Posts Tagged Gruzija

Rusija vėl ginasi


Rusijos valstybinė televizija per vieną iš savo laidų pareiškė, kad Lenkija buvo susimokiusi su nacistine Vokietija ir planavo pulti Sovietų Sąjungą. Teigiama, kad Varšuva buvo sudariusi slaptą sąjungą su Vokietija ir Japonija ir rengėsi Sovietų Sąjungos šturmui.

Kodėl gi ne. Juk Rusija visada plėtėsi kariaudama tik gynybinius karus :)Kai Lenkijos agresijos grėsmė buvo įveikta, beliko galutinai likviduoti klastingosios Baltijos Antantės pavojų. 1956 m. likviduota Vengrijos, 1968 – čekų grėsmė. Jaruzelskis padėjo išvengti būtinybės nuo lenkų gintis dar kartą, dar kažkada grėsė Angola ir Pietų vietnamas. Paskui invaziją ir Kremliaus šturmą buvo suplanavęs Afganistanas 🙂 Visai neseniai Gruzija vos neokupavo Rusijos. Jei ne jos šlovingoji armija ir idėjiniai sąjungininkai, kaip pvz., kolega Artūras Račas, taip ir būtų nutikę 🙂

Reklama

, , , , , , , , ,

7 Komentaras

Apie Gruziją prašoma meluoti daugiau?


Apie Gruziją ir prieš ją Maskvos vykdomą karinį terorą Lietuvoje šaukiamasi melo bei propagandos. Kartais net graudžiai pravirkstama, kad jos esą per mažai.

“Lietuviškame „informavime“ dažnokai matau daug bruožų, kurie kalba apie tipišką propagandą. Tarkime, itin dažnai informacija pateikiama iš vieno šaltinio: jei jau žiūri Lietuvos kanalą, tai bus Gruzijos šaltiniai, jei Rusijos — Osetijos. Alternatyva negerbiama. Kaip pasakė V. Laučius, „objektyvi tiesa pagal apibrėžimą turėtų būti viena“. Tačiau ką daryti, jei esi eilinė šios žemės dulkė, kuriai Dievas suteikė mąstymo dovaną, bet pamiršo suteikti absoliutų žinojimą?“, – skundžiasi Delfyje kolegė  Aušra Maldeikienė.

Iš tiesų – kaip viskas būtų teisėtai graudu ir neteisinga, jei ši rauda remtųsi ne visiškai melaginga ir tyčia peršama prielaida: esą egzistuoja suverenūs Osetijos ir Gruzijos santykiai, kurie neva vienaip nušviečiami Lietuvos, o kitaip Rusijos žiniasklaidos.

Bėda yra tame, kad P. Osetija yra tiek pat “savarankiškas“ ir nuo Maskvos “nepriklausomas“ informacijos subjektas bei “atskira“ konflikto pusė, kaip kitados buvo LTSR. Kokiu tikslu įsigudrinama tai ignoruoti arba pamiršti – autorių reikalas. Bet jų reikalavimas skamba paprasčiausiai idiotiškai. Pagal analogiją: Lietuvos partizanų ir LTSR valdžios konfliktą reiktų nušviesti lyginant JAV žiniasklaidą, kuri cituoja Lukšą-Daumantą ir SSRS alternatyvų šaltinį, kuris cituoja Antaną Sniečkų. Tada tai jau bus objektyvu ir teisinga. Ne, ponia Aušra, ir J. Laučiūte. Nebus teisinga. Bus be galo, beviltiškai ir nepateisinami kvaila bei nusikalstama.

“Savo laisva valia užsimaukit cenzūros apynasrį ir nė cyptelėti nedrįskite apie tai, jog demokratiškieji Vakarai, atmetę Serbijos vientisumo principą ir pripažinę Kosovo nepriklausomybę, ne tik paskatino Rusiją tolesnėms provokacijoms Kaukaze, bet ir įdavė jai į rankas argumentą, triuškinantį demokratijos sergėtojus jų pačių teritorijoje. Po Kosovo precedento problema, kas viršesnis: tautų apsisprendimo teisė ar valstybės teritorinio vientisumo ir integralumo principas – tapo dar aštresnė, mirtinus virusus spinduliuoti“, – grūmoja J. Laučiūtė.

Jei padės apynasris, tai linkiu prisitaikyti sau ir nebepaistyti atsibodusių anekdotų apie tariamus esminius šių situacijų panašumus. Nebent rastumėte (gal Lubianka bent pasivargintų nupaišyti) įrodymų, kad ES ir JAV suformavo, tankais, artilerija ir lėktuvais apginklavo, pavardes “sualbaninti“ padėjo Kosovo aborigenams. Mat su P. Osetijos „sukilėliais“ ir ypač jų vadovybe, buvo kaip tik taip.

Tiesa, gali būti, kad Jums tai net neįdomu. Gali būti, kad demokratijos vardan ir norėdami pasirodyti originalūs bei “neplaukią pasroviui“ ieškote naujų saviraiškos formų. Tai suprantama ir tuo pačiu labai keista – negi nėra labiau vykusios krypties bei temos?

, , , , , ,

Parašykite komentarą

Taikdarystė rusiškai – okupacija ir teroras


Viskas labai paprasta – gyveno kartą Gruzija – viena iš daugelio laimingų šalių, kartu su kitomis savanoriškai ir su dideliu džiaugsmu įstojusi į SSRS tautų šeimą. Paskui, kai pasijuto ne tiek laiminga – ėmė ir paskelbė nepriklausomybę. Laimės garantas supyko ir surado „išsišokėlio“ namuose ką papirkti, ką apginkluoti ir valdžia pamaloninti. Taip susikūrė vadinamosios Abchazijos ir Pietų Osetijos autonomijos.

Šiandien ausys linksta klausantis samprotavimų apie „tautų apsisprendimo teisę paminančią Gruziją“. Tokie „apsisprendimai“ prieš keliolika metų buvo organizuojami visoje SSRS, kur tiktai atsirasdavo natūralių nepriklausomybės nuo Kremliaus aspiracijų. Estijoje (Narva), Lietuvoje (Šalčininkai), Moldovoje (Transnistrija), Ukrainoje (Krymas) ir pan. Šių darinių paskirtis buvo dvejopa. Tai buvo ir kerštas nepaklusniai respublikai ir pagrindas ją šantažuoti, laikyti įtampoje ir savo įtakos sferoje. Tai, jog P. Osetijos vadovybėje praktiškai nėra osetinų – smulkmena. Šios „nepriklausomybės siekiančios“ teritorijos gyventojams išdalinti rusiški pasai. Yra pasai – yra piliečiai, yra piliečiai – yra dingstis juos ginti. Juk Rusija dar ir Jekaterinos laikais mielai gynė Žečpospolitos stačiatikių teises ir netgi bajorų laisves. Vėliau gynė proletariato ir komunistų interesus. Dabar „sootečestvennikus“ – Hitlerio pavyzdžiu.

Prisimenant anuometinius Abchazijos ir Pietų Osetijos „sukilimus“, kurie vykdyti naudojant tankus, artileriją ir kitokį arsenalą, paprastai „labai būdingą“ sukilėliams, nedera pamiršti ir to, kad juos lydėjo brutalūs etniniai gruzinų valymai – pakeitę tautinę teritorijų sudėtį. Visas šis kruvinas spektaklis tuomet laikinai „baigėsi“ Rusijos „taikdarių“, darančių taiką tarp savęs ir savo terorizuojamos Gruzijos, mandato įtvirtinimu. Tarptautinė bendrija, palaiminusi absurdišką sprendimą – patikėti mandatą konflikto iniciatoriui ir dalyviui – šiandien raško šios kvailystės arba niekšybės vaisius. Su „taikdarių“ pagalba dar neišvalyti gruzinai buvo terorizuojami toliau, logiškai tikintis, kad tai matantys jų tautiečiai vieną dieną imsis veiksmų. Būtent tai ir įvyko. Keliolika metų provokacijų ir teroro išprovokavo logišką Tbilisio siekį išvalyti savo teritoriją nuo Rusijos smogikų ir jų kolaborantų. Šis „įžūlus“ noras suteikė Maskvai taip trokštamą dingstį pamėginti sunaikinti Gruzijos valstybingumą arba bent jau pakeisti valdžią šalyje. Ką jau ką – lojalų ir prorusišką „prezidentą“ Lubianka savo kartotekoje tikrai suras.

Taikos palaikymo inovacijos

Stebint prieš Gruziją vykdomą agresiją ir klausantis Rusijos retorikos – galima sužinoti daug įdomaus ir apie taikos palaikymo priemones. Pasirodo, „taikdarių“ mandatas leidžia veikti ne tik pavestoje kontroliuoti teritorijoje, bet ir ten, kur nutaria „taikdarių“ šeimininkas. Jis leidžia vykdyti uostų blokadą, bombarduoti civilinius ir infrastruktūros objektus visoje šalyje, organizuotai „užlaužti“ nepakankamai taikingos šalies internetinius puslapius.

Tiesa, yra dar viena smulkmena – per Gruziją einantis naftotiekis – bemaž vienintelė arterija, kuria šio regiono „juodasis auksas“ pasiekia Europą be Rusijos žinios bei malonės. Tikėtina, kad Rusijos „taikdariai“ mielai ir jį pasaugotų.

p.s.

Ak taip – dar daug kriuksi apie vadinamąjį „Kosovo precedentą“. Toms deglosioms tegalima priminti, kad niekas Kosovo albanų JAV ar jokios kitos piliečiais nevertė ir tankų bei artilerijos “sukilimams“ organizuoti netiekė. Albanija į taikdarių tarpą pakviesta taip pat nebuvo. O ir naftos kvapas Kosove nelabai užuodžiamas.

, , , , ,

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: