Posts Tagged Konstitucija

Išverstaskūrių šou


Generalinis prokuroras Darius Valys tikrai visai ne prie ko. Jis ne prie ko ne tik tuomet, kai kalbame apie prokuratūrų veiklas, bet ir tuomet, kai stumdomasi dėl to, kaip jį skirti ar atleisti. Po Konstitucinio Teismo (KT) verdikto aišku – pagal Konstituciją jis yra oficialus ir nepajudinamas prezidento(ės) asmeninis lėliukas ir dėl to kalti Seimo personažai, panašūs į išverstaskūrius.

Pasipiktinimai ir fobijos

„Jau bėgame registruotis į Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – pajuokavo bent pora Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, kai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė šios institucijos narius rinkti visuotiniu balsavimu.

Ironijai yra pagrindo, nes dalis Seimo, kaip tai dažnai būna, be reikalo supyko ant KT, kuris šįkart, kaip ne visada būna, priėmė logišką ir sveikos nuovokos neaplenkiantį sprendimą dėl Generalinio prokuroro.

Šalia L. Graužinienės esama ir kitų pasipiktinusiųjų bei džiūgaujančiųjų. Ir visiškai akivaizdu, kad jų pykčiai bei džiaugsmai yra orientuoti į pigius, trumpalaikius galios žaidimus. Į tai – ar patinka, ar ne tas konkretus lėliukas ir jo valdytojas.

Kai Seime buvo svarstoma ar Generalinį prokurorą toliau palikti šventu prezidentūros lėliuku – atrodė, kad sapnuoju, todėl suskubau pasitikrinti ar neapgauna atmintis. Pasirodo, kad ne.

Sakoma, kad visas istorijas reikia pasakoti nuo pradžių. Tad kada ši istorija prasideda? Tikrai ne tada, kai anekdotų ir pašaipų vienu iš lyderių tapęs personažas pasirenkamas asmeniniu jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės favoritu bei esti pavadinamas generaliniu prokuroru.

Galima būtų pradėti nuo 1992 metų spalio 25 dienos, kai tauta referendumu priėmė Konstituciją, bet truputį baugu: neseniai tautos dvasinis patriarchas Vytautas Landsbergis portalui Tiesos.lt sakė, kad tautos fetišizuoti negalima, nes ji (dargi tą pačią dieną) balsavo už komunistus. Tad, pradėkim nuo kiek kitos datos, kai suklystančios tautos sprendimą ėmėsi taisyti jos išrinktieji.

Balsavimas ir argumentai

Gyveno kartą, pavyzdžiui, generalinis prokuroras, Seimo pirmininkas, laikinasis prezidentas, nūnai parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadas Artūras Paulauskas. 2003 m. kovo 10 d. Pirmadienis. Rytinis posėdis. Seimo pirmininkas, be kita ko, sako:

„Žinoma, svarbiausias dalykas šioje sesijoje bus Konstitucijos pataisos, t.y. tos pataisos, kurios apibrėžia prokuratūros vietą valstybės institucijų sistemoje. Dvi Konstitucijos pataisos, ir mums liko antrasis, arba finalinis, balsavimas. Irgi daugelį kartų tiek Seniūnų sueigoje, tiek Seimo valdyboje, tiek Seime kalbėta, kad turi būti aiški, iš anksto paskelbta data. Tai ši data, gerbiamieji kolegos, yra kovo 20-oji. Nė vienas Seimo narys kol kas neišleistas į komandiruotę ar kelionę, kuri apimtų kovo 20-ąją. Taigi tikimės, kad bus aktyvus dalyvavimas ir mes galėsime galutinai balsuoti ir priimti tas konstitucines pataisas.“

Jis kalba apie Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pataisas, kurios ir reglamentuoja dabartinį Generalinio prokuroro – prezidentūros asmeninio lėliuko statusą. Protokolai ir stenogramos byloja, kad jis pats balsavo už šiandienines formuluotes, tad neaišku kodėl dabar jis kalba visiškai kitaip. Dabar jam nebeatrodo, kad Generalinės prokuratūros vadovas gali būti nepriklausomas ne tik nuo Seimo, bet ir nuo proto bei sąžinės, o tik nuo švenčiausio tautos sosto. Ar tik taip nėra todėl, kad nebėra realių galimybių tą sostą bent kuriam laikui užimti?

Gėris ir blogis

Palikime ramybėje valdančiąsias „blogio jėgas“, kurios, anot visus priešus greit demaskuojančių Gedimino Grinos ir Rasos Juknevičienės veizolų, kasdien po tris kartus parduoda Lietuvą Rusijai. Pažvelkime dešiniau. Čia matome, kad konservatoriai Seime, kai buvo svarstomos KT panaikintos įstatymų pataisos, bejėgišku falcetu cypė apie eilinę pasaulio pabaigą. Girdi, jei bus pakeista dabartinė tvarka, kurią jie laiko šventa ir tobula, tai žlugs demokratija, Viktoras Uspaskichas užvaldys visus tyrimus, nutrauks prieš jį teisme vykdomą bylą ir dar gal nežinia ką padarys. Žodžiu, jie teigia, kad dabartinė tvarka yra tobulas gėris, o mėginimai ją keisti – priešų sąmokslas ir korupcija. Tiesiog blogis.

Velniai rautų, kaip keblu,… Juk gyveno tuo pat metu 2003 metų kovą – ir konservatoriai. Tada dar ne krikščionys demokratai – politiškai krikštijosi ir suvažiavimuose artistiškai melstis jie ėmė vėliau. Ir ką gi jie galvojo apie tas pataisas? Protokolai ir stenogramos byloja negailestingai – buvo iš esmės prieš. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis ir dar kai kurie jų draugai balsavo prieš dabartinę padėtį, tai yra visai priešingai nei dabar. Ir argumentai buvo normalūs.

Antai, 2003 metų Kovo 20 diena, rytinis posėdis. Jurgis Razma: „Nors paspaudžiau raudoną mygtuką, nesu kategoriškai prieš teikiamą projektą. Tačiau noriu apgailestauti, kad taip skubotai priimdamas šią pataisą Seimas nesuorganizavo išsamesnių diskusijų, kokią reikšmę mūsų teisėsaugai ir teisėtvarkai ateityje turės pasirinktas vienas ar kitas prokuratūros modelis, nes pasaulyje yra įvairių sistemų.

<…>

A.KUBILIUS: Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu atkreipti dėmesį į tai, kad KT pirmininkas Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pateikęs nuomonę, abejonę (labai aiškiai išsakytą abejonę) dėl tokių pasiūlymų redakcijos. Jis taip pat teigė, kad tuo metu, t.y. dar prieš praeitų metų rugsėjo mėnesį, negali detaliau komentuoti siūlomos generalinio prokuroro skyrimo procedūros, nes tuo metu KT buvo rengiama byla pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymą ištirti tą garsiąją neteisėtą buvusio prokuroro Kazio Pėdnyčios atleidimo bylą. Abejonės labai rimtų teisininkų yra išsakytos, į jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakė tik tiek: nepritarti. Ar tos abejonės buvo pagrįstos, ar ne, mes negalime sužinoti, nes toliau iš KT pirmininko, jau po bylos, kai jis turėjo galimybę atviriau kalbėti, nebuvo paprašyta papildomų išvadų. Taigi skubama keisti Konstituciją (čia jau į tai atkreipė dėmesį J.Razma, kad šis Seimas labai jau lengvabūdiškai žiūri į tas Konstitucijos pataisas), todėl iš tiesų lieka abejonių, į kurias nėra atsakyta, tų atsakymų komitetas nėra pateikęs.“

Kaip miela – siūlymai pasvarstyti, koks modelis mums tinkamas, jokios gėrio ir blogio kovos retorikos. Dabar viskas kitaip. Už šiandieninę tvarką ir neva nepakeičiamą D. Valį kryžiumi gulantys konservatoriai dabar neva tiki, kad dabartinis modelis tobulas arba pats D. Valys tiek vertingas, kad be jų viskas žlugs. Gi A. Paulauskas, kartu su savo partija, yra „išsiaiškinęs“, kad dabartinė sistema yra nesąmonė ir blogis, o ją pakeisti sutrukdžiusį KT reikia patį reformuoti.

Kitaip sakant, tie, kas balsavo už dabartinę tvarką įtvirtinantį Konstitucijos sujaukimą (čia mano nuomonė) dabar kaltina KT ir gali inicijuoti tyrimą, kodėl patys taip balsavo. Tie, kas anksčiau siūlė neskubėti prezidento (juo buvo, primenu, Rolandas Paksas) padaryti visos teisėsaugos savininku, dabar išpažįsta klaidą ir atgailauja klydę. Ir visa tai, tikriausiai, be galo nuoširdu. Įdomu, kaip tos abiejų „gėrio ir blogio“ kovos stovyklų nuomonės pasikeistų, jei prezidentu taptų nūnai tokį norą apreiškęs Artūras Zuokas, o į D. Valio vietą sėstų koks nors jo advokatas bylose už gerus darbus? Aiškus yra tik vienas dalykas – jei Seimas nori keisti Konstituciją, kurią jau kartą toje pat dalyje keitė – tegul jis tai padaro. Jokios galios jam neatimtos.

Reklama

, , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Eligijus Masiulis, lytys ir triukšmai


Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įgarsino savo ir partijos nuostatas – labai jam ir partijai vėl parūpusiu – gėjų sangulavimo formalumų klausimu.

Mes neskirstome žmonių į lytis, kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažįstame visokias partnerystės formas. Neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla”, – miestui ir pasauliui iš Seimo rūmų išskriejo liberalioji E. Masiulio žinia.

Šioje citatoje, kaip ir visame tekste bei kontekste ne kažin kas yra ir daug aiškiau, ko jame nėra. Nėra pirmiausiai aiškumo dėl paties E. Masiulio tapatybės.

Kad jis nelaiko savęs kokiu karaliumi ir sąvoką „Mes“ turbūt vartoja ne kaip Pluralis Majestatis (karališkąją daugiskaitą, – lietuviškai), galima įtarti. Liberalas savęs gal nespėjo karūnuoti. Daugiskaita tikriausiai reiškia kalbą apie partinę kompaniją, bet čia ir prasideda visos bėdos. Partijose būna netgi vyrų ir moterų. Kai kurios labai „progresyvios“ partijos, kaip gėjų sangulavimo formalumais labai irgi suinteresuota Lietuvos socialdemokratų partija, netgi nustato rinkiminių sąrašų kvotas pagal anatomiją.

Liberalų atveju, viskas sudėtingiau. Man iš aukščiau pateiktos citatos ir politinės vizijos miglotų lozungų nėra aišku, ar E. Masiulis priskiria save vyrams ar ne? Miela būtų išsiaiškinti, ar labai pyksta ant savo tėvų, jei šie jį nešiuolaikiškai ir neskandinaviškai pozicionavo berniuku? Toliau gilintis ir klausti ar leistų ponas liberalas vadinti savo sūnų berniuku jau nepadoru. Mano iškaseniški konservatyvūs instinktai neleidžia. O juolab, kad šiais sudėtingais laikais gali būti mikliai priskirtas arba patriarchaliniams fašistams, arba pedofilams. Ne tai kad labai bijau, bet turiu ir įdomesnių užsiėmimų, nei landžioti po neva kam nors reikalingas dabartinio formato etikų komisijas bei panašius užkaborius. Tad tiesiog klausiu E. Masiulio – jis save vyrams priskiria ar ne? Viešas asmuo – turime teisę žinoti.

Jei pereinant prie bent kiek įdomesnės ir reikšmingesnės tematikos, negu egzotinius seksualinius žaidimus mėgstančiųjų teisinis apipavidalinimas, tai sveikinu liberalus. Jie iš buvusios valdžios narių perėję opozicijon pasveiko, kaip jie tai supranta, ir kaip Lietuvoje įprasta, pirmieji. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai dar vis reaklimatizuojasi, o liberalieji prielipos jau suprato, kad reikia kelti menkaprasmius, bet pastebimus triukšmus.

Kalbėti apie energetikas ir, būnant opozicijoje, neturint priėjimų prie sprendimų bei litų – sunkiau. O štai atkreipti į save dėmesį antrojo galo formalumų garsiais aptarimais, kurie aiškiai į niekur neatves, kas kita.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, kurios šeima pripažįsta tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. Tik lyčių skirstymas niekur nedingo. Jei liberalų vadas, nežinia ar priskiriąs save kokia lyčiai, nepastebėjo, pati Konstitucija žmones į lytis skirsto. 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Tad nepriskirdamas savęs jokiai lyčiai ponas liberalas nesusikalba ne tik su veidrodžiu, bet ir su Konstitucija. Lytys, kad ir kaip kam būtų gaila, yra. Tik susirasti reikia ir susigaudyti.

, , ,

Komentarų: 1

Konstitucinis Teismas siautėja


Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartais tikrai linksmina ir kartu šiurpina. Savo atkakliu noru būti ne teisine, o politine institucija. Keičiasi sudėtis, bėga metai, būna prašviesėjimų, tačiau aršus siekis būti apšviestųjų karalių devynetu – neblėsta.

Paskutinis sprendimas – Konstitucijai prieštarauja Seimo patvirtinta Šeimos politikos koncepcija. Tiesa, pagal įstatymo raidę lyg ir viskas logiška:

Konstitucijos VIII SKIRSNIS
KONSTITUCINIS TEISMAS
102 straipsnis

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Mat kažkoks gudragalvis mums, balsavusiems „už“ referendume nurodė, kad svarstytini visokie Seimo aktai (galbūt net ir lytiniai). Tai labai tinka KT sau pasitvirtintai doktrinai, anot kurios, be devyneto pašventinimo negali vykti nieko.

Ar gali būti, kad vėliau KT nutars, jog Konstitucijai prieštarauja Nacionalinė Energetikos Strategija (kartu su visa atomine elektrine, terminalais ir jungtimis), Nacionalinio transliuotojo televizijos programa arba, dar geriau, krepšinio rungtynių tarp Lietuvos ir Makedonijos rinktinių rezultatai?

, , ,

Parašykite komentarą

Kokią Konstituciją skaitė Dalia Grybauskaitė?


Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį viešai pareiškė: „Konstitucijoje parašyta, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, todėl nekomentuoju kitų institucijų veiklų“.

Galiojanti Konstitucija apie bažnyčią sako štai ką:

“43 straipsnis
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.”

Lietuvos tarybų socialistinės respublikos (taip Lietuva vadinta Sovietų okupacijos metais) konstitucijoje tikrai buvo parašyta apie atskyrimą. Tad kokią Konstituciją skaitė prezidentė ir kokios Konstitucijos garantu save laiko?

, , , , , , ,

20 Komentaras

Ką prezidentė Dalia Grybauskaitė leidžia sąmoningai suprasti?


 

Ką šiandieninė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė leido ir tebeleidžia suprasti sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui? Kai kas jau kelia klausimą ar taip ji neatskleidė tyrimo paslapties, prieš savaitę sveikatos apsaugos ministrą įspėdama apie gresiantį STT agentų vizitą?

Vienu iš kaltinimų už Konstitucijos pažeidimus nušalintam prezidentui Rolandui Paksui buvo šis:

„R Paksas, eidamas Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos. Būtent: 2003 m. kovo 17 d. Prezidentas, susitikęs su J.Borisovu, sąmoningai leido šiam asmeniui suprasti, kad teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir kontroliuoja jo pokalbius telefonu.“

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko valdas užgriuvo praėjusio ketvirtadienio vakarą ir išvesdino kyšininkavimu įtariamą viceministrą Artūrą Skiką.

Iškart po šio įvykio buvo prisimintas praėjusį pirmadienį Prezidentūroje surengtas šalies vadovės ir Vyriausybės narių susitikimas.

Kaip jau skelbė žiniasklaida, liudininkų teigimu, D.Grybauskaitė minėto susitikimo metu A.Čaplikui priminė, jog jo vadovaujamoje sistemoje veša korupcija, ir pagrasino, kad jis ruoštųsi, nes pas jį „kai kas apsilankys“.

„Mano žiniomis, kol kas tiesioginių įrodymų, kad ministras yra įtrauktas dabar į tyrimo procesą, nėra. Didele dalimi tai dalis ministerijos vadovybės ir Ligonių kasų žmonės, kai bus daugiau detalių, tuomet ir sprendimą reikės daryti, bet ne tik man, be jokios abejonės, bet ir valdančiosios daugumos vadovui ir pačiam ministrui“, – žurnalistams sako D. Grybauskaitė.

Ar gavus panašius perspėjimus galima pulti slėpti kokius nors galus ir deginti dokumentus?

„Kas gali paneigti galimybę, kad buvo pakenkta rimtam daug platesnio mąsto tyrimui?“ – retoriškai klausia Seimo narys Kęstutis Masiulis.

Teiginys, kad informacija buvo neteisėtai nutekinta, būtų, manau, aiškiai pera ankstyvas, todėl skubantieji ruošti apkaltas ir giljotinas – perskuba. Pats A. Čaplikas kol kas lyg ir nepaskelbtas įtariamuoju, nors viceministras yra jo paties pasirinktas, kaip politiškai ir kitaip patikimas.

Tiesiog belieka tikėtis vienodų standartų. Kol kas akis bado dar vienas D. Grybauskaitės ir R. Pakso veiklos panašumas. Buvusiam prezidentui irgi labai jau patiko naudotis STT pasiekimais savo politinei savireklamai.

, , , ,

Komentarų: 1

%d bloggers like this: