Posts Tagged Dujotekana

Nacionaliniai pasirinkimo ypatumai


Antrajame ture varžosi du buvę komunistai, du buvusio Lietuvos komunistų partijos pirmojo sekretoriaus, o vėliau Lietuvos prezidento ir premjero Algirdo Mykolo Brazausko favoritai.

Valdo ir po mirties

Buvęs Lietuvos komunistų partijos pirmasis sekretorius, vėliau Lietuvos Respublikos prezidentas ir premjeras Algirdas Mykolas Brazauskas net po mirties dovanoja jums teisę rinktis vieną iš savo įpedinių ir bendražygių.

Antrajame ture varžosi du buvę jo vyriausybės, kuriai velionis vadovavo 2001-2004 metais, ministrai – Zigmantas Balčytis ir Dalia Grybauskaitė. Kas jie tokie? Vienas mokėsi Vilniuje, kita Leningrado A. Ždanovo universitete, abu buvo komnjaunuoliai, abu dirbo vienokį ar kitokį partinį darbą – kartais ir tose pačiose įstaigose, tik skirtingu metu. Tiesa, iki Aukštosios partinės mokyklos Z. Balčytis pasitempti nespėjo, o gal ir nenorėjo. Nežinoma, ar jis 190-1991 metais kariavo „savo mažus vidinius karus“, kaip pasakoja dariusi D. Grybauskaitė, kuomet reikėjo ryžtis išeiti iš sovietinės karjeros koridorių. Faktas tik toks, kad abu jie tiko iškiliajam AMB, kurį dabartinė prezidentė neveltui laiko savo mokytoju.

Taigi, minėtoje AMB vyriausybėje jie sėkmingai pluša kartu ir su dabartiniais ministrais – Linu Linkevičiumi, Juozu Oleku, Juozu Bernatoniu. Ten padirbėti spėja ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, ir tuometinės Artūro Paulausko „Naujausios Sąjungos“ bendražygiai, vėliau keitę partijas už postus ir niekada neskęstantys, visad kažkaip į paviršių išplaukiantys karjeros profesionalai.

D. Grybauskaitė ir Z. Balčytis buvo AMB itin mylimi ir godojami. Jie daug kuo jo vyriausybėse buvo – visko neišvardinsiu. D. Grybauskaitė netrukus AMB buvo iškilmingai įkeldinta į Europos Komisiją, o Z. Balčyčiui irgi numatyta gera ateitis. Manyta, kad dalykiškasis Zigmas pakeis AMB poste, kai šis atsistatydino 2006 metais, bet politologas Raimundas Lopata ir „Dujotekanos” šefas Rimandas Stonys nuvažiavo pas Darbo partijos atstovą Joną Pinskų į pirtį ir susitarė, kad taip nebus. Kodėl? Nes Z. Balčytis nenorėjo į vyriausybę primti Darbo partijos, panašiai, kaip dabartinė jo oponentė Dalia Grybauskaitė darė po paskutinių Seimo rinkimų. Nieko baisaus – Z. Balčytis kiek vėliau irgi pasiekė Europos aukštumas – tapo Europos parlamento nariu. Taigi – abu iš tos pačios košės, abu to paties mokytojo pateptieji.

Iš kurios rankos nori?

Žinote tokį žaidimą, kai sakoma: iš kurios rankos nori? Tai ir jūs galite rinktis. Vienas bičiulis „Veidaknygėje“ rašė: „Vienas kairysis – oficialus kairysis, neoficialiai – stambaus valstybinio kapitalo, turinčio reikalų su Rusija, rėmėjas. Kita kairioji – oficialiai nepriklausoma kandidatė, neoficialiai – stambaus valstybinio kapitalo, turinčio reikalų su Vakarais, rėmėja.

Žodžiu, ir vieni, ir kiti – stambūs kapitalistai, tik biznio partneriai už skirtingų Lietuvos sienų. Gudriai čia mums Brazauskas užtaisė”.

Bičiulį truputį pataisysiu – ilgamečiai konservatorių rėmėjai, pavyzdžiui ponai Garbaravičiai, turi net labai didelių reikalų ir Rusijoje. Tad viskas dar painiau.

Kiti kriterijai

Kaip pasirinkti? AMB favoritė D. Grybauskaitė patinka profesoriui Vytautui Landsbergiui ir konservatoriams. AMB favoritas Z. Balčytis profesoriui ir konservatoriams nepatinka. Jie mamano, kad išrinkus Z. Balčytį Lietuvą užims rusai ir joks NATO mums nebepadės. Jei kas nors tikrai mano, kad taip ir bus – turi balsuoti tik už D. Grybauskaitę. Ji kadencijos pradžioje sakė, kad Lietuva buvo tapusi Amerikos politikos įkaite ir tęsė ankstesnių ir dabartinių bendražygių vykdytą kariuomenės finansavimo mažinimo politiką, bet konservatoriai sako, kad tai nesvarbu, nes ji tik pajuokavo.

Kokie dar kriterijai? Ordinai ir medaliai. Z. Balčyčio įvertinimai: 2002 m. Didžiojo kryžiaus (Gra-Cruz) ordinas (Portugalija), 2003 m. Afanasijaus Nikitino medalis (Rusija), 2004 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.

Šiuo klausimu jis akivaizdžiai nusileidžia D. Grybauskaitei, kurios krūtinę galėtų puošti daug daugiau blizgučių. Vikipedija nurodo 14 apdovanojimų, bet jų galbūt yra jau gerokai daugiau – ant kelių atsiprašau, jei suklydau. Tad, kam patinka prašmatnūs mundurai su daug blizgučių, akselbantų ir epoletų – tik už D. Grybauskaitę. Taigi aidi autoriteto balsas iš anapilio: Jūsų teisė rinktis.

, , , , , , ,

Komentarų: 1

Riktelėjimas ir spengianti tyla


 

Šiandien, spalio 27-ąją, minime Lietuvos saugumo darbuotojų dieną. Prieš gerą savaitę į viešosios erdvės sceną užlipęs ar į ją vieno dienraščio iškviestas garsios bendrovės "Dujotekana" garsus vadovas Rimandas Stonys Lietuvai ir pasauliui pranešė šį bei tą svarbaus. Kad žinia svarbi, verčia manyti dar ir tai, jog kalbėjo toks didelis verslininkas, taip mokantis ginti savo interesus ir užsiimantis rimtais, kaip parodė Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinis tyrimas, reikalais.

Pratrūkusi nuoskauda ar prevencija?

Toks žmogus tokiame dideliame dienraštyje juk šiaip sau bet ko nepliurptų? O žinia tokia: VSD darbuotojai jam esą yra siūlę pirkti garsiąsias pažymas, kurias net kelerius metus žinyba slėpė nuo Seimo, siųsdama prieštaringus signalus. Buvo teigiama, kad tos nelemtos dvylika pažymų apie korupciją ir žiniasklaidos papirkinėjimą tai labai slaptos ir svarbios – galinčios atskleisti VSD paslaptis, tai visai niekinės ir nereikšmingos. Ligi šiol paprasti mirtingieji negali žinoti – kokia yra tiesa.

Kadangi, kaip galima nutuokti iš R.Stonio interviu, pažymų jis lyg ir nepirko, tai gal teisingas antrasis variantas ir visą tą "bevertę rašliavą" galima drąsiai skelbti tautai, kad ši įsitikintų, jog viskas gerai, ir pamirštų visą šią istoriją?

Tiesa, lieka keletas klausimų. Svarbiausias jų – kodėl apie tokį reikalą prabylama būtent dabar, kai tie "popieriai" atsidūrė ties paviešinimo riba? Lieka iki galo neaišku, kodėl R.Stonys, kuris turbūt laiko save brutalaus šantažo auka, iki šiol niekam nepateikė tokio šiurpaus nusikaltimo įrodymų?

Gali būti, kad tai ilgai nuoskaudą slėpusio žmogaus vieša išpažintis, noras išlieti sielą draugiško laikraščio puslapiuose. Gali būti ir kitaip. Labai subjektyviai man tai panašu į mėginimą iš anksto pasakyti, kad pažymos kurtos tik tam, kad apšmeižtų, apjuodintų ir apdergtų dorą verslininką, jo krištolinio tyrumo draugus valdžioje bei žiniasklaidoje.

Baisus skandalas ir niekas nieko?

Vis dėlto svarbiausia – ne tai. Buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus žiniasklaidai suskubo patvirtinti manąs, kad tos pažymos tikrai galėjo būti kurtos vien tik tam, kad būtų galima šantažuoti ir pasipelnyti. Netgi paragino tai ištirti. Visa žiniasklaida šiuos pasvarstymus pranešė.
Ir tikrai – koks siaubas: tokie rimti žmonės pasakoja, kad VSD pareigūnai kurpia šantažo įrankius ir pardavinėja slaptą informaciją. Jei tai tiesa, tai būtina kuo skubiau čiupti tuos esamus ar jau buvusius pareigūnus, išpurtyti iš jų visą tiesą ir pasiųsti į atitinkamos "prabos" valdiškas sanatorijas su seifinėmis durimis bei atitinkamu režimu. Jei, pavyzdžiui, buvęs kontržvalgybos vadas Vytautas Damulis, kuris pats Seimo komitetui pabaksnojo į tų pažymų numerius, bent jau žinojo, kad taip vyksta – jis neturėtų netgi vairuoti taksi, kaip yra dabar. Jei tai kuris kitas – lygiai taip pat. Jei tokių niekdarių dar liko kontoroje – siaubas dvigubas. Jei tai melas ir tauškalai – irgi būtų miela gauti oficialų to patvirtinimą. Tuomet teisinga būtų aiškiai galima laikyti anksčiau išdėstytą versiją, kad R.Stonio interviu tereiškia jo ir žiniasklaidos priemonės siekį užbėgti įvykiams už akių. Deja, atsakymų niekas neduoda.

VSD gal ir pradėjo kokį vidinį tyrimą, o gal ir nepradėjo – apie tai vis tiek nieko nepasakys. O ką reformuojama ir įvaizdį beviltiškai mėginanti pasiremontuoti prokuratūra? Niekas nepateikė oficialaus prašymo ištirti, vadinasi, nėra ir problemos? O gal kokį nors prašymą pateikė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Arvydas Anušauskas? Jei taip, tai kodėl apie tai niekas nieko nežino? Irgi paslaptis? Lyg ir neturėtų būti… Labai apmaudžiai blogai atrodo ši spengianti tyla po tokių griausmingų salvių. Ypač kai valdžioje tie, kurie prižadėjo kalnus reformų specialiosiose tarnybose ir teisėsaugoje. Mat labai primena solidarų visų norą, kad vanduo būtų kuo labiau drumzlinas. Sveikinimai VSD ir jo draugams valdžioje, versle ir žiniasklaidoje Saugumo darbuotojų dienos proga.

image

Matomi (buvę ir esami) nematomojo fronto kariai:

Spy_3_tnb  povilaitis melianas pocas pociunas

jurgelevic jurgelaitis_px250 braziulis damulis malakauskas 1_grina_px600 lipcius dabasisnskas LLT Jurgelis  VSAT  Atleidimas  Interviu  
J. Jurgelis: gerbiu ministro бsakymа ir atleidimo nelaikau pralaimлjimu. Tomo Иerniрevo (ELTA) nuotr.
Vilnius, vasario 10 d. (ELTA). Iр Valstybлs sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovo pareigш atleidюiamas generolas Jurgis Jurgelis neigia esant konfrontacijos tarp jo ir naujosios Vidaus reikalш ministerijos vadovybлs. RB

miezelis laurinkus remeikis kiaulakis_px160 praleika_px160

, , , , , ,

3 Komentaras

Nebaigta istorija


 

 

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus galėtų bent dabar, kai nebegresia jokia apkalta, papasakoti, kas, kaip ir kada jam įpiršo Vladimirą Jakuniną į laureatus? Juk "diplomatiniai kanalai", valstybės vadovui "patarę" piliečiai ir visi, kas prisilietė prie šios bei kitų bjaurių istorijų, turi vardus ir pavardes. Kai kurie jų gal tebeeina arba norės eiti svarbias pareigas. V.Adamkus tuos vardus žino, bet viešai taip ir neištaria.

Sau būdingu stiliumi, verksmingai ir nervingai, reaguodamas į Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, kad jo dekretas, pasirašytas anksčiau, nei buvo priimtas reikiamas įstatymas, yra neteisėtas,

prezidentas padejavo dėl pablogėsiančių santykių su Rusija. Tai šiek tiek juokinga, turint omenyje tų santykių kokybę V.Adamkui prezidentaujant, bet nelabai įdomu. Įdomiausia, kas lieka neištarta ir iškart apauga mistinio filmo siužetui tinkamomis interpretacijomis.

Didžiam Lietuvos politologui Raimundui Lopatai kilo klausimas, kam naudinga domėtis šia istorija? Atsakau į tai padėdamas ir vaduodamas nuo būtinybės giliai kažin ką tyrinėti: naudinga man. Man, kaip Lietuvos piliečiui, labai pravartu žinoti, kurie prezidento patarėjai nekreipė dėmesio į įstatymus ir iš anksto reikalavo, spaudė ar bent siūlė juos pažeisti? Man labai pravartu žinoti, ar įbaugintas ir savo baimes garsiai žymaus dienraščio paskvilių autorei dėstantis V.Adamkus tikrai buvo šantažuojamas? Tokia versija jau išmesta į eterį ir toliau apauginama sudėtingomis schemomis.

KT nepadėjo susivokti šioje painiavoje, nes, pasakęs A, jis nepasakė B, ir staiga prarado išsiugdytą gebėjimą šalia Konstitucijos raidės kalbinti jos dvasią. Atradęs vieną pažeidimą ir nebekreipęs dėmesio į kitus klausimo aspektus, KT neapklausė liudytojų. Gaila. Galbūt šnekinant dvasią būtų kilęs noras plačiau panagrinėti "išmoningai" atsikirtinėjusios prezidentūros teiginį, jog "visada taip buvo daroma ir niekam neužkliuvo". Jei tai tiesa, viskas yra daug blogiau, o ne geriau. Galbūt, pakalbinus dvasią ir pasikvietus į teismo posėdį patį tikrai ar tariamai šantažuotą prezidentą, būtų buvę galima išgirsti minėtas pavardes? Gal save būtų padėjęs įvardyti į atsargą paleistas didysis strategas Albinas Januška, kurio pavardė dokumentuose minima juodu ant balto, bet prezidento lūpose netelpa?

Galbūt kitas patarėjas, pilietiškumo ugdytojas Darius Kuolys būtų galėjęs teisme pasakyti tai, ką sako žurnalistams? Kad tikrai neatsimena, ar minėtas dekretas derintas ir su juo? Gal KT, filmuojant ir fotografuojant visai centrinei žiniasklaidai, išgirstume, ar tikrai V.Adamkus buvo šantažuojamas, ir kas tie niekšai bei ko jie norėjo?

Deja. Teoriškai neblogas sprendimas ir vėl skirtas tik tam, kad kuo greičiau baigtų temą ir nekeltų naujų klausimų. Bėda, jog taip pašalintas tik ligos simptomas, o ne jos priežastis. Prezidentų ir jų patarėjų buvo, yra dabar ir bus ateityje. Jie labai gerai mato, kad šitaip veikiant galima atsipirkti tik pavymui KT išsakomu konstatavimu, panašiu į pirmokams ar darželinukams rodomą pagrūmojimą pirštu. Dar smagiau gali sau į kumštį kikenti jakuninai, vojeikos, maškovai, dujotekanos ir panašūs tipai bei struktūros, juos aptarnaujantys valdininkai ir premjerus pirtyse norintys skirti "sprendimų priėmėjai", kaip šiuos yra pavadinęs vienas buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius. Nebaigtas nagrinėjimas ir išlikusi migla neleidžia dezinfekuoti ir užmūryti valstybės pamatų kertelių, kuriose veisiasi parazitai. Viešojoje erdvėje žvilgsnis nuo problemos esmės jau sukamas į provincialiu idiotizmu atsiduodančią "problematiką" – kas konkrečiai parašė kreipimąsi į KT, parašė prie kavos ar prie degtinės, kuris patarėjas geresnis, o kuris blogesnis. KT nebaigtas judesys, atsitiktinai ar ne, leidžia valstybei pūti ir yra panašus į vėžio gydymą aspirinu. Šventa parazito vieta tuščia nebus – į ją būtinai įsispraus koks nors naujas klanas ir nauji personažai. Kitaip negali būti valstybėje, kurioje "visada taip daroma ir niekam nekliūva", o besidomintieji apdovanojami "genialiu" įtarimu, nes, matyt, siekia tik asmeninės naudos.

, , , , , ,

3 Komentaras

Radvilos ir „Dujotekana”


Man patiko kolegos Giedriaus Kiaulakio straipsnis apie Radvilų palikimą. Patiko, nes yra informatyvus ir neblogai intelektualiai mankština bei neveda banalių pasakų apie istoriją keliais.

Tik štai kai kurios analogijos visgi glumina:

„Tenka klanus formuoti kitais pagrindais – kartu medžiojant, studijuojant, ištvirkaujant, vagiant ir pan. Taip susiformuoja galios centrai, kuriuos galima tik kaip nors sąlyginai įvardinti. Galbūt po trijų šimtų metų Lietuvos istorikai juos irgi vertins teigiamai, teigdami, kad XXIV amžiaus politiniams liliputams toli iki XXI amžiaus „didžiavyrių“, ir su naivia pagarba dėstys, kad „Dujotekanos“ grupuotė (o galbūt koks nors „Tauro“ medžiotojų būrelis ar pan.) padovanojo Lietuvai 1 prezidentą, 3 ministrus pirmininkus, 17 ministrų, 28 ambasadorius ir 43 valstybinių įmonių vadovus, neskaičiuojant daugybės smulkesnių pareigūnų, ir valdė 30 tūkstančių samdomų darbuotojų. Kažkodėl šiuo metu tokio grupuočių pasiekimai LR piliečius nelabai džiugina – spėju, kad LDK miestiečius ir baudžiauninkus Radvilų galybė nuteikdavo panašiai“, – rašoma tekste.

Kažkaip panašu, kad kažkiek supainiotos epochos. Ar tik lyginti Radvilas su “Dujotekana“ nėra maždaug tas pats, kas pasiūlyti klonuoti ir teisti kromanjoniečius už neandartaliečių genocidą ir karo nusikaltimus, taikant Ženevos ir kitas mums brangias konvencijas?

Vienas komentatorius, pasirašęs „gyčiu“, įmetė dar ir tokį kandų pastebėjimą:

„…Autorius pamiršo, kad gal Radvilos nemėgo seksualinių mažumų, nieko nekalbėjo apie ekologiškus produktus, nesifotografavo, nemokėjo naudotis internetu. Dar moterų teisės ir pedofilija…“

Grįžtant prie XVI a. Lietuvos, tenka pastebėti, jog didikų giminių iškilimas, prasidėjęs susiformuojant Ponų tarybai dar XV amžiuje, galiausiai leido gan forsuotai susilipdyti kreivai-šleivai, bet vis dėlto – luominei monarchijai. Jei ne tai, Liublino unijos galėjo ir nebeprireikti arba ji būtų daug prastesnė savo sąlygomis bei padariniais. Prieš pat ją, kaip dera prisiminti, įvyko ir toks dalykas, kaip valstybės valdymo reforma, susiformavo seimų praktika. Tai nebuvo kokia nors revoliucija iš apačios. Reformavimu labiausiai pasirūpino ta pati anų laikų „Dujotekana“ (jei vadovausimės kolegos interpretacija) ir jos konkurentai. Žinoma, ne dėl tų priežasčių, kaip tai darytų modernios visuomenės partija arba revoliucinis konventas. Tiesiog – net ir ruošiantis „parduoti Lietuvą Lenkijai“ (ir kur aš tai girdėjau šimtą kartų??) – reikėjo užsitikrinti geresnes sąlygas ir turėti ne tik patrauklią prekę – aptvarkytą valstybę, – bet ir truktelėti už ausų bajoriją. Juk reikėjo savo seimuose kažkuo remtis prieš lenkų kolegas.

Tad negaliu sutikti, kai kolega anų amžių Radvilas prilygina mūsų laikų „valstybininkams“ ar pastarųjų maitintojams. Kai Dievui dūšelę atidavė paskutinis Gediminaičių padermės karalius (1572), prasidėjo era, kuomet karalius buvo samdomas pagal kontraktą. Viešumo nereikalavusioje epochoje buvo sudaromas „Pacta Conventa“, kuris nebuvo kokio nors VSD saugomas nuo plačiųjų demokratinių auditorijų, nes nebuvo reikalo. Tad dar neaišku, ar, pagal savo epochos kriterijus, toks valdovo parinkimas, kuriame dalyvavo ir Radvilos, buvo mažiau demokratiškas nei mūsų Respublikos prezidento rinkimų kandidatų atranka ir reitingų konstravimas.

, , ,

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: