Posts Tagged Adamkus

IKEA, McDonaldas ir kvailiai


Prisipažinsiu, kad, būdamas vilnietis, įsigudrinau iki šiol nežinoti adreso, kuriuo atsidarė IKEA krautuvė. Rėkavo apie tai per visas žinias, visur rašė, bet nelabai skaičiau. Girdėjau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė važiavo atidaryti privačios krautuvės, pirko kažkokią uogienę ir kažką ten sapaliojo apie ateinančią „skandinavišką verslo kultūrą“, kuri mus išganys.

Neturiu nieko prieš prekybos centrų, krautuvių, kioskelių, kromelių, kromelių ar žvakių fabrikėlių, McDdonaldo „restoranų“ ir kibininių (net jei debilai įsigudrina daryti kibinus net su uogiene ar grybais) ar kebabinių (net jei į kebabus grūda kiaulės ar vištos mėsą) verslus. Tik pastebėsiu, kad mūsų kaime nėra menkiausios pažangos nuo to laiko, kai čia atvežė amerikietiškas bandeles su dešra ir kopūstais, kurių paragauti nusidriekė eilės išbadėjusių čiabuvių. Irgi buvo daug erzelio, trimitavimo apie didingas investicijas, progresą, amerikietišką darbo kultūrą ir vakarietiškumą.

Praėjo daug metų, bet nil novi sub Luna – dar viena krautuvė ir vėl erzelis, žioplių, apsipirkimo maniakų ir psichų, besibastančių po parduotuvės, kaip po muziejus, eilės. Net jei būčiau žinojęs, kur ten ta krautuvė atsidarė ir man ten būtų ko nors konkrečiai reikėję, nebūčiau ten grūdęsis, idant nematyčiau šito provincialaus idiotizmo, kai kiekviena parduotuvė reiškia viso kaimo šventę ir vakaruškas. Jau nekalbant apie Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujančios šalies nacionalinę mediją, kuri, įkandin prezidentės, solidariai nulapatavo papasakoti apie apie dar vieną „nacionalinės svarbos objektą“, kurio pašventinti kažkodėl neatskrido Švedijos karalius. Nežinau ar nebuvo pakviesti visų tradicinių konfesijų dvasininkai ir karinis orkestras. Nenustebčiau.

Parduotuvė yra gerai, konkurencija yra gerai, investicija irgi, bet tai yra tik tiek ir nedaugiau, o politiniai tauškalai apie „skandinavišką“ verslo atsakingumą ir darbo kultūrą yra bemaž kvailystė ir provincialios iliuzijos dėl vienos paprastos priežasties. Pakanka prisiminti skandinaviško kapitalo alaus bravoro vertelgų elgesį, kai jie padavė į teismą streikuojančią profsąjungą – girdi, alus Marijos žemėje vos ne strateginė prekė, tad streikuoti čia šiukštu. Teko apie tai šnekėtis su Vakarų profsąjungų atstovais ir šie patvirtino – priėmus į Europos Sąjungą tokias šalis, kurioms krautuvė atrodo kažkuo įdomesniu ir sakralesniu už nacionalinius muziejus, tenykščiams verslininkams sumojus, kad profsąjungos tokiose šalyse yra leisgyvės, pastarieji ėmė elgtis kur kas „laisviau“. Netgi atvirai sakyti, kad savo verslą, kartu su „socialiniu atsakingumu“ perkels ten, kur leidžiamasi išnaudoti ir krautuvės atidarymas pasitinkamas fejerverkais.

Sako, dabar nebedraugaujame su kokiais gruzinais, nes, vedami prezidentės, skandinavėjame. Ką gi – gal krautuvė ir yra to simbolis, kaip ir pigūs lietuviai skandinavų braškynuose bei strateginę ūkinę reikšmę įgijęs neskanus skandinaviškas alus.

Taigi, praneškite, kai norinčių „pažiūrėti į naują krautuvę“ psichozė nuslūgs, žinosiu, kad jau galima važiuoti nusipirkti kokią kušetę arba taburetę, o gal net prezidentiškos uogienės, jei jos prireiks. Tada gal ir adresu pasidomėsiu.

p.s. Jei mūsų tautos vadės fanų klubas vėl įžiūrės čia prezidentės puolimą, ant kelių atsiprašau – nenorėjau užgauti jūsų jausmų ir sukelti dvasinio skausmo bei emocinių kančių – ne ką mažiau kvailai atrodė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, rodės Ukrainos kolegai Leonidui Kučmai „Akropolį“. Ko čia paskui stebėtis, kai išgirsti provincijos mokytoją atviraujant, kad nemato reikalo tampyti vaikų po visokius ten muziejus ir pilis, o veža ekskursijų į dideles krautuves.

Reklama

, , , , , , , , , , ,

2 Komentaras

Jus galima papjauti, bet vado įžeidikus nubaus


Labai laisvo ir nepriklausomo kanalo eteryje neseniai man asmeniškai policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis paaiškino, kad norint išaiškinti vieną bylą dėl pasikėsinimo įžeisti prezidentą reikia (vien policijai) mažiausiai 1800 litų. O būna ir brangiau.

Šiandien ir vėl skaitau apie kratą ir areštą, apie policijos atvesdinimus todėl, kad carui špygą parodė. Ir iškart atsimenu, kad 112 numeriu jūsų įvykis, jei skambinsite, bus priskirtas A,B arba C kategorijai. Pastarajai benzino greičiausiai neužteks, kaip ir kitų išteklių. O kokia šito niekalo kategorija? Kas nukentėtų, jei tą idiotišką laišką būtų tiesiog išmetę ir kiek tai kainuotų?

Šlykštu ir labiausiai apgailėtina tai, kad pats asmuo, kurio orumas taip neva saugomas, pats nenutraukia tos nesąmonės, trenkdamas kumščiu į stalą ir pasakydamas, jog darkart “uolumą” pademonstravęs užpakalio bučiuotojas eis į Darbo biržą.

S. Skvernelis, perklaustas ar tie 1800 litų (jei nėra atvesdinimų ir kitų nesąmonių) keliauja iš tų pačių litų, kurių trūksta, norint atvykti, kai realiai užmušinėja daugiavaikę mamą, patvirtino, kad taip… iš tų pačių. Nuostabu. Prezidentai keičiasi, į 112 investuojama, bet prioritetas liekas tas pats: valdovui parodytos špygos paieškos.

Prezidentės garbės kaina.

, , , , , ,

Komentarų: 1

Teisėsaugos skurdas ir prabanga


Labai atidžiai ne tik pasiklausiau debatus Seime, kodėl laiku į nužudymu kvepiančius įvykius neatvyksta policija, bet ir įsiskaičiau į vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko bei jo štabo pateiktą medžiagą. Kalbinau ir pareigūnų profsąjungų lyderius. Dar kartą apmąstau pastarųjų metų aktualijas ir darau paradoksalią išvadą – resursų yra. Trūksta kažko kito.

Iš visko, kas pasakyta ir išgirsta, pakankamai aišku, kad dabartinės opozicijos priekaištai dėl policijos būklės yra demagogiški, nes finansavimas iš darbo išeinančių pareigūnų darbo užmokesčiui mažintas net pernai, kai džiūgauta dėl neva labai vykusiai suvaldytos ekonomikos krizės.

Valdančiųjų argumentus dabartinė opozicija atremia teiginiais, kad dėl visko kalta pasaulio mastu žlugusi ekonomika. Veltis į šį ginčą yra nedaug prasmės – tai prilygtų bandymui aiškintis, kas pradėjo muštynes tarp darželinukų. Daug įdomiau pasvarstyti, ką daryti.

Vienas iš siūlymų – rečiau daryti (kiek įmanoma, išvis vengti) tai, kas niekam nenaudinga ir nereikalinga. Būtent šios slaptų resursų dalies mūsų teisėsaugos išlaidų eilutėse niekaip neiššifruoja besikeičiantys parlamentarai, ministrai ir prezidentai.

Telefonas 112, kurį valstybės „stogo“ besitikį piliečiai mokesčių mokėtojai renka, kai reikia pagalbos ar gynybos nuo „alternatyvių valdžių“, t. y. vagių, banditų, mafijos ar dar ko nors, galiausiai veda prokurorų, teismų ir t. t. link. To, kas vadinama bendru žodžiu „teisėsauga“, link.

Tiksliai nežinau, kiek kainuoja antrankiai, guminė lazda, prokuroro ir teisėjo amuletai bei apdarai. Kainuoja (ir mišką, ir pinigus) ir kalnai skundų, protokolų, kaip ir jų rašytojų algos bei viskas, kas su tuo susiję. Žinios apie biudžeto sandarą ir nuovoką kužda, kad viskas kapsi iš tos pačios mokesčių mokėtojų, besitikinčių pagalbos bei gynybos, kišenės.

Keliose bylose prieš vieną pajūrio merginą, apkaltintą sukūrus tarptautinę teroro organizaciją, kartu (nesueinant galams) pateikiant ją kaip visišką „psichęu“ bei narkomanę, vyksta dešimtys teismo posėdžių, naudojamas popierius šaukimams, protokolams ir nutartims, rašomi dokumentai, dėvisi konvojavimo tarnybos pareigūnų batai, teisėjų apdarai ir t. t. Spėtina, kad visa tai turbūt iš tų pačių aruodų, kurių nepakanka operatyviai sureaguoti, kai kas nors realiai ką nors žudo, o ne fantazuoja apie nepasiekiamų teritorijų sprogdinimą nežinia kaip ir nežinia kada. Čia užtenka ir benzino, ir operatyvumo, ir stačiai pamišėliško entuziazmo. Ta proga reikėtų iškelti Eglei Kusaitei bylą dar ir už tai, kad teisėsauga iššvaistė resursus pasaulio sergėjimui nuo jos ir nespėjo pas moteriškę, kurią realiai užmušė.

Lygiai tas pats vyksta ir su kita fantastiškai svarbia Lietuvos valdžiai sritimi –  tų, kurie parodė carui špygą, gaudymu. Tiek Valdo Adamkaus, tiek Dalios Grybauskaitės prezidentavimas paženklintas parodomosiomis bylomis dėl „pasikėsinimo įžeisti“. Koks nors apsirūkęs studenčiokas, internetui dar užsidirbantis provincijos budulis ar šiaip įkaušęs veikėjas atsiunčia į prezidentūrą laišką apie tai, kad jo/jos ekscelenciją reikia „raukti“ (gal į nagines?), ir prasideda darbas. Etatinis valdžiažmogio užpakalio bučiuotojas lapatuoja į Vadovybės apsaugos departamentą, tas formaliai reaguoja ir išsikviečia policiją, kuri galėjo važiuoti (ar ką kitą pasiųsti) į galimos žmogžudystės vietą. Popierius, rašalas, darbo laikas, antspaudų pagalvėlės, telekomunikacijų išlaidos ir galiausiai rezultatas: už parodytą carui špygą kažkokiam asilui ar šiaip nenuovokai skiriama piniginė bauda. Apie administravimo išlaidas klausti nepatogu – niekas turbūt ir neskaičiuoja. Kaip ir to, kiek būtų sutaupyta, jei kvailą laišką tiesiog išmestų į šiukšlių dėžę?

Tai neparūpsta aukščiausiai grandžiai – šalies vadovui, kuris pirmiausia tokiam entuziastui pavaldiniui turėtų parodyti kelią į Darbo biržą. Niekas vadovybės apsaugoje ir policijoje, prokuratūroje ir teismuose taip pat nereiškia abejonių dėl viso šito „reikšmingo“ marazmo kainų. Gal dažnai į šulinį pastūgauti pamėgusi Valstybės kontrolė galėtų apskaičiuoti, į kiek nužudymo vietų nenuvykstama dėl vienos „špygos carui“ bylos? Būtų gana smalsu. Ir ne tik D. A. Barkausko bei komisaro, bet ir Dariaus Valio valdose, taip pat teismuose bei kitose įtraukiamose tarnybose. Drįstu įtarti, kad daugelis bylų yra ne būtinybės, o prabangos prekės, kurias mes apmokame, kad paskui pritrūktų benzino, kai kas nors pjaunamas ar prievartaujamas.  

P. S.

Kadangi prokurorai oficialiai neatmetė galimybės (http://www.ekspertai.eu/generaline-prokuratura-neatmete-galimybes-pradeti-baudziamaji-procesa-pries-uzkietejusi-terorista/) tirti ir mano labai realių grasinimų sprogdinti Mėnulį, pats, kaip koks nesugaunamas maniakas, pamėtėju jiems dar vieną įrodymą. 1993 ar 1994 metais Lietuvos liberalaus jaunimo vidiniame laikraštyje Eustachijaus Finkelšteino slapyvardžiu esu pateikęs geopolitinės Lietuvos bėdos sprendimo variantą. Siūliau sprogdinti Ignalinos atominę elektrinę ir, kadangi ten kažkur yra tektoninis lūžis, plaukti prie Švedijos. Paskui rodyti rusams špygas ir naftos terminalą statyti ne Būtingėje, o Medininkuose. Tada dar rudimentinis Valstybės saugumo departamentas neturėjo tiek uolių kovotojų su terorizmu, todėl dabar „prisiduodu“ pats. Įdomu – kiek kainuotų šios bylos administravimas?

Šaltinis: balsas.lt
info@balsas.lt

, , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Kaip padaryti tautą laimingą?


Prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūris į rinkėjus aiškus: jei jie balsuoja ne taip, kaip ji, – klysta. Ir juos reikia pamokyti – pastatyti į kampą bei sugėdinti.

Runkeliai, namo!

Pasakė tauta nuomonę referendume? Ji nepatiko? Reikia griebtis demagogijos ir prapliupti postringauti apie tai, kad nuo bendro rinkėjų skaičiaus pasisakė tik trečdalis. Čia pat pamirštant, kiek jau nuo bendro skaičiaus rinkėjų balsavo už ją pačią.

Teisingai ar klaidingai balsavę rinkėjai nuspyrė nuo valdžios jai patinkančią valdančiąją koaliciją? Reikia pamokyti tautą moralės, teisinių principų ir gerų manierų. Kaip? Ogi pareikšti, kad neleis vienai iš daugiausiai mandatų laimėjusių opozicinių partijų būti vyriausybėje. Neleis ir taškas, nes ta partija negražiai atrodo ir šešis metus teisiama (greičiausiai tam, kad procesas tiesiog vyktų ir būtų galima jį naudoti, kaip politinį kozirį). Rinkėjai už ją balsuodami tai lyg ir žinojo, bet vis tiek – nenaudėliai – balsavo. Reikia jiems parodyti jų vietą ir paaiškinti, kad šunų balsai į dangų neina.

Demokratija sau, o prezidentė kojele trept ir baigta. Mat tikslas atseit labai šventas – todėl viskas galima. Kažin, ar jis labiau, ar mažiau šventas, negu tada, kai rinkėjus „tradicinės“ partijos į referendumą tempė „Maximos“ alumi ir skalbimo milteliais? Nesvarbu – jos didenybė pasakė ir eikite jūs, runkeliai, namo su savo pasirinkimais.

Eksperimentus prisimenant

Tiesa, dabartinė S. Daukanto aikštės vedėja yra neoriginali. Tyčiotis iš rinkėjų pasirinkimo ir manipuliuoti neprastai gebėjo ir jos pirmtakas. Tik jo eksperimentų, kurių tikslai aišku irgi turbūt buvo labai šventi, rezultatai atrodo kiek nykokai.

Antai – premjeras Gediminas Vagnorius 1999 metais atsistatydino dėl ministrų atsistatydinimo skandalų bei nesutarimų su prezidentu Valdu Adamkumi. 1999 m. gegužę premjeru tapo tuometinis konservatorius Rolandas Paksas.

Komiška tai, kad jo kandidatūrą prezidento postą labiausiai palaikė tuometinis prezidentas V. Adamkus. Vėliau, kai R. Paksas tapo jau liberalu, tas pats prezidentas, gelbėdamas eilinį kartą „blogai pasirinkusią tautą“ nuo baisių pavojų ir daugumą kituose rinkimuose laimėjusių socialdemokratų, sulipdė leisgyvį „Naujosios politikos bloką“. Jį sudarė R. Pakso liberalai ir tuomet dar egzistavę, o dabar užmaršty gulintys Artūro Paulausko socialliberalai bei Modernieji krikščionys demokratai.

Rinkėjų pasirinkimą ignoravęs projektas netrukus žlugo ir Lietuvos socialdemokratų partija, su Algirdu Mykolu Brazausku priešaky, vis tiek atsidūrė valdžioje. Į aukštąją politiką V. Adamkaus eksperimentų dėka įtrauktas R. Paksas tam pačiam V. Adamkui vėliau ir tapo didžiausiu galvos skausmu – ėmė ir įveikė jį patį prezidento rinkimuose.

Kai R. Pakso grėsmę valstybės pamatams likvidavo solidarios sisteminės pajėgos, atsirado Darbo partija ir V. Adamkus vėl pabandė gelbėti Tėvynę – žūtbūt šaukėsi vaivorykštės ir trepsėjo, kad daugiausiai mandatų gavusi politinė jėga liktų už borto. Tada nepavyko, bet ar valstybės pamatai nuo to sugriuvo – niekas nebekomentuoja.

Socdemų dilema

Visiškai akivaizdu, kad nepaisant prezidentės įgeidžių ir moralizavimų jokia patvari koalicija šįkart nesusidarys be daugiausiai mandatų laimėjusių socialdemokratų. Kodėl pastarieji turėtų sutikti su siūlymais tapti pralaimėjusių dešiniųjų jaunesniaisiais broliais – visiškai neaišku.

Kuo tai būtų geriau „eiliniame pavojuje atsidūrusiai“ Tėvynei irgi nelabai aišku, nes konservatorių vado Andriaus Kubiliaus ir socialdemokratų buvusio lyderio Gedimino Kirkilo pavardžių pirmosiomis raidėmis paženklintas projektas irgi ne naujiena.

Baigėsi jis „labai rezultatyviai“ – LEO.LT bendru gimdymu ir vėliau sekusiomis skyrybomis bei kūdikio pakasynomis. Jokių prielaidų tam, kad ir šįkart šios dvi partijos kartu pagimdytų kokią nors sveiką bendrą politiką – nematyti. Aišku, „suklydusią“ tautą galima vėl nuvaryti balsuoti „teisingai“, bet ji tokia nedėkinga ir kvaila, kad jokių sėkmės garantijų nauji rinkimai nesuteikia. Mat masinių demonstracijų ir viešų susideginimų dėl rinkimų rezultatų niekaip nesimato – prakeikti „runkeliai“ pavojaus Tėvynei neįžiūri. Belieka pasukti galvą – kaip čia padarius tautą laiminga ir saugia be jos žinios. Patarimas prezidentei vienas – skambinkite savo ūsuotam draugeliui į Minską. Jis žino. Kam čia terliotis su tomis rūmų intrigomis, kai yra išbandytų ir efektyvių patirčių.

P.S. Apie „istorinę klaidą„, be kitų iškilių personažų, yra vogravęs ir toks Arvydas Juozaitis, kitados aršiu falcetu klykęs, kad rinkimus laimėjęs Sąjūdis neišrinko Aukščiausios Tarybos pirmininku prapylusių rinkimus komunistų lyderio, o pasirinko Vytautą Landsbergį. Tad įvairiai ta tauta „istoriškai klysta“, ponai prisiekusieji… tautos gelbėtojai.

Šaltinis: “Balsas.lt“

, , , , , , ,

4 Komentaras

Prezidentė D. Grybauskaitė primena, kas mūsų rankose


Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiuntė tautai labai, kaip jai turbūt atrodo, išraiškingą politinį signalą:

“Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo Seimo rinkimuose ir patariamajame referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje.

„Rinkdami Seimą sprendžiame Lietuvos ateitį. Balsuokime atsakingai ir rinkime tuos, kurie pasirengę prisiimti atsakomybę už valstybę. Viskas yra mūsų pačių rankose“, – sako šalies vadovė.

Prezidentės teigimu, balsuodami kiekvienas prisiimame atsakomybę už valstybę, tai yra visų pareiga.”

Susikibę už rankų (prilaikydami ir prezidentę) nepamirškite, kad turite vykdyti pilietinę pareigą. Ta proga primenu, kad kadenciją baigęs, už pasyvumą ir pozicijos nutylėjimą kritikuotas prezidentas Valdas Adamkus 2008 metais buvo kiek išsamesnis.

Sisteminis idiotizmas, kai prezidentas Lietuvos Respublikoje, pagal Konstituciją, paskelbtas nepartiniu ir teoriškai apolitišku – įdomus reiškinys. Bet neilgam. JAV politiniai debatai, kur visiškai aišku, kieno kandidatūrą remia nueinantis ar net buvęs prezidentas, įdomesni. Kita vertus, jei D. Grybauskaitės išplatinta “rimta politinė žinia” kam nors padėjo apsispręsti – esu laimingas, kad jiems gerai.

, , , , ,

Komentarų: 1

%d bloggers like this: