Posts Tagged Graužinienė

Ašaros dėl informacinių karų


Pastaruoju metu liejamos ašaros dėl ne pirmus metus pralaimimo, bet „tik dabar pastebėto“ informacinio karo su Kremliaus informaciniais skalikais iš dalies atrodo juokingai. „Prisiminė numiręs persti“, – pasakytų sveikos nuovokos ūkininkas.

Audiovizualinė politika

Kai prieš gerą pusmetį pagrindinis Vladimiro Putino amsėtojų kanalas „Pervyj Baltijskij“ (PBK) parodė prastai sukurptą bjaurastį apie tai, kaip mes Lietuvoje 1991-aisiais esą skriaudėme ne tik rusus, bet ir didingąją jų specialios paskirties grupę „Alfa“, visi atsigręžė į efemerišką darinį, pavadinimu Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK).

Mat pagal oficialų sumanymą LRTK turi vykdyti šalies audiovizualinę politiką. Teoriškai… Tik bėda, kad teoriškai tai – arklys, o praktiškai pats nebepaiena. Kur jau ten vežimą dar tempti… Daug metų LRTK veikia beviltiškoje teisinėje aplinkoje, leidžiančioje tik formaliai štampuoti licencijas transliuotojams ir retransliuotojams bei „bausti“ juos įspėjimais ir kišenpinigių lygio baudomis (net dėl šių nuobaudų visi paskui tamposi teismuose).

Kadangi pačiam yra tekę būti šios dabar suvalstybintos ir galutinai iškastruotos komisijos nariu, galiu drąsiai tai tvirtinti. Todėl draudimas kelis mėnesius retransliuoti PBK (dabar tai pakartota su „NTV Mir“ ) „produktus“, sukurtus už Europos Sąjungos ribų, yra maksimumas, kurį galėjo išspausti visai neprasti komisijos teisininkai.

Maža to, valdant dabar ypač garsiai rėkaujančios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) dominuojamai Vyriausybei, ta teisinė aplinka nebuvo nė kiek patobulinta, netgi priešingai – visiškai subjaurota. Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurias bandė prastumti jų koalicijos partneriai – nebeegzistuojanti Arūno Valinsko partija, rėmė dabartinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, kurios konservatoriai labai nemyli. L. Graužinienė netgi aiškino labai pavydinti LRTK buhalterei ir neva norinti dirbti vietoje jos, nes ten, girdi, liejasi aukso upės. Tiesa, matyt po kankinančių apmąstymų, pati vėliau pasirinko kitokį karjeros posūkį.

TS-LKD su minėtų ir visų visų kitų entuziastų kompanija balsavo už tai, kad iš komisijos praktikos dingtų slapti balsavimai (lengviau paveikti narius), o jos nario darbo užmokestis taptų toks, kad įžeistų net prie darbo biržos girtaujantį „darbo ieškotoją“. Įgaliojimų realiai tvarkyti tinklelių kalbinį balansą arba bausti už kitokius pažeidimus niekas nė nemanė praplėsti. Žinoma, su kai kuriais žinomais konservatoriais siejamas žinomas (taip pat ir teisėsaugai) lobistas Andrius Romanovskis irgi nesirūpino, kad taip būtų, mat jam mokėta už kitką – kad LRTK išliktų, bet neveiktų.

Kalbinė provincija

Vis dėlto net jei dabar suvalstybintas ir demotyvuotas bedantis „audiovizualinės politikos formuotojas“ būtų kitoks, draudimais ir baudomis už konkrečias Rusijos informacinių šunų melagystes vargu ar būtų daug pasiekta. Ilgalaikėje perspektyvoje poveikis nulinis, o trumpuoju laikotarpiu tai tik erzina žmones ir veikia panašiai kaip Rasos Juknevičienės mėginimas perrėkti kokius nors gazmanovus – daroma nereikalinga reklama.

Bėda, kad daug apie Skandinavijos modelius ir vakarietiškus pavyzdžius rėkaujantys politikieriai (tarp jų ir dešinieji, kurie nė už ką to nepripažins) neturėjo valios, noro arba proto per du dešimtmečius susitvarkyti su kalbiniu balansu tiek eteryje, tiek švietimo srityje.

Trenkus kumščiu į stalą, derėjo priversti visas televizijas titruoti vakarietiškus filmus, o ne juos dubliuoti, kaip yra ir Švedijoje, ir Estijoje, ir kitose šalyse, į kurias formaliai lygiuojamės. Nebūtų susidariusi padėtis, kai vienu metu junginėjant „lietuviškus“ televizijos kanalus iš jų rusiškai kalba „mentai“, nagijevai ir muchtarai. Mat tik taip išlaikoma konkurencija su tikrais rusiškais kanalais (jiems rusiški filmai ir šou kainuoja pigiau), kurie, kartu paėmus, užima didesnį auditorijos gabalą nei visos nacionalinio transliuotojo platformos kartus sudėjus.

Kita tema – švietimo politika. Švietimo ministrai keitėsi, reformos tebevyksta, o rusų kalba ramiai sau išlipo į antrą vietą po anglų. Užuot ją patyliukais išstūmus į fakultatyvų paraštę, buvo leista parazituoti. Daugelis moksleivių buvo metų metais viliojami rinktis ją vietoj vokiečių ar prancūzų kalbos, nes vertinimas buvo švelnesnis, lengviau gauti gerą balą. Pagardinant propaganda, kad svarbiausia mokėti skaityti Aleksandrą Puškiną rusiškai. Neaišku, kodėl blogai skaityti Heinrichą Heine vokiškai, bet tai dar ne blogiausia. Dauguma rusų kalbos dešimtukininkų, baigusių lietuviškas mokyklas, išklausę tokio lygio kursą, neskaito ir nesupranta nei A. Puškino, nei Michailo Bulgakovo. O va propagandiniams nuodams, kirkorovams ir gazmanovams – tų rusų kalbos žinių užtenka. Todėl net nenuilstančiai Rasai Juknevičienei nepavyksta nei gerkle, nei krūtine užstoti kelio šitam šlamštui ir nuodams. Į labai jau gerai išpurentą dirvą jie krenta.

Nuovokos trūkumas

Kaip ten bebūtų, Lietuva nepasinaudojo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio situacija, kuomet šalyje buvo stebimas Vakarų kalbų mokymosi bumas ir savo apsileidimu išsiugdė didžiulę auditoriją, kuri negali ištverti negirdėdama „spoksadėžės“ rusiškai. Su šita publika teks gyventi – niekur jų nepadėsi – nei uždrausi, nei į Sibirą ištremsi, nei sušaudysi. Tas išeitis, atrodytų, akivaizdi – galima kalbėti patiems.

Deja, „saulėlydis“ – toks Andriaus Kubiliaus vardo dešiniosios ir labai patriotinės vyriausybės eksperimentas ne tik sugriovė bet kokią nuoseklią politiką tautinių bendrijų atžvilgiu (ji ir taip buvo silpna), panaikinant tuo turėjusią rūpintis instituciją, bet ir įvarė į kampą LRT vadovybę, Pastaroji, šizoidinio taupymo sąlygomis, nesugalvojo nieko geriau, kaip dalį laidų, skirtų specialiai tautinėms mažumoms, panaikinti, o likusias nugrūsti į antrąją savo programą, idant jų reiktų kuo giliau ieškoti.

Šiandien LRT vadovybės delegacijos lankosi pas ūmai Putino klausimu praregėjusią ptrzidentę ir išdidžiai pasakoja, kaip nacionalinis transliuotojas gerai pasirengęs atmušti informacines atakas. Tik nežinia ar ponai prezidentei gyrėsi, kad netgi šiuo metu rengiamas laidas tautinėms bendrijoms (rusams, žydams, lenkams, baltarusiams) ruošiamasi nutraukti nesulaukiant nė sezono pabaigos. Matyt, vėl „taupumo“ sumetimais. Juk nuo laidos, kaip šaiposi šių laidų rengėjai, bus sutaupyta po 1000-2000 litų. Tegul eina po velnių, o tiksliau po lukašenkų, putinų ir zurofų propagandomis, tie, kas dar žiūri lietuvišką produkciją. Vietoje to eterio laikas bus panaudotas kokiam eiliniam cypavimų ir strikinėjimų konkursui parodyti – lyg šito šlamšto dar būtų mažai komerciniuose kanaluose. Jei šiuo savo know how informaciniuose karuose LRT vadovai prezidentei nepasigyrė – vadinasi ją kvailina. Jei patys nesupranta ką daro – padidėjęs finansavimas nepadės. „Šokiais pokiais“ priešiškai propagandai padovanotos auditorijos neatsiimsi, o tvorų demokratinėje visuomenėje, kur prieinamos šiuolaikinės technologijos, neperlipamų nepristatysi.

Apie tai, kokias būtent laidas iš eterio stumia kažko (galbūt kaikarių dešrelių) apsivalgiusi LRT vadovybė, kitame straipsnyje – artimiausiu metu.

, , , , , , , , , , , ,

Komentarų: 1

Išverstaskūrių šou


Generalinis prokuroras Darius Valys tikrai visai ne prie ko. Jis ne prie ko ne tik tuomet, kai kalbame apie prokuratūrų veiklas, bet ir tuomet, kai stumdomasi dėl to, kaip jį skirti ar atleisti. Po Konstitucinio Teismo (KT) verdikto aišku – pagal Konstituciją jis yra oficialus ir nepajudinamas prezidento(ės) asmeninis lėliukas ir dėl to kalti Seimo personažai, panašūs į išverstaskūrius.

Pasipiktinimai ir fobijos

„Jau bėgame registruotis į Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – pajuokavo bent pora Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, kai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė šios institucijos narius rinkti visuotiniu balsavimu.

Ironijai yra pagrindo, nes dalis Seimo, kaip tai dažnai būna, be reikalo supyko ant KT, kuris šįkart, kaip ne visada būna, priėmė logišką ir sveikos nuovokos neaplenkiantį sprendimą dėl Generalinio prokuroro.

Šalia L. Graužinienės esama ir kitų pasipiktinusiųjų bei džiūgaujančiųjų. Ir visiškai akivaizdu, kad jų pykčiai bei džiaugsmai yra orientuoti į pigius, trumpalaikius galios žaidimus. Į tai – ar patinka, ar ne tas konkretus lėliukas ir jo valdytojas.

Kai Seime buvo svarstoma ar Generalinį prokurorą toliau palikti šventu prezidentūros lėliuku – atrodė, kad sapnuoju, todėl suskubau pasitikrinti ar neapgauna atmintis. Pasirodo, kad ne.

Sakoma, kad visas istorijas reikia pasakoti nuo pradžių. Tad kada ši istorija prasideda? Tikrai ne tada, kai anekdotų ir pašaipų vienu iš lyderių tapęs personažas pasirenkamas asmeniniu jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės favoritu bei esti pavadinamas generaliniu prokuroru.

Galima būtų pradėti nuo 1992 metų spalio 25 dienos, kai tauta referendumu priėmė Konstituciją, bet truputį baugu: neseniai tautos dvasinis patriarchas Vytautas Landsbergis portalui Tiesos.lt sakė, kad tautos fetišizuoti negalima, nes ji (dargi tą pačią dieną) balsavo už komunistus. Tad, pradėkim nuo kiek kitos datos, kai suklystančios tautos sprendimą ėmėsi taisyti jos išrinktieji.

Balsavimas ir argumentai

Gyveno kartą, pavyzdžiui, generalinis prokuroras, Seimo pirmininkas, laikinasis prezidentas, nūnai parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadas Artūras Paulauskas. 2003 m. kovo 10 d. Pirmadienis. Rytinis posėdis. Seimo pirmininkas, be kita ko, sako:

„Žinoma, svarbiausias dalykas šioje sesijoje bus Konstitucijos pataisos, t.y. tos pataisos, kurios apibrėžia prokuratūros vietą valstybės institucijų sistemoje. Dvi Konstitucijos pataisos, ir mums liko antrasis, arba finalinis, balsavimas. Irgi daugelį kartų tiek Seniūnų sueigoje, tiek Seimo valdyboje, tiek Seime kalbėta, kad turi būti aiški, iš anksto paskelbta data. Tai ši data, gerbiamieji kolegos, yra kovo 20-oji. Nė vienas Seimo narys kol kas neišleistas į komandiruotę ar kelionę, kuri apimtų kovo 20-ąją. Taigi tikimės, kad bus aktyvus dalyvavimas ir mes galėsime galutinai balsuoti ir priimti tas konstitucines pataisas.“

Jis kalba apie Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pataisas, kurios ir reglamentuoja dabartinį Generalinio prokuroro – prezidentūros asmeninio lėliuko statusą. Protokolai ir stenogramos byloja, kad jis pats balsavo už šiandienines formuluotes, tad neaišku kodėl dabar jis kalba visiškai kitaip. Dabar jam nebeatrodo, kad Generalinės prokuratūros vadovas gali būti nepriklausomas ne tik nuo Seimo, bet ir nuo proto bei sąžinės, o tik nuo švenčiausio tautos sosto. Ar tik taip nėra todėl, kad nebėra realių galimybių tą sostą bent kuriam laikui užimti?

Gėris ir blogis

Palikime ramybėje valdančiąsias „blogio jėgas“, kurios, anot visus priešus greit demaskuojančių Gedimino Grinos ir Rasos Juknevičienės veizolų, kasdien po tris kartus parduoda Lietuvą Rusijai. Pažvelkime dešiniau. Čia matome, kad konservatoriai Seime, kai buvo svarstomos KT panaikintos įstatymų pataisos, bejėgišku falcetu cypė apie eilinę pasaulio pabaigą. Girdi, jei bus pakeista dabartinė tvarka, kurią jie laiko šventa ir tobula, tai žlugs demokratija, Viktoras Uspaskichas užvaldys visus tyrimus, nutrauks prieš jį teisme vykdomą bylą ir dar gal nežinia ką padarys. Žodžiu, jie teigia, kad dabartinė tvarka yra tobulas gėris, o mėginimai ją keisti – priešų sąmokslas ir korupcija. Tiesiog blogis.

Velniai rautų, kaip keblu,… Juk gyveno tuo pat metu 2003 metų kovą – ir konservatoriai. Tada dar ne krikščionys demokratai – politiškai krikštijosi ir suvažiavimuose artistiškai melstis jie ėmė vėliau. Ir ką gi jie galvojo apie tas pataisas? Protokolai ir stenogramos byloja negailestingai – buvo iš esmės prieš. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis ir dar kai kurie jų draugai balsavo prieš dabartinę padėtį, tai yra visai priešingai nei dabar. Ir argumentai buvo normalūs.

Antai, 2003 metų Kovo 20 diena, rytinis posėdis. Jurgis Razma: „Nors paspaudžiau raudoną mygtuką, nesu kategoriškai prieš teikiamą projektą. Tačiau noriu apgailestauti, kad taip skubotai priimdamas šią pataisą Seimas nesuorganizavo išsamesnių diskusijų, kokią reikšmę mūsų teisėsaugai ir teisėtvarkai ateityje turės pasirinktas vienas ar kitas prokuratūros modelis, nes pasaulyje yra įvairių sistemų.

<…>

A.KUBILIUS: Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu atkreipti dėmesį į tai, kad KT pirmininkas Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pateikęs nuomonę, abejonę (labai aiškiai išsakytą abejonę) dėl tokių pasiūlymų redakcijos. Jis taip pat teigė, kad tuo metu, t.y. dar prieš praeitų metų rugsėjo mėnesį, negali detaliau komentuoti siūlomos generalinio prokuroro skyrimo procedūros, nes tuo metu KT buvo rengiama byla pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymą ištirti tą garsiąją neteisėtą buvusio prokuroro Kazio Pėdnyčios atleidimo bylą. Abejonės labai rimtų teisininkų yra išsakytos, į jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakė tik tiek: nepritarti. Ar tos abejonės buvo pagrįstos, ar ne, mes negalime sužinoti, nes toliau iš KT pirmininko, jau po bylos, kai jis turėjo galimybę atviriau kalbėti, nebuvo paprašyta papildomų išvadų. Taigi skubama keisti Konstituciją (čia jau į tai atkreipė dėmesį J.Razma, kad šis Seimas labai jau lengvabūdiškai žiūri į tas Konstitucijos pataisas), todėl iš tiesų lieka abejonių, į kurias nėra atsakyta, tų atsakymų komitetas nėra pateikęs.“

Kaip miela – siūlymai pasvarstyti, koks modelis mums tinkamas, jokios gėrio ir blogio kovos retorikos. Dabar viskas kitaip. Už šiandieninę tvarką ir neva nepakeičiamą D. Valį kryžiumi gulantys konservatoriai dabar neva tiki, kad dabartinis modelis tobulas arba pats D. Valys tiek vertingas, kad be jų viskas žlugs. Gi A. Paulauskas, kartu su savo partija, yra „išsiaiškinęs“, kad dabartinė sistema yra nesąmonė ir blogis, o ją pakeisti sutrukdžiusį KT reikia patį reformuoti.

Kitaip sakant, tie, kas balsavo už dabartinę tvarką įtvirtinantį Konstitucijos sujaukimą (čia mano nuomonė) dabar kaltina KT ir gali inicijuoti tyrimą, kodėl patys taip balsavo. Tie, kas anksčiau siūlė neskubėti prezidento (juo buvo, primenu, Rolandas Paksas) padaryti visos teisėsaugos savininku, dabar išpažįsta klaidą ir atgailauja klydę. Ir visa tai, tikriausiai, be galo nuoširdu. Įdomu, kaip tos abiejų „gėrio ir blogio“ kovos stovyklų nuomonės pasikeistų, jei prezidentu taptų nūnai tokį norą apreiškęs Artūras Zuokas, o į D. Valio vietą sėstų koks nors jo advokatas bylose už gerus darbus? Aiškus yra tik vienas dalykas – jei Seimas nori keisti Konstituciją, kurią jau kartą toje pat dalyje keitė – tegul jis tai padaro. Jokios galios jam neatimtos.

, , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Lietuvos kovotojai su Rusija – operetiniai feldmaršalai


„Nekomentuosiu jūsų laidai, nes jūs atstovaujate Rusijos interesams“, – nervingai šypsodamasi sušvirkštavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pagrindinė karvedė Rasa Juknevičienė.

Suširšktavo ir, nenusiimdama nuo veido plastmasinės šypsenos, puolė ieškoti rankinuke išganingojo mandato, idant greičiau pasislėptų nuo kameros ir mikrofono Seimo posėdžių voljere. Išgelbėjo sportiškais šuoliais iš vidaus prilapatavęs verslininkas-politikas Dainius Kreivys. Jis laiku atidarė duris ir konservatyvioji feldmaršalė sėkmingai paspruko nuo nežinia ką sumaniusių Rusijos agentų.

TS-LKD lengviau atsikvėpė – bent su viena klastingų priešų provokacija susidorota. Bet, atsitik tu man taip, vos po dešimties minučių įsidrąsinusi feldmaršalė išsliūkino iš posėdžių salės ir, kuomet tie patys „agentai“ šnekučiavosi su Vida Marija Čigriejiene abortų klausimu, praeidama bandė sukomanduoti: „mes nedalyvaujam šitoje laidoje!“. Disciplina Rasos kariaunoje, matyt, kiek sušlubavusi, nes partijos eilinė nenusiplėšė mikrofono ir ramiai baigė interviu jautria tema. Ar už tai ji paskui gavo įsakymą dantų šepetuku išplauti partijos būstinę – nežinia. Tebūnie tai partinės konservatorių „diedovščinos“ paslaptis – nelabai ir įdomu. Įdomiau kitkas – ko gi taip nervinasi R. Juknevičienė. Juk ąžuoliukai Afganistane gal tebežaliuoja?

Pradėkime nuo pradžių. „Rusija kariauja informacinį karą prieš Lietuvą“! Šią atseit nebanalią „naujieną“ Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prezidentūros lakštingalos bei varnos iščiulbėjo bei iškrankė perspėdamos, kad visi, kas kritikuoja jos ekscelenciją prezidentę Dalią Grybauskaitę – Rusijos šnipai. Ir tai esąs organizuotas Rusijos puolimas, nukreiptas prieš lietuvos aktyvią poilitiką Rytų partnerystės fronte.

TS-LKD, tenedrįsta niekas nė suabejoti, labiausiai kovoja su Rusija. Netgi turi kažkur pasidėję Rusijos sulaikymo strategiją. Tad ir tuomet, kai buvo paskelbta, jog prezidentę Dalią puls Rusijos žvalgybos elitas, kurį neva sėkmingai demaskavo VSD, konservatoriai suošė: „rusai eina“. Ir čia ištiko tai, kas turėjo ištikti. Kaip prezidentės savireklamos akcija sugalvotas triukas buvo dar ir atliktas labai netechniškai, patiems nutekinant niekines rašliavas, paskui, nenorint pasodinti į kalėjimą pačios prezidentės parankinių, pripažįstant, kad nieko svarbaus tose rašliavose ir nebuvo. Nes tik taip galima paaiškinti skubų grifo „slaptai“ panaikinimą VSD atgrubnagių pažymai.

Bet ne viskas taip paprasta. Juk prezidentė ir jos alavinis generolėlis Gediminas Grina jau spėjo Urbi et Orbi ištransliuoti, kad Rusija per jos didenybę Dalią puola visą Europą, torpeduodama Rytų partnerystės politiką! Tas faktas, kad pati D. Grybauskaitė spjaudė ir čiaudė į tą rytų frontą kadencijos pradžioje ir slapstėsi nuo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio, idant net atsitiktinai nesusitiktų, buvo jau primirštas. Propagandinei niektauzai sustiprinti – reikėjo pakylėti ją iki europinio lygmens.

Gal dėl to, kai gėdingai žlugo ir visų bent kiek mastančių žmonių buvo išjuoktas mėginimas pasigirti žvalgybos laimėjimais, prezidentė, kuri atsakinga už užsienio politiką, prikando liežuvį dėl iš esmės Europos Sąjungos fiasko Ukrainoje. Dargi ištikusio tuo metu, kai pirmininkavo Lietuva. D. Grybauskaitė tai ne Valdas Adamkus – į Maidaną nepuolė – nesuprastų ta rinkėjų dalis, kuriai labai patiko jois burnojimas prieš Ameriką ir apsitrainiojimas su Lukašenka. Tyla – gera byla, nutarė šalies vadovė.

O jei liežuvį prikando prezidentūra, tai konservatoriai turi likti solidarūs iki galo. Mat partijai savojo kandidato prezidento rinkimuose per metus ir su žiburiu rasti nepavyks. Tad dėl vidinės politinės konjunktūros leisti sau nelįsti į prezidentinį užpakalį konservatoriai tiesiog negali.

Štai todėl feldmaršalė Rasa ir kariauja prieš Kremlių ne Maidane. Ten šalta, mandatas ir imunitetas nelabai galioja, Kreivys neatbėgs pridengti, „Berkut“ banditai blogai nusiteikę, o ir prezidentė D. Grybauskaitė neleidžia.

O kaip ten su nedraugiška Kremliaus informacinių buldogų armija? Kaip jau rašiau – žinia, jog Rusija varo propagandą – naujiena nebent aršiausių VSD-ešnikų ir konservatorių vaikams, kurių jie, konspiracijos sumetimais, gal neleidžia į mokyklą ir laiko uždarę nuo ryšių atkirstuose rūsiuose. O kadangi tikuosi, jog taip nėra, tai ne paslaptis turbūt niekam. Vienintelė paslaptis – kaip galima taip ciniškai dangstytis patriotiniais lozungais ir prekiauti savo 10-11 procentų patriotiškų senukų balsų? Tas klausimas turbūt ir drebina rankas, ieškant leidimo į Seimo salę, nes juk puikiai suvokiama, kad už 30 politinių ėdžių sidabrinių patys konservatoriai, kartu su S. Daukanto aikštės vedėja ir nutiesė kilimą į Maidano tribūną Graužinienei, Songailai ir dar bala žino kam. Nervingų maršališkai-patriotiškų traukulių vizualizacija šiandien 22 val. – „Lietuvos tyro televizijos“laidoje „Patriotai“.

, , , , , , ,

3 Komentaras

%d bloggers like this: