Posts Tagged Kadyrovas

Reikėjų berniukams blizgučių brangių


Iš Rusijos statytinio Čečėnijos “prezidento” Ramzano Kadyrovo asmeninės puotos sugrįžę Lietuvos futbolo vargdieniai patvirtina niūriausius spėjimus apie kelionės motyvaciją ir troškimų bei vertybių seklumą.

„Jautėmės kaip kokie prezidentai. Net nepatogu buvo“, – stebėjosi puolėjas Ričardas Beniušis. <…>

Žmogaus teisių gynėjų nusikaltėliu vadinamas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pasistengė, kad žaisti pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių šioje Šiaurės Kaukazo respublikoje atvykę svečiai iš Lietuvos pamirštų visus perspėjimus ir kritiką, lydėjusią juos tėvynėje.

Šeštadienį vykusi Lietuvos ir Rusijos rezervinių rinktinių akistata baigėsi šeimininkų pergale 2:0, tačiau, neskaitant pralaimėjimo, lietuviai Grozne nepatyrė daugiau jokių nesklandumų.

„Visi tiek daug kalbėjo apie šią išvyką, kad net pats pradėjau tikėti, jog kažkas ten (Grozne – DELFI) gali atsitikti, ir žmona buvo išsigandusi, – DELFI prisipažino vėlų šeštadienio vakarą į Vilnių su komandos draugais grįžęs R. Beniušis. – Bet nuvažiavę ten pamatėme, kad bijota be pagrindo. Mus ir pasitiko, ir palydėjo, ir pavalgydino. Viskas – aukštame lygyje.“

„Apsaugos buvo pilna visur. Mūsų autobusą visur praleisdavo pirmą, iš paskos važiavo tikrai ne vienas eskorto automobilis. Įdomiausia, kad, važiuojant į stadioną, visi aplinkiniai kiemai buvo uždaryti, budėjo milicija“, – savo susižavėjimo kupiną pasakojimą tęsė R. Beniušis. Žinoma, juk smagu baudžiauninko mentaliteto sutvėrimui už spygliuotų vėlių, grotų ir durtuvų. O jei dar ponas ploja per petį…

Alachas padėjo rusams

Lietuvos vargani pūsliaspardžiai būtų dar ir laimėję, bet jiems taip netalkino Alachas, kuris anot R. Kadyrovo, padeda jam gauti daug pinigų, kurių nubyra ir samdytiems juokdariams nuo Baltijos.

R. Beniušis DELFI tikino, kad galutinis rungtynių rezultatas nebuvo dėsningas. „Apmaudu, kad pirmame kėlinyje rusai nekėlė nei vieno kampinio, neatliko nei vieno baudos smūgio, bet pelnė du įvarčius. Pagal žaidimo grožį, kamuolio kontrolę mes buvome pranašesni. Ką galėjome, tą parodėme. Gėdos neprisidarėme, todėl esame patenkinti“, – sakė Marijampolės „Sūduvos“ klubo puolėjas.

Vargas dėl proto

Lietuvos futbolo federacija, kaip ir derėjo tikėtis, neigia, kad kiekvienam futbolininkui, kuris, anot jos, didvyriškai aukojo atostogas, R. Kadyrovas mokėjo ne kokiais sidabriniais po trisdešimt, o eurais 25 000. Kriterijai, girdi, grynai sportiniai, o į Lietuvą jie nieko nekviečia tik todėl, kad čia nėra tinkamo stadiono. Pastarasis pastebėjimas yra teisingas, bet tai tik triukas beviltiškai iki kelių į mėšlą įklimpus ir nebesugebant iš ten išsitraukti aulinio bato.

Teigiama, kad rinktinė R. Kadyrovo nė nematė, nors nėra labai aišku, ką tai keičia. Dabar ponai galės ilgai aiškintis, kad neėmė pinigų, o tik didvyriškai aukojo atostogas dėl depolitizuoto futbolo, kurio Rusijos žiniasklaida, kaip ir tikėtasi, nedepolitizavo. Mūsų “B” rinktinė vadinama nacionaline komanda, o ir pašaipos apie nei honorarų, nei Putino neįkvėptą mūsų pūsliaspardžių žaidimą yra visiškai pelnytos.

O dėl pasijutimo prezidentais – sveikinu. Ir nuoširdžiai užjaučiu, kad neteko asmeniškai apsikabinti su džigitu Ramzanu. Būtų galima nesiprausti bent metus – iki kito kvietimo, idant neišblėstų šlovė. O dėl pergalių – nieko nepadarysi. Ne visus vienodai Alachas myli.

Lietuva tapo daugiapusių patyčių objektu, o mūsų žvaigždės toliau svajoja apie pergalę prieš Lichtenšteiną ir komandiruotę kokią nors Abchaziją. Toks ir buvo sumanymo, po kuriuo pasirašė išmintingoji federacija, tikslas.

Reklama

, , , , , , , ,

4 Komentaras

Kadyrovas gelbsti Lietuvos futbolą


Prieš dvidešimt metų Lietuvai deklaravus, kad ji atsikuria kaip nepriklausoma valstybė, šalies sportininkai masiškai traukėsi iš sovietinių čempionatų, federacijų, o ir atkurtas Tautinis olimpinis komitetas beldėsi į visas tarptautines duris. Iškentė, prisibeldė ir net spėjo į Barselonos olimpines žaidynes.

Netrukus Lietuvos politikai ėmė demonstruoti bent jau moralinę paramą nelaimingam Šiaurės Kaukazo kraštui – Čečėnijai, kuri taip pat norėjo valstybingumo. Praėjusį dešimtmetį tai buvo net madinga. Mados keičiasi ir mūsų politikoje, ir sporte. Galėdami rinktis iš daugybės variantų, kai kurie mūsų sporto organizatoriai išsirenka patį “įdomiausią“.

Lietuvos futbolo rinktinė, nepaisydama Užsienio reikalų ministerijos (URM) apeliacijų, ketina pagerbti savo vizitu nukraujavusios Čečėnijos žmogžudį ir banditą, kurį Rusijos Federacijos valdžia pavadino prezidentu ir pati jam, nelyginant Aukso ordos vadui, moka duoklę. Tiesa, mūsų URM siūlymas nevykti į Čečėnijos sostinę Grozną buvo paremtas tik tokiu argumentu, kad ten gali būti nesaugu. Futbolo federacijos klerkai atkirto pasitikintys Rusijos kolegomis ir kitokio pobūdžio problemų neįžvelgė.

Ramzanas Kadyrovas, su žmonių dingimais, kankinimais ir žmogžudystėmis siejamas individas, Kremliaus ir Lubiankos pasamdytas “palaikyti tvarką“ nepriklausomybės nesėkmingai siekiančioje teritorijoje, viešai pasipiktino Lietuvos diplomatinės žinybos reakcija, nes ji esą “neadekvati“.

Draugiškos Lietuvos ir Rusijos komandų futbolo rungtynės numatytos lapkričio 12-ąją. Čečėnijos sporto ministras Heidaras Alchanovas aiškina, kad R.Kadyrovas ne tik apmokės rinktinių buvimą Grozne, bet ir išpirks visus bilietus į stadioną “Achmat arena“. “Čečėnijos prezidentas nutarė padaryti sirgaliams dovaną, kad jie rungtynes žiūrėtų nemokamai“, – žada H.Alchanovas.

Kaip teigia Čečėnijos sporto ministras, rinktinėms bus sudarytos pasakiškos gyvenimo ir poilsio sąlygos – komandos gyvens naujame ir moderniausiame Grozno viešbutyje “Groznyj City“, o prieš dvikovą žaidėjai, be kitų malonumų, galės pasimėgauti įvairių vietos kolektyvų pasirodymais.

Gali būti, kad supergalingai Lichtenšteino komandai nesugebanti atsispirti mūsų nacionalinė rinktinė nusipelno prabangos, pasakiškų sąlygų ir, o tai dar svarbiau, galimybės išmėginti jėgas su Rusija. Tik ar būtent čečėnų laisvės kovotojų ir taikių gyventojų kraujyje bei griuvėsiuose dar neseniai skandintas Groznas yra ideali tam vieta?

Sotus alkano neatjaučia, ypač kai tokio iškilaus politinio genijaus lūpomis žadamos pieno upės. Lėšų ištesėti pažadus jam užtenka. Paklaustas, iš kur dabar turi tiek pinigų, neseniai paaiškino, kad pasirūpino pats Alachas. Negi patikrinsi? Belieka tikėti.

Duok Dieve, kad ši svarbi ir prabangi komandiruotė padėtų mūsiškiams ūgtelėti iki Lichtenšteino futbolo. Tada, nė kiek neabejoju, pasikvies ir “prezidentai“ iš Abchazijos bei Pietų Osetijos. Taip žingsnis po žingsnio, žiūrėk, pavysime net pačius ispanus.

Iš anksto žinau kvailių ir demagogų pasakas apie sporto depolitizaciją. Tokiems linkiu prasikrapštyti akis ir pastebėti, kad kur jau kur, o toje imperijoje, į kurią keliaujama, atskirti politikos nuo sporto niekas niekada nei siūlė, nei mėgino. Juolab nacionalinių komandų, prie kurių (kai lydi sėkmė) noriai fotografuojasi politikai, o į jų duris paskui beldžiamasi ir reikalaujant finansavimo, premijų, ir kitokių dalykų.

Beje, o ką jei 1990-1991 metais apie “atsietumą nuo politikos“ būtų ėmę postringauti anos kartos mūsų sportininkai? Taigi gaudykite progą, ponai depolitizuotieji, ir didžiausių jums laimėjimų. Jei labai gerai palinksminsite Ramzaną ir jo svečius – tikrai būsite apdovanoti.

, , , , ,

23 Komentaras

%d bloggers like this: