Posts Tagged atominė elektrinė

Premjeras: aš jums vis tiek nieko nepasakysiu


Prieš Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą tikėjausi sužinoti – statom Visagine naują atominę elektrinę ar ne? Veltui, nors anksčiau buvo žadėta aiškų atsakymą pateikti balandžio pradžioje.

70 klausimų

Paprastai Vyriausybės veiklos ataskaitų nesiklausau – vienas giriasi, kiti plūstasi. Nei informacijos naujos, nei politinių padarinių. Nuobodu. Linksmiau buvo nebent tais metais, kai tuometiniam socdemų vadui Gediminio Kirkilui sakant kalbą girtas jo partijos kolega (ir šiandien kažką atseit veikiantis Seime) kabinėjosi prie žurnalistų, o paskui rėkė „Provokacija!“ ir atsivežė pažymą iš Santariškių.

Vis dėlto, pagalvojau, kad gal bus kas nors paaiškinta bent vienu aktualiu klausimu, tačiau klydau. Seimo laikinosios tyrimo komisijos, bandančios susigaudyti buvusios vyriausybės energetikos politikos peripetijose, vadovas socialdemokratas Artūras Skardžius skundžia prokuratūrai buvusį premjerą Andrių Kubilių, pastarasis atsako tuo pačiu, tačiau aiškumo nė kiek nedaugėja. Bus ar nebus statoma Visagino atominė elektrinė (VAE) – niekas ir toliau dorai nežino. Referendume liaudis pasakė „Ne“, Ukrainos nelaimės kontekste susitikusios partijos tarsi pasakė „Taip“. Tik niekas nepasako „kaip“.

Skaitydamas Vyriausybės ataskaitą Seimui, premjeras ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas A. Butkevičius buvo itin „išsamus“. „Saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje yra viena iš alternatyvų, siekiant subalansuoto apsirūpinimo iš įvairių šaltinių elektros energija. Vykstančios derybos dėl VAE projekto sudaro galimybę užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais. Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį. Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės.“

Taigi, viskas turi būti daroma teisingai ir gerai. Niekas nieko daugiau, žinoma, nesuprato, tad bandė paklausti dar kartą. „Premjeras teigia, kad ankstesnės vyriausybės VAE projektas, kuris buvo pateiktas Seimui prieš 2012-ųjų rinkimus, buvo ekonomiškai nenaudingas. Vyriausybės vadovas sako, kad dabartinio (kurio? kokio?) VAE projekto darbai vyksta toliau – šiuo metu Estija ir Latvija analizuoja Lietuvos pateiktus atsakymus į 70 klausimų“, – skaitau internete išrašą iš jo interviu radijui „Laisvoji banga“, kurį pateikia Vyriausybės spaudos tarnyba.

Klausime, kol pritars

Septynios dešimtys klausimų yra nemažai ir latviams bei estams. Reikia manyti, yra ką paskaityti. Tačiau čia, Lietuvoje, norėtųsi žinoti atsakymą bent į kelis jų.

Pirma, statom ar ne? Antra, kada ir už kiek? Trečia, ar tai jau paskutinis bandymas? Klausimas anaiptol nėra retorinis, nes jau buvo LEO.LT, vėliau tarsi keturių šalių projektas, o dabar, praėjus ilgokam laiko tarpui, girdima, kad ir likusi trijulė dar turi 70 klausimų. Iš premjero veiklos ataskaitos nieko panašaus nepaaiškėjo, nors tai Lietuvai brangiausias projektas. Žinoma, kad anas buvo nenaudingas, o šitas naudingas. Kuo, kiek ir kodėl?

Galiausiai būtų smalsu sužinoti, ką ruošiamasi daryti su tokiu dalyku kaip visuomenės nuomonė. Mat brangiausias Lietuvos projektas, kaip tenka priminti, nepaisant agresyvios, iš nacionalinės energetikos partinei propagandai pavogtais milijonais finansuotos viešųjų ryšių kampanijos, referendume patyrė nesėkmę. Kertu lažybų, kad balsavimo rezultatai ir dabar būtų panašūs.

„Jeigu būtų pritarta idėjai Lietuvoje statyti naują atominę elektrinę, rasime būdų, kaip dar kartą atsiklausti visuomenės nuomonės dėl naujo jėgainės projekto“, – rašoma A. Butkevičius kalboje. Ši frazė tik patvirtina, kad tokių ataskaitų klausytis neverta. Vien UAB Visagino atominė elektrinė jau surijo, oficialiais skaičiavimais, bent 130 mln. litų, o į 70 klausimų dar neatsakyta ir neaišku, ar pritarta idėjai! Geriau jau gerkite degtinę salėje ir juokinkite toliau. Tokia yra bent dalies visuomenės nuomonė.

Reklama

, ,

Parašykite komentarą

Premjere, o kaip dėl kitos elektrinės?


Čia kažkaip premjeras Algirdas Butkevičius pasakė, kad Baltarusijoje negalima statyti atominės elektrinės. Gal ir negalima. Gal ir taip, bet aš kažkaip abejoju, kad Lietuva pasiryžusi pasekti žydišku pavyzdžiu ir, kartas nuo karto, subombarduoti tai, “kas negali būti statoma”.

Bet dar įdomiau kitkas – bus ar nebus statoma Lietuvos Visagino atominė elektrinė, kurios vardo bendrovė toliau išdidžiai vartoja elektros ir pinigų šiek tiek daugiau, negu gamina. Gal pirma apie tai? Sakoma, kad visas šis cirkas dar kažką ir kainuoja…

, , , , ,

Parašykite komentarą

Aš žiūrėsiu olimpiadą, o Kubilius tegul aria


Premjeras Andrius Kubilius turbūt negali apsispręsti ar čia atsiprašius artojėlių Lietuvos už “Landsbergio sugriautus kolūkius”, ar čia dar kaip nors pabandžius atrodyti panašesniu į velionį Algirdą mykolą Brazauską, kurio niekaip neišeis pavyti reitingais ir pamišusių garbintojų, apraudančių gerą poną, minios gausa.

“Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius šiandien lankėsi Dotnuvoje (Kauno raj.) vykstančiose Respublikinėse artojų varžybose ir pasveikino jų dalyvius. Pasak premjero, žemės arimo darbai lietuviams nuo seno turi ypatingą reikšmę.
„Nesvarbu, ar kaime ar mieste gyventų, lietuviui žemė yra šventa, o žemės arimas mums beveik prilygsta šventoms apeigoms, todėl galėčiau pasakyti, jog Lietuvos artojų varžybos šiandien mums svarbiau negu, pavyzdžiui, Londono olimpiada“, – kreipdamasis į varžybų dalyvius ir svečius sakė Ministras Pirmininkas. “

Panašu, kad A. Kubilius meta iššūkį ir Romos Katalikų Bažnyčiai, kuri lyg ir neskelbia, kad reikia garbinti šventas žagres arba kumeles tempiančias plūgą.

Ką gi – kiekvieno teisė rinktis. Aš žiūrėsiu olimpiadą, o A. Kubilius galėtų paarti, kad ir mano uošvienės daržą, nes būdamas nelabai kubilinio supratimo lietuvis esu jai pasakęs, kad viską padarysiu, idant man arti nereikėtų, kuomet labai jau primygtinai graudino, kad ir mirsiu nepamėginęs Smile

Spėju, kad būtent taip man ir nutiks. Tik va suku galvą – kas dabar Marijos žemės pažangai ir dvasinei pusiausvyrai svarbiau – A. Kubilius ariantis, ar A. Kubilius statantis atominę elektrinę?

, , , , , , ,

Komentarų: 1

Pasitikėjimo klausimas


Jau netrukus Seimas bandys susirinkti į neeilinę sesiją ir paskelbti konsultacinį referendumą dėl naujosios branduolinės jėgainės Lietuvoje statybos. Susirinks ar ne, paskelbs, ar ne – kas žino.

Labai tikėtina, kad bent dalis ligi šiol balsavusiųjų už referendumą pagalvos, kad jau pakankamai mėgino įtikti rinkėjams, tie, kas yra prieš, – irgi “dirbs apygardose“. Tad spėlioti, ar atsiras pakankamai norinčiųjų ir suinteresuotųjų iki galo mobilizuoti savo rinkėjus balsavimo dėl Seimo mandatų dienai – sunku. 

Pats referendumo rengimas jau parafavus koncesijų sutartį, priėmus dalį atominei reikalingų įstatymų yra gana tipiškas mūsuose politinio veikimo būdas. Poreikis pasitarti su tauta ūmai pajuntamas tik pagal vieną sezoninį požymį – artėjant rinkimams. Bet nieko ypatinga – nacionalinė energetinio saugumo strategija irgi patvirtinta tik po to, kai priimta nemažai įstatymų, kurie jau taisomi ir toli pažengė derybos dėl brangių projektų. Kitaip sakant – logiška nuostata, kad prieš darant reikia sugalvoti, ką nori padaryti – negalioja.

Tačiau įdomiau kas kita. Iš dalies teisūs tie, kurie atominiam projektui karštai pritaria (paliekant nuošalėje klausimą, ar jie teisūs dėl paties projekto) ir baidosi, kad referendumas pademonstruos sumanymo nepopuliarumą.

Taip tikrai gali būti, tačiau argumentacijos logika, su kuria referendumo priešininkai puola oponentams į atlapus, yra labai veidmainiška ir veda į visišką aklavietę. Pagrindiniu argumentu išlieka tai, kad referendumus rengia tik populistai, o visuomenė per kvaila, kad suvoktų, už ką balsuoja. Ar už taip kalbančiuosius balsavo tie patys kvailiai, ar kiti – jau ne kartą klausta, bet atsakymų nepasitaikė. Vidutinis statistinis lietuvis, manyčiau, kokią nors koncesijos sutartį išmano vidutiniškai panašiai kaip Seimo narys. Tačiau apie tai, kad Seimas yra tik “kvailos“ visuomenės veidrodis, parlamentarai užsimena tik tuomet, kai pasigirsta kritika institucijos atžvilgiu.

Tiesa, deja, gali būti kiek kitur. Tiek branduolinės jėgainės statyba, tiek kiti energetikos gigantai tautoje nesukelia didžiulio entuziazmo dėl tos pačios priežasties, dėl kurios stringa daugiabučių namų renovacija ir didžiulės tam sukauptos lėšos neįsilieja į ekonomiką. Didelė dalis krašto piliečių, klausydamiesi kartais ir teisingų aiškinimų, kad modelis ne toks jau baisus, niekas finansiškai nenukentės, o žiemą bus šilta ir pigu, mąsto, kad “kur nors vis tiek išdurs“.

Ir čia kaltas ne vien žmonių bukumas, tamsumas, visagaliai populistai ir užsienio šnipai, kuriuos slapta vienas sau skelbiasi kiaurai permatąs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina (gal dar koks nors premjero patarėjas Virgis Valentinavičius su kitais pateptaisiais išminčiais).

Energetiniai milijardai bus pasiskolinti ir įmūryti ne plyname lauke, rašant tabula rasa nacionalinių monstrų statybų istorijoje. Projektai sumanyti ir gyvendinami (net jei labai tobulai) tikrame korupcijos, melagysčių ir vadybinio neįgalumo simbolių parke. Pradedant nuo lietuviško traktoriaus kūrimo ir kosmodromo Zokniuose, baigiant Valdovų rūmais, Nacionaliniu stadionu. “Leo LT“ dar irgi nedingo iš atminties, EBSW ir bankų griūtis irgi ne kažin kam pasimiršo.

Panika prie “Snoro“ kioskų, kaip ir žmonių (tegul ne visada ir galinčių labai išsamiai bei argumentuotai apginti savo poziciją) skeptiškas požiūris į didingus užmojus, kyla iš netikėjimo, kad valstybė geba valdyti ir sėkmingai įgyvendinti didelius projektus. Gal vienas iš nedaugelio sėkmingų pavyzdžių būtų Būtingės terminalas, bet tai buvo seniai ir nuo to laiko tokių projektų valdymo kokybė tik prastėjo.

Į tai, kaip beviltiškai tvarkomasi su senosios Ignalinos atominės elektrinės uždarymui skirtomis lėšomis, jau pirštais baksnoja ir Europos Sąjungos auditoriai, ir Europos Parlamento delegacijos. Jie pateikia kitokio lygio argumentus, tačiau į referendumą ateisiantis lietuvis į juos kreips dėmesio mažiau negu į viešai išsakytą energetikos ministro Arvydo Sekmoko pažadą, kad dujos netrukus (nelaukiant nė išganingojo terminalo) atpigs 15 proc., ir rezultatą, kai jos ėmė ir pabrango.

Jokios viešinimo kampanijos, praryjančios milijonus, jokie ministrų dalijami bukletai sostinės gatvėse nedaro tokio poveikio, kaip neatsakingas kalbėjimas ir riogsanti nebaigtų “amžiaus statybų“ armatūra. Taip jau yra, kad visuomenėje, kuri mėgina būti demokratiška, tas pasitikėjimas reikalingas, o visų kvailinimas ir penkių šnipų paieškos tarp trijų sėdinčių prie stalo pašnekovų tam nepasitarnauja.

, , ,

Parašykite komentarą

Valio: A. Sekmokas turi naują viziją


„Naujos AE elektros kaina paaiškės iki metų pabaigos“, – praneša energetikos ministrą Arvydą Sekmoką cituojanti žiniasklaida.

Man patinka. Įdomu, ar paaiškinant tą paaiškėsiančią kainą, bus atsižvelgta į štai šitą: Būsimosios branduolinės jėgainės elektros kaina – „šakėmis ant vandens“?

Apie tą patį: Proto įžeidinėjimas ir kamštis.

, , ,

Komentarų: 1

%d bloggers like this: