai. Visi šie leidiniai tapo atseit nepriklausomais, o jų leidyba buvo perduoda „redakcijų kolektyvams”, kuriuos daugiausiai sudarė buvę sovietinio režimo kolaborantai ir aršūs Lietuvos nepriklausomybės priešininkai. Tad priešiškai propagandai buvo perduoda ir visa šių leidinių materialinė bazė. Šiandieniniai mėginimai laikinai drausti kai kurių rusiškų kanalų dalies laidų transliavimą – komiški ir neefektyvūs, nes tie patys produktai lengvai prieinami internete, didžioji Lietuvos žiniasklaidos dalis, nors ir piktindamasi, noriai verčia ir perspausdina rusų politikų šovinistinius kliedesius, o šalies politikai ir saugumiečiai daro beprasmę reklamą gazmanovams ir porpagandiniams Kremliaus portaliukams, savo nesibaigiančiais mėginimais juos pasmerkti ir perrėkti. Tad nieko gero tame propagandinių karų fronte nėra. Bet grįžkime prie tautinių bendrijų ir konkrečių laidų, kurias siekiama visai pasmaugti, temos.

Tokiu būdu, Lietuvos informacinė politika tautinių mažumų atžvilgiu šiandien apsiriboja vos keliomis laidelėmis LRT eteryje, kurias nacionalinio transliuotojo vadovybė, iškilmingai žadanti prezidentei „atremti informacines atakas”, pasiryžusi galutinai papjauti. Tiesa, pats prezidentės skubus susidraugavimas su LRT vadovais, kaip jau pastebėjo kai kurie kolegos, gali būti susijęs labiau su rinkimais, nei su tuo, kad prezidentės akyse pradėjo kitaip atrodyti Vladimiras Putinas arba Barackas Obama. Gi LRT vadovybei tai gera proga pakaulyti litų. Tačiau tai atskira tema. Kaip ten bebūtų – net ir ta mažytė auditorijos dalis, kuri dar žiūrėtų ne kiseliovus (tegul ir nelietuviškai), yra stumiama į pastarųjų glėbį. Gi jei tikėsime priesaikų atremti Kremliaus propagandą nuoširdumu, būtų trigubai sunku suprasti, kuo nusikalto ir istorines, ir kultūrines, ir publicistines laidas gvildenanti žydų “Menora”.

Juk daugelis „Menoros” laidų yra itin aktualios propagandinio karo kontekste. Nežinia ar LRT vadovybė apskritai žiūri, ką rodo, bet jei visgi žiūri, turėtų kai kurias tokias laidas iškelti į pirmojo kanalo geriausią laiką ir po porą kartų pakartoti. Mat iš eterio dingstant analitikai ir publicistikai, jų vietą užimant visokiems trepsėjimo ir cypavimo konkursams, į propagandinius riksmus nėra nė kaip sureaguoti. 

Kiek teko aiškintis – tos laidos tautinėms bendrijoms, pagal įprastą praktiką, būdavo rodomos iki balandžio pabaigos, vėliau pratęsiant sutartį dar mėnesiui. Todėl sprendimas tokiu būdu sutaupyti ir nustebino jų kūrėjus. „Menoros“ autorius, garsus Lietuvos žydų visuomenininkas Vitalijus Karakorskis gūžčioja pečiais ir nelabai renkasi žodžius. „Gal kada ir sugebėsime kariauti propagandinius karus, kai politiniius pasirinkimus diktuos ne dešrų interesai ir televiziją valdys ne dešragalviai“. Sunku nesutikti.

Pabaigai tiesiog pridedu kelias laidas, o daugiau jų galite (labai rekomenduoju) pažiūrėti bent jau čia: http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/K/1566/Kult%C5%ABr%C5%B3%20kry%C5%BEkel%C4%97.%20Menora. Apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį ir žydus, apie Juozą Lukšą Daumantą (apginant jį nuo Izraelio ekstremistų išpuolių spaudoje, klijuojant žydšaudžio etiketę) – daug įdomaus ten yra. O štai būtent šios kelios paskutinės – susijusios su Ukraina, su Kremliaus rėkavimais apie „neonacizmą“, „bandervocus“ ir antisemitizmą – turėtų, primygtinai kartojuosi, būti parodytos per pirmąjį nacionalinį kanalą geriausiu laiku ir kelis kartus pakartotos. Tai būtų daug rimčiau, nei reaguoti į kiekvieną „kaikariekū“. Putino propagandos esmė čia atskleista kur kas geriau, nei tai sugeba niekdirbiai ir veltėdžiai iš Valstybės saugumo departamento.

, , , ,

Parašykite komentarą

Dėl žemės pardavimo užsieniečiams–padėkit suprasti


Nepaisant komiškų valdžios fobijų ir manipiuliacijų referendumas, kur trys klausimai sukergti į vieną, įvyks. Tai normalu, nes demokratija turi būti demokratija ir nėra jokios tragedijos, kad kartą per dvidešimt metų kažkas su savo idėja surinko parašus (reikėtų dažniau).

Ta proga keliu klausimą vienu iš punktų. Gal referendumą organizuojančios jėgos, kurios laiko save patriotinėmis, paaiškins man vieną dalyką:

Kodėl jų nuomone Algirdas Paleckis, Viktoras Uspaskichas, Vilius Kaikaris arba Valdemaras Tomaševskis bus labiau patriotiški runkelių aiuginimui skirtos žemės savininkai, negu koks nors Hanzas, Joškė, Raivo arba Johnas??? 

p.s. Referendume nedalyvausiu, nes kergti tris klausimus į vieną yra nevalyva manipuliacija. Tiesiog šiaip smalsu išgirsti argumentų.

, , , , , ,

6 Komentaras

%d bloggers like this: