Posts Tagged čečėnai

„Demokratinės“ Lietuvos Temidė (I)


Lietuvos realybė – žmonės nepasitiki teisėsauga, o pastaroji, kokio nors prokuroro Justo Lauciaus asmenyje, ginasi nuo žmonių ir dėl savo nepopuliarumo kaltina „neteisingą“ žiniasklaidą, „minią“ ar „teismo negerbiančią“ disidentę Nijolę Sadūnaitę. Pasitikėjimą vis labiau žlugdo aiškėjantys faktai, kurie byloja, jog apsiginti patekus į sistemos bei panašių prokurorų girnas sudėtinga ne tik kokiai nors Eglei Kusaitei, bet ir profesionaliems teisininkams.

Šūkiai ir tikrovė

EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS 6 straipsnio 1 dalies citata: „Nustatant  kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam  pareikštą baudžiamąjį  kaltinimą, jis  turi teisę, kad jo byla būtų  nagrinėjama per  įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo  sąlygomis pagal  įstatymą  sudaryto  nepriklausomo  ir nešališko teismo“.

Visuomenės nuomonė apie teismus rodo, kad šis postulatas Lietuvoje laikomas net ne mokslinės fantastikos, o tiesiog pasakų arba anekdotų elementu. Reikalas ne tik tas, kad, anot „Baltijos tyrimų“, teismus neigiamai vertina 68 proc., prokuratūrą – 65 proc. apklaustų lietuvių (2011 metų kovą vykdyta apklausa). Žmonės įvairiuose rinkimuose vis atlaidžiau žiūri į politikų teistumus ir nebaigtas bylas jų atžvilgiu. Artūras Zuokas – oficialus „Abonentas“, apie bylą Viktorui Uspaskichui politiniai oponentai irgi primena kiekviena patogia proga – o rinkėjų tai, panašu, nebejaudina.

Žiūrint formaliai – pagal pilietiškumo vadovėlį – rinkėjai tikri niekšai ir nesupratingi liurbiai, jei į valdžią renka su bylomis ar teistumais ant kuprų vaikštančius politikus. Moralizuojantys apžvalgininkai ir politiniai varžovai lieja ašaras apie tautos dorovinį nuosmukį, ūbauja apie tai, kad gyvename „kriminalinėje aplinkoje“ ir putoja smerkdami tuos, kurie neužgula pasitikėjimo, kurio nėra, telefono skųsdamas kaimyną dėl „naminukės“. Į tai neretai yra pagrindo atsakyti: pas chirurgą, pagarsėjusį nupjaunant ne tą koją ir marinant pacientus – nenoriu. Ką jau ten kalbėti, jei net vienu iš itin aukštų teisėjų neseniai tapęs pažįstamas guodėsi sulaukęs skambučio iš lietuviškai nekalbančio Vasios, kai policijai pranešė apie pastarojo ant žolės užrioglintą automobilį. Labai kvailas žmogus, aišku, gali manyti, kad Vasia teisėjo numerį kažkaip rado telefonų knygoje.

E. Kusaitė ne viena tokia

Policijos, kurios neįmanoma pertvarkyti niekaip kitaip, išskyrus Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio metodais, atleidžiant aštuonis dešimties ir renkant iš naujo, bėdos yra tik menka dalis problemos. Patys teismai, turintys vykdyti teisingumą, Lietuvoje yra tapę specialiųjų tarnybų ar įtakingų prokurorų marionetėmis. Paskelbus straipsnį apie tai, kaip terorizmu kaltinamos E. Kusaitės byloje Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja Jolanta Vėgelienė, prokuroro J. Lauciaus prašymus leisti klausytis telefoninių pokalbių vertė nutartimis net netaisydama klaidų, buvo atgarsių. Jų vargu ar galėjo nebūti, nes ta pati J, Vėgelienė jau įsivėlė į skandalą, sakncionuodama kolegės Neringos Venckienės pokalbių klausymąsi.

Ne vienas ir ne du advokatai sakė, kad tokia praktika seniai tapo norma ir niekas tiesiog nedrįsta apie tai kalbėti. Kai kurie tingesni teisėjai, anot pašnekovų, net išgrūsdavo prokurorą, neatnešusį laikmenos su jau paruošta pasiklausymo ar kitokio sekimo reikalą pašventinančia nutartimi. Tiesa, papasakoti savo įspūdžius viešai nelabai kas iš teisininkų ryžtasi. Aiškinamas šis trypčiojimas paprastai ir pragmatiškai, o ne pagal konvencijas. Susipykus su teisėjais bus sunku ramiai susitarti, nuo to pablogės advokato darbo rezultatai, nukentės honorarai. Nedidelė paslaptis, kad ir su prokurorais piknikuose ar pirtelėse dalis advokatų vienaip ar kitaip suderina smuikus, nors teismo salėje to ir nerodo.

Prabilti apie realijas dažniausiai ryžtasi į kampą įvarytas žmogus. Tad ir šįkart konvencijomis papuošto teisingumo fabriko duris praverti pavyko pakalbinant advokatą Albertą Kučinską. Pačiam paragrafų ir procesų skaitymo meistrui netrukus teks per vieną dieną sudalyvauti trijuose teismo posėdžiuose dėl bylų, kurių jam „prištampavo“ tas pats garsusis J. Laucius. Vyriausiajame administraciniame teisme, pagal paties A. Kučinsko skundą, Aukščiausiajame teisme, pagal kasacinį to paties asmens skundą, kitoje byloje, dėl apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo. Trečioji byla dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, atsitik tu man taip, vėl susijusi su prokuroro J. Lauciaus ir teisėjos J. Vėgelienės veikla – abiem šioje byloje buvo reikšti nušalinimai.

Čia iškart, kad nebūtų jokių neaiškumų, patikinu, jog neketinu ko nors ginti ir nežinau ar A. Kučinskas tikrai kurstė nusikaltimui klientus ir prokurorę, kuo yra kaltinamas pagrindinėje byloje. Nežinau ar skaidri ar neskaidri jo buhalterija, kuri narstoma pridėjus pagal prokuroro J.Lauciaus (ir turbūt ne tik jo) manierą vieną iš papildomų kaltinimų. Net nežinau kiek kartų jis gynė, kaip klientą, personą, kurią atitinkama publika vadina švelniu Šviniaus vardu. Gal gynė ir patį Henriką Daktarą. Kriminalinių autoritetų pasaulį ir virtuvę palieku kitiems kolegoms.

Neketinu asmeniškai labai pulti ir J. Lauciaus, nors ne vienas advokatas, išgirdęs šią pavardę ir ištaria: „nesveikas“ arba „piktavalis“. Gal net per daug esu ad hominem užsipuolęs šią iškilią Generalinės prokuratūros prokuratūros figūrą. Tarkime, kad jis ne vienas toks ir kad jo modus operandi yra įprastas visai Lietuvos prokurorų gildijai. Tik perspėju, kad padarius tokią išvadą nuotaika nebūtinai turi pagerėti.

Taigi, viskas, ką ketinu daryti – palyginti vieno ir to paties labai garsaus prokuroro taktikas it teisminės „chaltūros“ (atleiskite už atvirumą) praktikas dviejų asmenų visiškai skirtingose bylose.

Nušalintas, bet dalyvauja

Istorijja su nekaltu ar kaltu advokatu prasideda prieš tris metus ir vystosi keistomis trajektorijomis, kaip ir byla prieš E. Kusaitę, kurios pradžią išvis sunku benustatyti. Prieš A. Kučinską (neoficialiai 11) 2008-04-14 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio teritorinio padalinio pareigūnai pradeda pirmąją bylą. Tada imama klausytis ir jo telefoninių pokalbių, kaip vėliau konstatavo Klaipėdos apygardos teismas – neteisėtai. Įtarimo esmė: advokatas esą sukurstė tūlus veikėjus Juozą Jurgaitį, Algį Jurgaitį ir Nerijų Jurgaitį papirkti prokurorę.  Kitą dieną, varžydamasi dėl laurų, bylą pradeda ir Panevėžio apygardos prokuratūra. Prie smulkmenų dar grįšime kitose dalyse, nes ne jos čia svarbiausios.

J. Laucių antrą kartą gyvenime susitikusiam A. Kučinskui, jei tikėsime pastaruoju, prokuroras, atsivežęs jį į Rokiškio prokuratūrą, arogantiškai išrėžė: „Aš tris teismų pirmininkus pasodinau. Aš tave nudrošiu, aš tavo problema. Aš taip padarysiu, kad sutikę gatvėje tau niekas rankos nepaduos.“ A. Kučinskas dievagojasi neįsivaizdavęs, kad taip Generalinės prokuratūros prokuroras apskritai gali elgtis ir kalbėtis. Nes įprasta manyti, jog prokuroras turi vadovautis įstatymais, Konstitucija ir etikos normomis. Galima tuo suabejoti, bet galima prisiminti ir E. Kusaitės bylą, kai pas ją į kamerą ateidavo po tris saugumiečius, net nesivarginančius prisistatyti ir taip pažerdavo įdomių citatų. Tolesnių aplinkybių panašumas, pagal tai, ką pasakoja skirtingų sferų ir skirtingo teisinio supratimo žmonės yra stulbinantis. Suėmimo procedūra -  A. Kučinskas suimamas būdamas išvykęs į Kretingą, o E. Kusaitė irgi sulaikoma pakeliui į Maskvą. Artimieji neturi žalio supratimo ir priverčiami spėlioti – kur ir kada pristatomas sulaikytasis.

Abejose bylose J. Laucius reikalavo „užkardant“ maksimaliam terminui suimti įtariamą asmenį  – kitokios kardomosios priemonės a priori netinka.  Abiem atvejais įtariamajam siūlyta atlikti psichiatrinę ekspertizę po to, kai kalėjime palaikytas asmuo atsisakė pripažinti viską, ką jam siūloma. Puikūs spąstai, kaip pagalvoji, norint „išsigelbėti“ nuo atsakomybės. Maža ką – ims įbaugintas žmogus ir pliurptelės, kad kažką padarė net ir daktarams. J. Laucius vis turės papildomą įrodymą ar bent jau galės gūžtelėti pečiais, kad susidūrė su psichu.

Sunku besuskaičiuoti – kiek įvairių prokurorams ir saugumiečiams palankių žmonių man asmeniškai aiškino, kad E. Kusaitė tebūtų gavusi metus kitus „durnyno“ arba tiek, kiek praleido kardomajame kalinime, jei nebūtų syporiojusis pati ir nebūtų knisę proto jos giminės. Tai klaikiai panašu į A. Kučinsko pasakojimus apie STT pareigūnų perspėjimus „susitarti su prokuroru“, nes svarbiausia yra jį ištrenkti iš darbo advokatūroje. (Byloje jau formaliai nedalyvavusio prokuroro reikalavimus Advokatų tarybai pridedame).  Dar STT agentams svarbu buvo iškelti bylą. Nesusitarus su prokuroru esą „užvažiuos tankai“. STT Panevėžio valdybos  Vyr. specialistas Žydrūnas Krampalcas, anot advokato, užsiminė ir apie tai, kad STT Panevėžio valdybos pastatas yra  aukščiausioje vietoje, iš kurio matosi Sibiras. Gal advokatas iš išsigalvoja, bet kaip girdėta ir pažįstama iš sovietinės teisėsaugos memuarų…

Krinta į akis J. Lauciaus gebėjimas ir nuolatinis troškimas dalyvauti bylose, kuriose jis dalyvauti nebeturėtų (yra nušalintas), nors darsyk abejoju ar jis vienintelis toks savo sistemoje. Antai 2009-04-09 Klaipėdos apygardos teismo baudžaimųjų bylų kolegija teisėjai: Linas Pauliukėnas, Dalius Jocys ,Violeta Miliuvienė nepabijojo nušalinti generalinės prokuratūros prokurorą J.Laucių nuo šios bylos nagrinėjimo, nes ponas, teismo nuomone, kiek peržengė ribas, mėgindamas įtikinti prokurorę nekeisti ikiteisminio tyrimo metu „duotų“ parodymų ir laikytis „susitarimų su prokuroru“, t.y. liudyti prieš A. Kučinską, kad jai pačiai pavyktų atsipirkti bauda.

Kaip čia neprisiminus, kad prokurorai ne kartą atvirai argumentavo net devynis mėnesius trukusį E. Kusaitės kalinimą tuo, jog ji gali pakeisti savo pirminius parodymus, nors tai yra bet kurio įtariamojo konstitucinė teisė.

Na ir kas? Ogi nieko. Abejose bylose J. Laucius, kaip niekur nieko, dalyvauja toliau. Maža to, abiem atvejais įjungiamas profesionalus, atidirbtas ir formaliai bemaž nepriekaištingas „kliento ėsdinimo“ mechanizmas. (J. Laucius „klientais“ mėgsta vadinti įtariamuosius savo bylose). Kaip jau rašyta, E. Kusaitės bylą J. Laucius atskyrė nuo absoliučiai nereikalingos ir sveiko proto prasme nesuvokiamos bylos Rusijos piliečiams Apti ir Aišat Magmadovams. Šie E. Kusaitės „bendrininkai“, kaip turbūt supranta pats prokuroras, niekada čia nebus nei teisiami, nei baudžiami. Per šią neva tiriamą bylą jis nesunkiai išsireikalavo J. Vėgelienės sankcijų sekti E. Kusaitę ir juos artimuosius bei, pasinaudodamas šiais nykiais formalumais, kaišiodamas į pagrindinę bylą, kurioje neturi teisės dalyvauti, pasiklausytus, nieko nedemaskuojančius pokalbius su garsiais užsienio žurnalistais. buvo uždaręs ją antrą kartą. Apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo mergina paleista į laisvę, neradus priežasčių ją kalinti, gali dar labiau suerzinti jautrų prokurorą.

J. Laucius labai panašiai elgėsi ir A. Kučinsko atveju. Nuo pagrindinės bylos dar neatskiriant, pradedama formuoti neskaidrios buhalterijos byla. Rašau „pradedama formuoti“, nes aiškumo kada konkrečiai kas vyko – neaptiksi. 2008-06-18 J. Laucius rašo tada departamentui dar vadovavusiam Algimantui Kliunkai, kad nustatė (byloje, kurioje nebedalyvauja,  nušalintas), neva A. Kučinskas   nuo 2006-01-01 iki 2008-06-09, Rokiškyje, veikdamas tiesiogine tyčia, įtraukė į buhaterinę apskaitą ne visus pinigus, kuriuos gavo iš klientų. Įdomu tai, kad byloje Nr. 07-1-00405-08 teismo nušalintas prokuroras priima sprendimą vėl dalyvauti, „nepriimdamas sprendimo atskirti šių ikiteisminių tyrimų“. Tokias keistenybes leidžiantys kodekso labirintai gal ir egzistuoja, tačiau sveikas protas lyg ir turėtų byloti, jog per didelį įkarštį ir emocinius proveržius konkrečioje byloje pademonstravęs, teismo pasiųstas pailsėti prokuroras neturėtų į ją grįžti savo paties didele iniciatyva.

Kuo daugiau bylų – tuo geriau

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008-08-14 rašo J. Lauciui atsakymą į pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, gautą 2008-06-19 ir pabrėžia, kad toks patikrinimas jau inicijuotas 2008-06-10 – pagal Panevėžio apskrities prokuratūros raštą. Bylą siūloma perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Mat dieną prieš tai A. Kučinsko padėjėjo Manto Liugo, kuris pats atsakingas už savo buhalterijos tvarkymą, patalpose buvo atlikta krata, kur pastebėti kvitai su parašais bet be kitų rekvizitų.  Tai, kažkodėl, palaikyta įkalčiu A. Kučinskui. Nors M. Liugas ir A.Kučinskas  pagal įstatymą savarankiškai tvarko buhalterijas ir atsako pagal įstatymus. Advokatas M. Liugas net nebuvo apklaustas liudytoju buhalterinėje byloje .Nes prokurorui J.Lauciui reikalinga tik A.Kučinsko galva.

Užtat A. Kučinsko bylos tęsiasi ligi šiol. Mokestinėje byloje mirga dokumentai, kad mokestinis patikrinimas pratęsiamas, teismams mechaniškai atmetinėjant skundus, nepranešant A.Kučinskui net apie teismo posėdžius, dėl to, kad papildomos informacijos mokesčių inspekcijai nepateikia pati prokuratūra,  pats prokuroras J.Laucius (svarbu pradėti bylą), tai dėl to, kad kažkoks valdininkas atostogauja arba „turi kitų užduočių“.

Atskira byla buhalterinio neskaidrumo epizodas virs tik 2008 metų spalio 7 dieną, kai pagrindinėje byloje ir toliau niekas dar nebus nė iš tolo išnagrinėta. Bylą prokuroras, ignoruodamas Panevėžio mokesčių inspekcijos siūlymą pavesti ją tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, pasistengia perduoti Panevėžio apygardos prokuratūrai, kad galėtų kontroliuoti procesą. Ši byla teismą pagaliau pasiekė, kitaip nei pačių prokurorų gėdingai atsiimti kiti kaltinimai – neva advokatas kažkokius darbuotojus mušė su šluota ir pan. Bylų reikėjo kuo daugiau ir jų buvo, nes reikia bent vieno apkaltinamojo nuosprendžio. Primenu, kad ir E. Kusaitei iškelta dar viena byla už tai, kad ji neva grasino J. Lauciui.

Ketvirtadienį Aukščiausias teismas skelbs verdiktą šioje mokestinėje byloje, kur pirmoji instancija kaltinamąjį išteisino, o apygardos teismas, pagal prokurorų apeliaciją – dalinai apkaltino. Teismo gink Dieve nespaudžiu ir suprantu, kad teisūs gali būti ir kaltintojai. Pačių bylų ir asmenybių – E. Kusaitės bei A. Kučinsko irgi nelyginu. Advokatas tai ne kokia provincijos jauniklė – užpylė J. Laucių ir visus teismus skundais, kai izoliuota ir be normalios teisinės pagalbos palikta E. Kusaitė tik rašė laiškus mamai. A. Kučinskas kaltinamas dėl savo finansinių ir dalykinių santykių su klientais ir prokurore – tokiu slidžiu dalyku, dėl kurio galima kurpti bylas daugeliui advokatų. E. Kusaitė neva norėjo tapti lietuviškuoju Bin Ladenu. Bendrumas ne fabulose, asmenybėse ar kaltėje. Bendras yra šleikštulį keliantis procesas ir sistemos galia pertrėkšti žmogų, daugeliui naiviai galvojant, kad konstitucijos, prezumpcijos, konvencijos ir demokratijos vadovėliai bent kažką reiškia.

Tiesiog leidžiu sau stebėtis panašumais: maksimalus suėmimas, atribojimas nuo artimųjų, pasiūlymas eiti į „durnyną“, lindimas į bylą, kurioje nebedalyvauji (nors pro kaminą), ikiteisminio tyrimo teisėjų polinkis automatiškai pritarti visiems prokurorų prašymams, paliekant net gramatines klaidas (kopijuojant paruoštus dokumentus) ir t.t.

Emocijos ir receptas

Generalinės prokuratūros etikos komisija septynias valandas ieškojo ir surado būdą, kaip pateisinti  J. Lauciaus išpuolius prieš žmogaus teisių gynėjus ir disidentus, remiančius E. Kusaitę, grasinant jiems baudžiamosiomis bylomis už tai, kad šie suabejojo ar Lietuvoje, baudžiamojo proceso metu, nepasitaiko žmogaus teisių, BPK, Konvencijos  pagaliau etikos pažeidimų. Tiesa, surastas išteisinimo motyvas nebuvo originalus ar labai įdomus. Pasakyta, kad prokuroras tiesiog kalbėjo emocionaliai.

Kolega Dmitrijus Florinas iš Rusijos žiniasklaidos, kurio telefoninių pokalbių su E. Kusaite J. Laucius dėl keisto neapdairumo nepanaudojo antrą kartą kišant merginą už grotų, didybės maniją ir susireikšminimą įvardijo kaip negalią, gerai gydomą Rusijos alternatyviojoje karinėje tarnyboje. Ten galima pasirūpinti generolų šunimis ir panešioti basonus su ekskrementais senelių namuose. Mat paprastai tokių dalykų, pasak kolegos, žmogus į galvą prisirenka gyvenime, kuriame mažoka stresų.

………

Kitose dalyse pabandysiu pailiustruoti Lietuvos teismo procesų „rungtyniškumą“ ir požiūrį į prokuroro klientų „teises“. Taip pat ir mitą, kad toks traiškantis „teisingumas“ padeda mažinti nusikalstamumą, išnaikina korupciją, didina visuomenės saugumo jausmą. Medžiagos prisikaupė.

Advokatura_002

Lauciu_nusalino

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Eglės Kusaitės kalba teisme


Skelbiame terorizmu įtariamos Eglės Kusaitės kalbą, pasakytą ketvirtadienį vykusiame uždarame Vilniaus apygardos teismo posėdyje, kuris leido merginą suimti trims mėnesiams, nes ši neva per trčiuosius asmenis kontaktavo su savo tariamais bendrininkais, dabar teisiamais Rusijoje ir derino pasislėpimo nuo teismo planus, o taip pat esą grąsino prokurorui Justui Lauciui:

kalba

, , , , ,

Parašykite komentarą

Dvylika lapų visiškiems lauciams


Žiniasklaida rašo, kad prokuroras Justas Laucius labai bijo Eglės Kusaitės grąsinimų, o jo kolega Martynas Dūda atskleidė, jog ši mergina moka prisiskambinti uždarytiems į Lefortovo kalėjimą bendrininkams.

Tuo lauciškos negandos nesibaigia. Štai dar dvylika lapų, kuriuose Žurnalistų etikos inspektorė adaptuotai papaskoja, kodėl Generalinės prokuratūros aktyvistams sunkiai sekasi ieškoti marmelado dantų pastoje. Ypač mane buvo pralinksminęs visiškų laucių vertas teiginys, kad aš pažeidžiau E. Kusaitės nekaltumo prezumpciją. Neatrodo, kad skundo autoriai, nesuprantantys kas tai yra, būtų verti tirti net katinų žaginimo bylas – kur jau ten terorizmas.

Dokumentą pridedu. Skaitykite ir kaifuokite.

LZEI-2010-12-16 Prokuratūros skundas PDF

Zurnal-etik-inspek-2011-03-16-1 Žurnalistų etikos inspektorės išvada PDF

Visiskiems_lauciams

Visiskiems_lauciams1

Visiskiems_lauciams2

visiskiems_lauciams3

Visiskiems_lauciams4

Visiskiems_lauciams5

Visiskiems_lauciams6

Visiskiems_lauciams7

Visiskiems_lauciams8

Visiskiems_lauciams9

Visiskiems_lauciams10

Visiskiems_lauciams11

, , , ,

5 Komentaras

Eglės Kusaitės byla: šiek tiek dokumentų (II)


 

Šį kartą vieno teismo posėdžio protokolas.

Atidžiau įsiskaičius matosi, kad vienas įtariamosios atsakymų punktas prieštarauja kitam. Taip kalba tik emociškai nestabilūs žmonės. Ne veltui gynėjas užsimena apie prieš tai vykusią apklausą. Tai, manau, labai panašiu į tiesą daro E. Kusaitės pasakojimą, jos pas ją kameroje lankęsi saugumiečiai, vieną iš kurių ji iš anksčiau pažinojo, kaip Abdul Hafizą, tikrai galėjo padaryti tam tikrą poveikį, nors tai nebūtinai turėtų būti mušimas.

Pagal jos pačios versiją, jai buvo sakoma, kad neprisipažinus bus susidorota su jos draugais Apti ir Aišat Magmadovais, kurie neva buvo jos bendrininkai, nors visa Rusijos kaltinimo logika rodo pirštu į jų santykius su E. Kusaite. Beje, Rusijos žurnalistų pasakojimais, Apti Magmadovui, iškart po suėmimo, jei tik jis prisipažins, buvo žadama paleisti jo seserį. Pokalbis vyko lauke, pasiguldžius vyruką ant sniego, kai kita „spec. komandos“ dalis name bendravo su jo seserimi. Kaip paprasta…

Atkreiptinas dėmesys, kad turbūt ne veltui merginos artimiesiems prokurorai kelis mėnesius draudė viešinti net patį jos sulaikymo faktą. Pirmą kartą tai padaryta per tradiciškai VSD palankų “Lietuvos rytą”, labai palankiu metu – praėjus kiek laiko po sprogimų Maskvos metro, mėginant sukergti du faktus.

teismas

 

 

teismas1

teismas2

, , , , ,

2 Komentaras

Atskiri pastebėjimai apie Eglę Kusaitę (I)


 

Prokurorų raštuose ir juos iš dalies atkartojusiose teismų nutartyse, iki pat to momento, kol terorizmu įtariama Eglė Kusaitė pagaliau buvo paleista į laisvę net ne už užstatą, o tik įpareigojant neišvykti, buvo minimi jos tarptautiniai ryšiai.

E.Kusaitė, anot minėtų dokumentų, nuolat bendraudavo su čečėnų tautybės žmonėmis gyvenančiais Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britaniijoje, Azerbaidžane, Uzbekistane. Baimintasi, kad atsidūrusi laisvėje ji gali išvykti į vieną šių šalių.

Ne kartą rašyta ir, po ilgų išsisukinėjimų bei negrabių melagysčių, nebeginčijama, jog E. Kusaitės tardyme dalyvavo ir Rusijos žvalgybos pareigūnai. Tik neaišku – ar vokiečiams, uzbekams, britams, ir azerbaidžaniečiams labai įdomu, kad jų šalyje veikia baisios terorisitės sukurta tarptautinė mirtininkų grupuotė? Su jais buvo bendrauta teisinės pagalbos sutarčių pagrindu? Jų žvalgai buvo atvykę bent pažiūrėti į tą, kuri jiems grėsė ir pažinojo galimus bendrininkus jų šalyse? Ar visa tarptautinė organizacija demaskuota remiantis vien Lubiankoje (toks Rusijos FSB, buvusio KGB kalėjimas) neva prisipažinusių Magmadovų ir Lietuvos teisėsaugos ištardytos E. Kusaitės prisipažinimais?

Vienaakė senė google.com rodo, kad centrinė Jungtinės Karalystės ar Vokietijos žiniasklaida taip pat neskyrė reikšmingo dėmesio šiam galingam taprtautiniam teroristų tinklui. Lietuvos, Rusijos žiniasklaida, sava pakraipa žinoma svetainė Kavkazcentr – rašo daug. Bet štai kitose šalyse, kur su terorizmu kovojama ne ką mažiau – tyla. Irgi keista. Subjektyvus ir negeras įspūdis – siūlydami uždaryti savo pilietę iki gyvos galvos ar porai dešimčių metų, prokurorai pasitiki vien rusiškomis teisinėmis pagalbos apeliacijomis, kurias ne kartą ir ne du, kaip politiškai motyvuotas, yra atmetusios vakarų šalys. Pakanka prisiminti, kad ir Michailo Chodorkovskio bylą…. Taip ir matyti prieš akis garsiojo antiteroristo disertacija

, , , , , , , , , , , ,

Komentarų: 1

%d bloggers like this: