Posts Tagged etika

Ginčijasi žmonės retkarčiais. Aršiai


A. Račas prieš A. Račą ir A. Račą.

Ar naujienų agentūros BNS direktoriaus Artūro Račo, kurį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pripažino pažeidus žurnalistinę etiką (už tai, kad išvadino kolegas apsišlapinusiais alkoholikais ir prostitutėmis), tinklaraštis yra žiniasklaidos priemonė?

„Main media“ autoritetas Artūras Račas

Balandžio viduryje gavau laišką iš Europos Komisijos Komunikacijos generalinio direktorato. Jame buvo prašoma leidimo naudoti šio tinklaraščio įrašus vidinėms Europos Komisijos reikmėms, juos atgaminti EK intranete ir metus laiko archyvuoti, naudojant žiniasklaidos analizei. Taigi, http://racas.lt yra priskirtas „main media”… Su kuo jus visus labai ir sveikinu. (2011 metų balandžio 24 diena).

BNS direktorius Artūras Račas

Tinklaraštis nėra nei laikraštis, nei žurnalas, nei biuletenis, nei televizijos ar radijo programa. Lietuvių kalbos žodyne nėra žodžio “tinklaraštis” apibrėžimo, tačiau tarptautinėje literatūroje tinklaraštis yra suprantamas, kaip asmeninis dienoraštis, kuriame jį rašantis autorius dalijasi savo patirtimis, nuomonėmis, įžvalgomis ir pan. (2012 metų gruodžio 5 diena).

Tinklaraštinininkas Artūras Račas

Mano tinklaraštyje, kurį dabar skaitote, reiškiamos tik nuomonės ir kad iki šiol jis niekur nėra pripažintas visuomenės informavimo priemone. (2102 metų gruodžio 10 diena).

Reklama

, , , , , ,

3 Komentaras

Nekalti auklėjamieji pokštai


Vaikų dienos proga vyksta įvairių proginių renginių. Liūdima, kad valstybė neturi pinigų vaikų poilsiui ir panašiai. Rengiama „Savaitė be patyčių“, dalijamos gražios skrajutės, bet visa tai greit pamirštama. Lieka kitkas.

Kaip mus auklėja

Prieš porą savaičių teko dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos surengtame pasitarime. Jis vyko Seimo mūruose. Tiesa, Seimo narių, kurie susidomėjo tema buvo lygiai du – Julius Sabatauskas ir Ligitas Kernagis. Įvairių institucijų atstovai svarstė – kenkia ar padeda visuomenei didelės jos dalies smalsumą tenkinančios laidos apie šaunų mūsų policijos darbą.

Buvo parodyti keli LNK transliuojamos laidos „Farai“ siužetai (yra ir kitų laidų, žinoma). Reportažuose atskleistas ne tik profesionalus policininkų darbas sprendžiant buitinius konfliktus bei pagal nuopelnus baudžiant pažeidėjus, bet ir stambiu planu rodomos neplautos kojinės, krauju ar kitais neaiškiais skysčiais aptaškytos patalpos.

Iš arti parodyti nelabai elitinių daugiabučių kuo girtesni ir kuo kvailiau bei vulgariau besielgiantys gyventojai. Už kadro sąmojingi berniukai svaido linksmus pokštus ir tyčiojasi iš rodomųjų ekrane. Mums buvo paaiškinta, kad tai yra ne kas kita, kaip auklėjimas ir prevencija.

Tėvynė šaukia

Policijos departamento atstovai ir televizijų advokatai padėtį paaiškino teisiškai. Girdi, pasirašytos sutartys, kad kanalai gaus piliečių sutikimą filmuoti privačiose jų patalpose ir rodyti, kas užfiksuota. Policija čia kaip ir niekuo dėta. Jeigu ką – tegul tokiame siužete parodytas vargeta bylinėjasi civiline ar privataus kaltinimo tvarka su eterio rykliais.

Teisės institutas laikosi kiek kitokios nuomonės, tačiau į juridinius žabangus dabar nesinori lįsti. Labai suintrigavo tie auklėjimo ir prevencijos bei pagalbos tiriant nusikaltimus aspektai, kuriuos kalbėdamas iškėlė prodiuseris ir policijos lakštingalos.

Paaiškėjo,  kad tai padeda surinkti įkalčius, reklamuoja policijos laimėjimus, skatina jaunimą elgtis gerai ir net padeda verbuoti jaunus žmones į policiją. Nusikaltimą įrodyti gal ir padeda, bet tokiu atveju tai yra ikiteisminio tyrimo medžiaga. Kaip ji susijusi su filmukų demonstravimu?

Neiškentęs paklausiau, kas labiau traukia dirbti į policiją: atviros patyčios iš alkoholizmo (ligos) pakirsto bendrapiliečio, neplautų apatinių rodymas ar žiūrėjimas į supuvusius priekinius dantis? Dar pridėjau klausimą apie meninę kūrinių vertę ir gerų estetinių pajautų ugdymą.

Mano versija

Atsakymo į šiuos klausimus negavau, tad Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga išsakau gana kategorišką savo versiją. Visa ši „kūryba“ veikia kur kas labiau nei Švietimo ir mokslo ministerijos lipdukai ir lankstinukai, raginantys nesityčioti. Tai tiesioginis, atviras ir kryptingas patyčių kultūros diegimas, pažymėtas indeksu N–7, tėveliams nurodantis, kad pirmokėlis turi ko pasimokyti iš šito šlamšto.

Turiu porą versijų, kodėl policijos ir televizijų atstovai viešai aiškina tokius niekus. Pirma – jaučiamas beprotiškas godumas lito, be to, iškerojo visiškas cinizmas. Antra, labiau medicininė – ponai išprotėjo tiesiog darbo vietose. Greit pradės aiškinti, kad bėgti per judrią gatvę degant raudonam šviesoforo – tai  ugdyti drąsą ir pasitikėjimą savimi. Kas ten žino, ką jie aiškina savo vaikams…

Šaltinis: “Balsas.lt“

, , ,

2 Komentaras

Žmonės susidomėjo


Netyčia “snukiaknygėje“ iškilo žanrų klausimas. Padėkite atsakyti – kas TAI yra?

, , , ,

7 Komentaras

Algimantas Salamakinas vienodai geras visiems


 

Tiesiog žavu stebėti, kaip ir Seimo pirmininkė ir premjeras ragina poste likti ilgametį etikos prievaizdą, neetatinį „Kakadu“ ir panašių laidų bendradarbį Algimantą Salamakiną, kuris, nabagas, nieko daugiau Seime ir nėra nuveikęs, nors mirksta ten net šeštą kadenciją.

Jau rašiau, kad tos Etikos ir procedūrų komisijos darbo vargu ar kas pasigestų, jie ji nesisrinktų porą mėnesių ar metus. Dabar ji net nebežino, ką dėl to A. Salamakino nutarė, o įvykęs balsavimas, nutaręs, jog jis pažeidė etiką, dar, kaip ūmai paaiškėjo, nebuvo paskutinis. Spektaklis tesiasi, į jį pakviestos žvaigždės – Irena Degutienė ir Andrius Kubilius.

Tai, kad socialdemokratą taip uoliai gina konservatoriai, tik dar kartą įrodo, jog kai kuriose pareigose būna dėdulių ir tetulių, kurie yra vienodai geri visiems, tad ir sėdi ten amžinai.

, , , , , ,

3 Komentaras

Politinis striptizas


 

Žanrai politiniame teatre, kaip ir visuose kituose, būna įvairūs: dramos, komedijos, trileriai. Ką ten kalbėti – pasitaiko net juodos pornografijos. Visa tai atrinkti ir rūšiuoti mūsų Seimo statutas paveda Etikos ir procedūrų komisijai, o politinė realybė šią priedermę jau ne pirmą kartą užkrauna socialdemokratui Algimantui Salamakinui.

Jau bene šeštą kadenciją parlamentinį darbą dirbantis A.Salamakinas daugiausia ir užsiima tuo, kad aiškinasi – kaip blogai padarė kiti: grūmoja pirštu, kraipo galvą, šypsosi į ūsą arba rūsčiai žvelgia į nusidėjėlio pusę. Darbas jam turbūt patinka, nes nėra iš sudėtingųjų, bet pramogas su juo derinti irgi smagu. Taip ir tapo ponas vienos pramoginės televizijos laidos etatiniu veidu. Prieš gerą mėnesį ar daugiau jis skundėsi eteryje, jog šios kadencijos Seimas esąs pats blogiausias, nes į jį pririnkta visokių nerimtų klounų ir nepatyrusių veikėjų. "Taip dar nebuvo", – tvirtino etikos sargas.

Jau tuomet pamaniau – kaip "taip"? Girtas jo partijos kolega nelipo pas žurnalistus į balkoną, premjerui skaitant ataskaitą? Petras Gražulis nepardavinėjo rūmuose skilandžiukų? Darbo partija nesėdėjo su plakatais "Laisvę politiniam kaliniui" per prezidento metinį pranešimą? Vytautas Šustauskas negrasino visus sušaudyti ir nesiskundė, kad jį nori nunuodyti restorano darbuotojos? Kitados, kai ponas A.Salamakinas tikriausiai dar nesaugojo etikos ir procedūrų, Rimvydas Valatka net į dantis gavo už talentingą iškalbą.

Tad šis Seimas nebūtinai yra sugadintas Tautos prisikėlimo partijos ir nuo jos atskilusių kolegų, dabar tapusių "krikščionimis". Nebuvo taip, kad atėjo keli klounai į rimtą ir solidžią įstaigą, kur visi dalykiškai triūsė ir ją "sucirkino". Gaila, bet nebuvo. Į tai, ką matome dabar, eita nuosekliai ir ilgai, prižiūrint etikos ir procedūrų sargams, iš kurių išvadų niekada jokios realios pasekmės neištiko.

Ko dar tikrai nebuvo, to, kad pats etikos prievaizdas taptų etatiniu klounu ir imtų trinti ribą tarp politinės problematikos bei elementaraus, beprasmio kvailiojimo, kurio net pramoga nepavadinsi.

"Rokas Žilinskas apgavo visus rinkėjus, nes nuslėpė savo netradicinę orientaciją. Jis privalėjo visiems apie tai pasakyti dar gerokai prieš rinkimus. O dabar, kai tai išlindo praėjus metams po Seimo rinkimų, esu įsitikinęs, kokią bobutę iš kaimo po tokios naujienos net širdies smūgis ištikti galėjo. Kaip jai dabar jaustis, juk Roko iš Seimo atšaukti ji nebegali", – televizijos eteryje linksmai išprakaitavo A.Salamakinas.

Tikrai, būtent dabar, būtent šių dienų politinių realijų ir viso etikos bei rimto politinio darbo trūkumo laikotarpiu tinka ponui kelti tokį klausimą. Nesu labai linkęs į kovą už gėjų teises ar už tai, kad dama su pudeliu būtų laikoma šeima ir remiama valstybės. Ir vis dėlto, gal net ir kovą už laisvo mandato panaikinimą bei galimybę rinkėjams atšaukti Seimo narį, kurią asmeniškai laikau nesąmone, galima kariauti kaip nors kitaip, kitur ir kitokiais būdais?

Kaip, paaiškinkite, po tokių išsimaivymų, savo idėjų sukarikatūrinimų ir netalentingų pokštų įmanoma komisijos posėdyje reikalauti, kad iš tavęs nesišaipytų Linas Karalius arba P.Gražulis? Kiekvienas renkasi viską pagal save. Vienam pažinimui reikia mokslinių enciklopedijų, kitam ir internetinės enciklopedijos gana. Tarp pastarųjų irgi būna įvairių – vieniems wikipedia yra lygis, kitiems smagu "pasitūsinti" pipedijoje, kur ir keiksmažodžiai spalvotai iliustruoti, ir juodas humoras žėri vaivorykšte. Taip ir su politikais – kai įstatymų leidybai ir parlamentinei kontrolei nesulauki savo žvaigždės valandos, eini jos ieškoti arba į valandą su Rūta, arba į važinėjantį cirką. Tegul tauta žiūri, linksminasi, kikena ir net žveeeengia. Tegul pamato, kad ir tu gali būti klounas, nors dar vakar skundeisi, kad juokdariai viską sugadino.
Dabartinis popiežius Benediktas XVI (Josephas Ratzingeris) kadaise savo "Krikščionybės įvade" rašė, jog religijai taikantis prie modernybės ir postmoderno vis dėlto nedera dabintis klouno apdarais. Seimas, aišku, ne bažnyčia, o A.Salamakinas – ne J.Ratzingeris, tad, imdami pavyzdį iš savo etikos etalono, parlamentarai gali imtis ko tik nori. Opozicija, protestuodama prieš "kubilizmą", gali nuoga lakstyti gatvėmis, į ausis susivėrusi skambaliukus, o premjeras su savo komanda tešaudo į juos iš timpų. Bus smagu ir gera visiems. Už tokius žaidimus tauta atsisakys ir duonos. Privalomąjį sveikatos draudimo mokestį suneš ne tik bedarbiai ir emigrantai, bet ir naminiai gyvūnėliai bei parkų voverės. Kad tik kas Valdovų rūmų nepadegtų, nes yra istorijoje buvę ir tokių valdovų, kuriems patiko radikalus humoras.

Lietuvos žinios

, , , ,

3 Komentaras

%d bloggers like this: