Posts Tagged Juknevičienė

Eglės Kusaitės triumfas – nepadėjo nė suremti Lietuvos VSD ir Rusijos FSB pečiai


Įvyko tai, kas turėjo nutikti šalyje, kuri bent formaliai skelbiasi demokratine ir teisine valstybe. Ar bent dalis to, kas turi įvykti. Apeliacinis Teismas konstatavo: terorizmu ir tarptautinių grupuočių telkimu pradžioje kaltinta Eglė Kusaitė nepadarė jokio nusikaltimo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros entuziastai nieko, žinoma, nekomentuos. O kam? Jie gi „dirba savo darbą“. Užtat gal pakomentuos kiti.

Žinau, kad atsiras tik šiek tiek už kelmus mažiau bukų sutvėrimų būrys, kuris rėks vyžotas „tiesas”, kad dūmų be ugnies nebūna,o ta merga, girdi, vis tiek kažko prisidirbo (o kas gi ginčytų, kad žmonės netobuli). Su šita kategorija bendrauti beprasmiška. Man įdomesni kitokie veikėjai.

Man labai smalsu, pavyzdžiui, ką dabar pasakys vienas iškiliausių Lietuvos konservatorių, jaunasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)konceptualiosios demagogijos bokštas Mantas Adomėnas.

Jis, antai, raudodamas dėl Rusijos organizuojamų informacinių provokacijų, rašė:

„…radikalios bendruomenės suburiamos apie skandalingą, visuomenėje kontroversijas keliantį įvykį, tokį, kaip Garliavos istorija ar Eglės Kusaitės byla. Pats pirminis įvykis, be abejo, nutinka savaime. Tačiau jam paaiškinti sukuriama sąmokslo teorija, su didžiule energija, išmone bei ištekliais brukama per visus įmanomus informacinės įtakos kanalus. Garliavos atveju tai – „pedofilų klanas“, aprėpiantis visą teisėsaugą, o paskui ir visą Lietuvos valstybę. Eglės Kusaitės byloje tai – VSD ir FSB bendras sąmokslas susidoroti su nekalta mergina ir niekuo dėtais čečėnais“

Pirmiausia, dėl „savaime nutinkančių įvykių”. „Savaime” Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB), o tiksliau jos kontradmirolas V. Didyk dėkojo VSD tuometiniam laikinajam vadovui, o dabar generolo Gedimino Grinos pavaduotojui Romualdui Vaišnorui už pagalbą „gaudant teroristę”. Savaime, anot M. Adomėno, policija, teismai ir prokuratūros jai ir jos rėmėjams iškėlė dar šūsnį keršto bylų-bylučių, dėl visokių ten atseit įžeidimų ir atseit grasinimų. Kiek, beje valdiškų resursų paaukota siekiant sukurti sąmokslo teoriją apie baisią ir klastingą šachidę ir šachidžių verbuotoją, esą telkusią tarptautines antirusiškų teroristų pajėgas? Kuo šita valdiška, kartu rusais kurta sąmokslo teorija mažiau šlykšti už rusų propagandistų kliedesius apie neva Paluknyje rengiamus teroristus? Ji šlykštesnė, nes nukreipta prieš konkretų žmogų ir dar palydima oficialiais politiniais aplodismentais.

Čia prieš keletą dienų skaičiau, kaip Rasa Juknevičienė guodėsi, kad VSD į parlamento NSGK dar prieš paskutiniuosius Seimo rinkimus buvo atnešęs įspėjimų, jog Rusijos FSB siekia išstumti TS-LKD iš valdžios. Vaje… . Kažin, ar dėl to R. Vaišnoras ir V. Didyk irgi tarėsi bei vienas kitam dėkojo? Kas ten žino – valstybės paslaptis, o paslaptis (tegul ir niekines) galima nebaudžiamai nutekinti tik rinkimų proga supatriotėjančios prezidentūros ulbinaitėms.

Pabaigai, prisegu tą garbės raštą, kurį jau esu skelbęs, dar kartą ir bandau spėti ar R. Vaišnoras su G. Grina ir jų patriotiškais politiniais viršininkais atsiprašys FSB kontradmirolo už tai, kad jį taip nuvylė… . juk dabar, jei tikėsime mūsų patriotiškų saugumiečių ir prokurorų versijomis, Rusijos karinės bazės, kur E. Kusaitė esą galėjo kažkaip susisprogdinti, pasijus nesaugios, o jas saugoti visų mūsų – ir prokuroro Justo Lauciaus, ir M. Adomėno pareiga.

Taip pat bandau spėti ar legendinis prokuroras J. Laucius, skundęsis, kad ta mergina grasina su juo susidoroti, dabar nepasijuto nesaugiai? Gal jau kasa žeminę, vaikšto tik palei sienas, kur gausu žmonių ir su neperšaunama liemene arba darosi plastinę operaciją ir keičia tapatybę? Dar vienas klausimas – kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus sumokėta tai mergiotei už kelis metus trukusį solidarų FSB profesionalų ir VSD bei prokuratūros lunatikų persekiojimą.

1_lietuviskai-paruostas-balsui

rusiskai-paruostas-balsui

Pabaigai pasakysiu, kad ši baigtis ne tik džiugina, bet ir šiurpina. E. Kusaitės bylos vyksmas ir visuomenės reakcija parodė, kad norint Lietuvoje galima be vargo įkalinti, tardyti ir sistemiškai terorizioti žmogų, o daugumai tai nebus įdomu, neatrodys svarbu. Fakto žurnalistai atbildės klavišais trumpus pranešimėlius, papūgiškai atkartos oficialias versijas, o didžioji visuomenės dalis neturės laiko, nenorės gilintis, manys, kad taip nutikti gali tiktai kitam. Kartais, jei netoliese bus rinkimai, pro šalį su plakatu ar spaudos konferencija gal ir patriukšmaus koks politikas. Patriukšmaus ir nueis – arba link kito, daugiau rezonanso sukeliančio įvykio, ar tiesiog namo, nes rinkimai baigėsi. O kontorose su dideliais įgaliojimais įsitvirtinę karjeristai, bliūdų laižytojai ir ordinų bei premijų medžiotojai ramiai sau dairysis naujos aukos. Gi koks nors eilinis Vaišnoras arba Grina, įsistatęs kiaulės akis aiškins kokie kieti profesionalai dirbo jo kontoroje ir kaip tokiam svarbui tragiškai trūksta pinigų. Susumavus į vieną vietą garsią, bet visiškai niekinę VSD pažymą apie grėsmę, kad rusai blogai kalbės apie prezidentę, paskutinę – moksleiviško referato lygio – šios kontoros ataskaitą ir E. Kusaitės bylą – galime neabejoti, kad trūksta tikrai ne pinigų. Kertu lažybų, kad ir Seime nei kairieji, nei dešinieji neinicijuos kokių nors klausymų ir nė nebandys išsiaiškinti šios šlykščios byliūkštės peripetijų. E. Kusaitė juk ne V. Uspaskichas ir ne suskystintųjų dujų terminalas – tegul dar džiaugiasi, kad nepasikorė kameroj.

p.s. Tik kaip dabar visgi pasiteisinsime rusams, kad paleidžiame savo pačių išreklamuotus teroristus?

Reklama

, , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Lietuvos kovotojai su Rusija – operetiniai feldmaršalai


„Nekomentuosiu jūsų laidai, nes jūs atstovaujate Rusijos interesams“, – nervingai šypsodamasi sušvirkštavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pagrindinė karvedė Rasa Juknevičienė.

Suširšktavo ir, nenusiimdama nuo veido plastmasinės šypsenos, puolė ieškoti rankinuke išganingojo mandato, idant greičiau pasislėptų nuo kameros ir mikrofono Seimo posėdžių voljere. Išgelbėjo sportiškais šuoliais iš vidaus prilapatavęs verslininkas-politikas Dainius Kreivys. Jis laiku atidarė duris ir konservatyvioji feldmaršalė sėkmingai paspruko nuo nežinia ką sumaniusių Rusijos agentų.

TS-LKD lengviau atsikvėpė – bent su viena klastingų priešų provokacija susidorota. Bet, atsitik tu man taip, vos po dešimties minučių įsidrąsinusi feldmaršalė išsliūkino iš posėdžių salės ir, kuomet tie patys „agentai“ šnekučiavosi su Vida Marija Čigriejiene abortų klausimu, praeidama bandė sukomanduoti: „mes nedalyvaujam šitoje laidoje!“. Disciplina Rasos kariaunoje, matyt, kiek sušlubavusi, nes partijos eilinė nenusiplėšė mikrofono ir ramiai baigė interviu jautria tema. Ar už tai ji paskui gavo įsakymą dantų šepetuku išplauti partijos būstinę – nežinia. Tebūnie tai partinės konservatorių „diedovščinos“ paslaptis – nelabai ir įdomu. Įdomiau kitkas – ko gi taip nervinasi R. Juknevičienė. Juk ąžuoliukai Afganistane gal tebežaliuoja?

Pradėkime nuo pradžių. „Rusija kariauja informacinį karą prieš Lietuvą“! Šią atseit nebanalią „naujieną“ Valstybės saugumo departamento (VSD) ir prezidentūros lakštingalos bei varnos iščiulbėjo bei iškrankė perspėdamos, kad visi, kas kritikuoja jos ekscelenciją prezidentę Dalią Grybauskaitę – Rusijos šnipai. Ir tai esąs organizuotas Rusijos puolimas, nukreiptas prieš lietuvos aktyvią poilitiką Rytų partnerystės fronte.

TS-LKD, tenedrįsta niekas nė suabejoti, labiausiai kovoja su Rusija. Netgi turi kažkur pasidėję Rusijos sulaikymo strategiją. Tad ir tuomet, kai buvo paskelbta, jog prezidentę Dalią puls Rusijos žvalgybos elitas, kurį neva sėkmingai demaskavo VSD, konservatoriai suošė: „rusai eina“. Ir čia ištiko tai, kas turėjo ištikti. Kaip prezidentės savireklamos akcija sugalvotas triukas buvo dar ir atliktas labai netechniškai, patiems nutekinant niekines rašliavas, paskui, nenorint pasodinti į kalėjimą pačios prezidentės parankinių, pripažįstant, kad nieko svarbaus tose rašliavose ir nebuvo. Nes tik taip galima paaiškinti skubų grifo „slaptai“ panaikinimą VSD atgrubnagių pažymai.

Bet ne viskas taip paprasta. Juk prezidentė ir jos alavinis generolėlis Gediminas Grina jau spėjo Urbi et Orbi ištransliuoti, kad Rusija per jos didenybę Dalią puola visą Europą, torpeduodama Rytų partnerystės politiką! Tas faktas, kad pati D. Grybauskaitė spjaudė ir čiaudė į tą rytų frontą kadencijos pradžioje ir slapstėsi nuo Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio, idant net atsitiktinai nesusitiktų, buvo jau primirštas. Propagandinei niektauzai sustiprinti – reikėjo pakylėti ją iki europinio lygmens.

Gal dėl to, kai gėdingai žlugo ir visų bent kiek mastančių žmonių buvo išjuoktas mėginimas pasigirti žvalgybos laimėjimais, prezidentė, kuri atsakinga už užsienio politiką, prikando liežuvį dėl iš esmės Europos Sąjungos fiasko Ukrainoje. Dargi ištikusio tuo metu, kai pirmininkavo Lietuva. D. Grybauskaitė tai ne Valdas Adamkus – į Maidaną nepuolė – nesuprastų ta rinkėjų dalis, kuriai labai patiko jois burnojimas prieš Ameriką ir apsitrainiojimas su Lukašenka. Tyla – gera byla, nutarė šalies vadovė.

O jei liežuvį prikando prezidentūra, tai konservatoriai turi likti solidarūs iki galo. Mat partijai savojo kandidato prezidento rinkimuose per metus ir su žiburiu rasti nepavyks. Tad dėl vidinės politinės konjunktūros leisti sau nelįsti į prezidentinį užpakalį konservatoriai tiesiog negali.

Štai todėl feldmaršalė Rasa ir kariauja prieš Kremlių ne Maidane. Ten šalta, mandatas ir imunitetas nelabai galioja, Kreivys neatbėgs pridengti, „Berkut“ banditai blogai nusiteikę, o ir prezidentė D. Grybauskaitė neleidžia.

O kaip ten su nedraugiška Kremliaus informacinių buldogų armija? Kaip jau rašiau – žinia, jog Rusija varo propagandą – naujiena nebent aršiausių VSD-ešnikų ir konservatorių vaikams, kurių jie, konspiracijos sumetimais, gal neleidžia į mokyklą ir laiko uždarę nuo ryšių atkirstuose rūsiuose. O kadangi tikuosi, jog taip nėra, tai ne paslaptis turbūt niekam. Vienintelė paslaptis – kaip galima taip ciniškai dangstytis patriotiniais lozungais ir prekiauti savo 10-11 procentų patriotiškų senukų balsų? Tas klausimas turbūt ir drebina rankas, ieškant leidimo į Seimo salę, nes juk puikiai suvokiama, kad už 30 politinių ėdžių sidabrinių patys konservatoriai, kartu su S. Daukanto aikštės vedėja ir nutiesė kilimą į Maidano tribūną Graužinienei, Songailai ir dar bala žino kam. Nervingų maršališkai-patriotiškų traukulių vizualizacija šiandien 22 val. – „Lietuvos tyro televizijos“laidoje „Patriotai“.

, , , , , , ,

3 Komentaras

Konservatoriai nežino–kada jų suvažiavimas


Sakoma, kad politinės partijos daug investuoja į savireklamą, tačiau kartais atrodo, jog kažkaip beviltiškai taupo. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) gretose – svarbūs įvykiai – pirmininko rinkimai ir suvažiavimas.

Pastarojo data žiniasklaidai buvo nurodoma “balandžio pabaiga-gegužės pradžia”. Balandžio 17 dieną, nutaręs, kad laikas sužinoti tiksliau – pasirinkau tiesų kelią – įėjau į TS-LKD svetainę ir ji man nurodė, kad nei balandį, nei gegužę jokio suvažiavimo nenumatyta.

Vienas partijos šulų Jurgis Razma patikino, kad data yra maždaug gegužės 12 diena, bet jis tiksliai neatsimenąs ir pasiūlė kreiptis į Rasą Juknevičienę. Ši patvirtino – tikrai gegužės 12. Nežinau, kaip ten su investicijomis į savireklamą, bet svetainės tvarkytojams ryškiai permokama arba jie nepakankamai motyvuojami. Versija, kad galbūt vengiama dėmesio – atrodo menkai tikėtina.

Būtų gerai, kad R. Juknevičienė šia informacija pasidalintų ir su Andriumi Kubiliumi, Vytautu Landsbergiu, Irena Degutiene. O tai dar ims ir neatvyks, nežinodami.

image

image

, , , , ,

Komentarų: 1

Mažas lietus iš didelių permainų debesų


Kas pasikeitė nuo 2006 metų rugpjūčio 23-iosios, kai naktį Breste per KGB kontroliuojamo viešbučio “Inturist“ langą paslaptingai iškrito buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) aukštas pareigūnas, diplomatas Vytautas Pociūnas?

Vardai ir veidai

Per šį “šlovingą penkmetį“ (kas ragavo sovietijos, žino šios sąvokos reikšmę) pasikeitė daug vardų ir pavardžių. Pasikeitė ministras pirmininkas, pasikeitė prezidentas. Pasikeitė Seimo dauguma, Generalinės prokuratūros (GP) vadovas ir dabar jau visa VSD vadovybė iki pavaduotojo lygio. VSD generalinis direktorius keitėsi net du kartus. Visur tarškama ir rėkiama apie reformas, rotacijas ir permainų audras.

Įspūdingiausia buvo stebėti ne tai, kaip keitėsi vardų lentelės ant didelių viršininkų kabinetų durų. Įdomu, kaip keitėsi, mutavo jų politinis įvaizdis. Krašto apsaugos ministre tapusi Rasa Juknevičienė kitados pikčiau už kitus mojavo tiesos ieškojimų, kovos su valstybės užvaldymu, garsiųjų dvylikos pažymų paviešinimo vėliava. Jai šiek tiek atsargiau pritarė dabartinis premjeras Andrius Kubilius.

Kartu ponai, pasitelkę partijos ekspertus ir kitus didžiai mokytus vyrus bei moteris, prieš Seimo rinkimus pagimdė daugiau kaip 250 puslapių programą, kurioje juodu ant balto žadėjo dideles reformas VSD, žvalgybos ir kontržvalgybos struktūrinį atskyrimą. Programos pristatymus lydėjo uolios priesaikos rasti tiesą – kas, kodėl ir kaip palydėjo V.Pociūną prie lango ir kas po mirties pasistengė jį įvairiais būdais apdergti.

Su dar didesniu permainų audros orkestro tratėjimu į olimpą žengė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ją ką nors mylėti norinti tauta ir šiandien apdovanoja didžiausiais pasitikėjimo reitingais. Tokie ryžtingi, gražūs, dvasingos liepsnos kupinomis akimis ponai bylojo iš rinkimų plakatų. Visų asmenų, kurie kaip savo rinkimų trampliną naudojo V.Pociūno, VSD reformų, kovos su “valstybininkais“ ir oligarchais kortas, nė neišvardysi. Šiandien tos kortos – giliai rankovėje (gal kada prireiks), kovotojus už reformas pakeitė rūpestingų ir dalykiškų pragmatikų, nenorinčių griauti švento stabilumo, įvaizdis. Stabilumo prireikia tada, kai vadovauti sistemai, kurią laikei negera, išrenki savus. Tada pasikeičia ir ponų bei ponių įvaizdis: kartoninis (kaip pasirodė) kalavijas virsta lazdele, kuria pasiremiama ir imama vaizduoti atsakingą rūpintojėlį. Dėl visa ko, jei kas būna nepatenkintas, pasiteiraujama: “Ar norite, kad grįžtų “valstybininkai“ ir Gediminas Kirkilas?“ Lyg ir niekas nenorėjo, nebent koks kolega Audrius Matonis, kuris neseniai žūtbūt siekė įrodyti, kad Lietuva be pilkojo kardinolo – Lietuva be ateities, o Albinas Januška labiau “kardinoliškas“ už Virgį Valentinavičių. Tik staiga pačiam premjerui A.Kubiliui ėmė ir prireikė Laimono Talat-Kelpšos, kurio, kaip “valstybininko“ išrotavimu į Gruziją buvo pasirūpinta vos perėmus valdžią, patarimų.

Koalicijos partneriai liberalcentristai tvarkingai pasirūpino buvusių VSD vadovų, linksniuotų kaip “valstybininkų“ bokštai, karjera, tačiau tai neatrodo taip nykiai kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovų metamorfozės. Liberalcentristai niekada neslėpė, kad jiems svarbiausia – su visais dėl visko susitarti. Šioje srityje permainų nėra.

Orderis po dvidešimties metų?

Kas dar, be karjeros ir įvaizdžio pokyčių, nauja? Prieš metus genialūs GP tyrėjai V.Pociūno byloje atliko eksperimentą, kurį galėjo padaryti ketveriais metais anksčiau, ir priėjo prie svarbios išvados, kad rezultatai duoda pagrindą toliau tęsti tyrimą. Tai, ko gero, ir viskas, kas atlikta pačioje byloje, nebent labai slapta nuveikta daug žygdarbių, apie kuriuos visuomenei net nedrąsu skelbti.

Vis reformuojamas VSD ir vis reformuojama GP, kuri vargu ar išvis dabar laikytina valdoma struktūra, spėjo apsijuokti dėl čečėnų M. ir K.Gatajevų bylos bei sukurpti keletą bylų Eglei Kusaitei ir pagrasinti visiems, kas netiki jų pasakomis. Dar spėta suskaičiuoti ir išnešti lavonus Drąsiaus Kedžio byloje, kurią patys prokurorai vadina “byla žudike“. Šiandien partiją kuriantiems Neringos Venckienės šalininkams nelabai pasisekė – jei skandalo kulminacija būtų dabar, jį būtų galima tikėtis panaudoti kaip trampliną politiniam šuoliui.
Tiek eskaluotos 12 pažymų toliau drausmingai tebeguli atokiau nuo visuomenės, tačiau “geresnėse rankose“. Vieną VSD apdovanojimą jau turintis prokuroras Justas Laucius laukia dar vieno ir toliau energingai kariauja su terorizmu, o saugumo prievaizdai ir dalis jų politinių viršininkų dabar atranda naują žaisliuką – kovą su neva baisiai vešinčiu neonacizmu ir potencialių breivikų paiešką.

Tiesa, “kadrų klausimu“ irgi nieko radikalaus nepasikeitė – tiesiog apsisuko ratas. Mutavusių kovotojų (kol jie dar nebuvo mutavę) pažadais patikėję pareigūnai, ištrenkti už sąžiningus liudijimus Seimui, atgal į darbą VSD negrąžinti, jų atsiprašyti niekas neketino. Buvęs kontržvalgybos vadas, trumpai įdarbintas vienoje energetikos įmonių, netiko A.Kubiliaus dešiniajai rankai Arvydui Sekmokui ir grįžo vairuoti taksi. Apie mažiau garsius personažus, kurie iš kontoros išėsdinti ir išmėtyti, – neverta nė prisiminti. V.Pociūno šmeižikai toliau skrebena į tuos pačius leidinius ir kriuksi tuose pačiuose eteriuose, tomis pačiomis naivių veršiukų akimis.
“Kantrybės!“ – sušuks koks partinis pragmatikas. Juk reformų rezultatai nebūna greiti. Tai dar tik vienas penkmetis… Ir tikrai. Kai praeis kokie keturi, gal ims ir atsiras koks orderis, orderiukas ar sankcija kam nors. Michailo Golovatovo istorija byloja, kad reikia maždaug tiek laiko.

Tad, vėl rinkdamiesi po reitingų karalienės langais paminėti V.Pociūno žūties penkmečio, būkite kantrūs, susikaupę ir supratingi. Nekelkite nepatogių klausimų tiems, kurie jumis taip rūpinasi. Kai kurie juk net aiškina plušantys be atostogų.

“Lietuvos žinios”

, , , , , , , , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: