Posts Tagged Konstitucinis Teismas

Išverstaskūrių šou


Generalinis prokuroras Darius Valys tikrai visai ne prie ko. Jis ne prie ko ne tik tuomet, kai kalbame apie prokuratūrų veiklas, bet ir tuomet, kai stumdomasi dėl to, kaip jį skirti ar atleisti. Po Konstitucinio Teismo (KT) verdikto aišku – pagal Konstituciją jis yra oficialus ir nepajudinamas prezidento(ės) asmeninis lėliukas ir dėl to kalti Seimo personažai, panašūs į išverstaskūrius.

Pasipiktinimai ir fobijos

„Jau bėgame registruotis į Vyriausiąją rinkimų komisiją“, – pajuokavo bent pora Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų, kai Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasiūlė šios institucijos narius rinkti visuotiniu balsavimu.

Ironijai yra pagrindo, nes dalis Seimo, kaip tai dažnai būna, be reikalo supyko ant KT, kuris šįkart, kaip ne visada būna, priėmė logišką ir sveikos nuovokos neaplenkiantį sprendimą dėl Generalinio prokuroro.

Šalia L. Graužinienės esama ir kitų pasipiktinusiųjų bei džiūgaujančiųjų. Ir visiškai akivaizdu, kad jų pykčiai bei džiaugsmai yra orientuoti į pigius, trumpalaikius galios žaidimus. Į tai – ar patinka, ar ne tas konkretus lėliukas ir jo valdytojas.

Kai Seime buvo svarstoma ar Generalinį prokurorą toliau palikti šventu prezidentūros lėliuku – atrodė, kad sapnuoju, todėl suskubau pasitikrinti ar neapgauna atmintis. Pasirodo, kad ne.

Sakoma, kad visas istorijas reikia pasakoti nuo pradžių. Tad kada ši istorija prasideda? Tikrai ne tada, kai anekdotų ir pašaipų vienu iš lyderių tapęs personažas pasirenkamas asmeniniu jos ekscelencijos Dalios Grybauskaitės favoritu bei esti pavadinamas generaliniu prokuroru.

Galima būtų pradėti nuo 1992 metų spalio 25 dienos, kai tauta referendumu priėmė Konstituciją, bet truputį baugu: neseniai tautos dvasinis patriarchas Vytautas Landsbergis portalui Tiesos.lt sakė, kad tautos fetišizuoti negalima, nes ji (dargi tą pačią dieną) balsavo už komunistus. Tad, pradėkim nuo kiek kitos datos, kai suklystančios tautos sprendimą ėmėsi taisyti jos išrinktieji.

Balsavimas ir argumentai

Gyveno kartą, pavyzdžiui, generalinis prokuroras, Seimo pirmininkas, laikinasis prezidentas, nūnai parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadas Artūras Paulauskas. 2003 m. kovo 10 d. Pirmadienis. Rytinis posėdis. Seimo pirmininkas, be kita ko, sako:

„Žinoma, svarbiausias dalykas šioje sesijoje bus Konstitucijos pataisos, t.y. tos pataisos, kurios apibrėžia prokuratūros vietą valstybės institucijų sistemoje. Dvi Konstitucijos pataisos, ir mums liko antrasis, arba finalinis, balsavimas. Irgi daugelį kartų tiek Seniūnų sueigoje, tiek Seimo valdyboje, tiek Seime kalbėta, kad turi būti aiški, iš anksto paskelbta data. Tai ši data, gerbiamieji kolegos, yra kovo 20-oji. Nė vienas Seimo narys kol kas neišleistas į komandiruotę ar kelionę, kuri apimtų kovo 20-ąją. Taigi tikimės, kad bus aktyvus dalyvavimas ir mes galėsime galutinai balsuoti ir priimti tas konstitucines pataisas.“

Jis kalba apie Konstitucijos 84 ir 118 straipsnių pataisas, kurios ir reglamentuoja dabartinį Generalinio prokuroro – prezidentūros asmeninio lėliuko statusą. Protokolai ir stenogramos byloja, kad jis pats balsavo už šiandienines formuluotes, tad neaišku kodėl dabar jis kalba visiškai kitaip. Dabar jam nebeatrodo, kad Generalinės prokuratūros vadovas gali būti nepriklausomas ne tik nuo Seimo, bet ir nuo proto bei sąžinės, o tik nuo švenčiausio tautos sosto. Ar tik taip nėra todėl, kad nebėra realių galimybių tą sostą bent kuriam laikui užimti?

Gėris ir blogis

Palikime ramybėje valdančiąsias „blogio jėgas“, kurios, anot visus priešus greit demaskuojančių Gedimino Grinos ir Rasos Juknevičienės veizolų, kasdien po tris kartus parduoda Lietuvą Rusijai. Pažvelkime dešiniau. Čia matome, kad konservatoriai Seime, kai buvo svarstomos KT panaikintos įstatymų pataisos, bejėgišku falcetu cypė apie eilinę pasaulio pabaigą. Girdi, jei bus pakeista dabartinė tvarka, kurią jie laiko šventa ir tobula, tai žlugs demokratija, Viktoras Uspaskichas užvaldys visus tyrimus, nutrauks prieš jį teisme vykdomą bylą ir dar gal nežinia ką padarys. Žodžiu, jie teigia, kad dabartinė tvarka yra tobulas gėris, o mėginimai ją keisti – priešų sąmokslas ir korupcija. Tiesiog blogis.

Velniai rautų, kaip keblu,… Juk gyveno tuo pat metu 2003 metų kovą – ir konservatoriai. Tada dar ne krikščionys demokratai – politiškai krikštijosi ir suvažiavimuose artistiškai melstis jie ėmė vėliau. Ir ką gi jie galvojo apie tas pataisas? Protokolai ir stenogramos byloja negailestingai – buvo iš esmės prieš. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Vytautas Landsbergis ir dar kai kurie jų draugai balsavo prieš dabartinę padėtį, tai yra visai priešingai nei dabar. Ir argumentai buvo normalūs.

Antai, 2003 metų Kovo 20 diena, rytinis posėdis. Jurgis Razma: „Nors paspaudžiau raudoną mygtuką, nesu kategoriškai prieš teikiamą projektą. Tačiau noriu apgailestauti, kad taip skubotai priimdamas šią pataisą Seimas nesuorganizavo išsamesnių diskusijų, kokią reikšmę mūsų teisėsaugai ir teisėtvarkai ateityje turės pasirinktas vienas ar kitas prokuratūros modelis, nes pasaulyje yra įvairių sistemų.

<…>

A.KUBILIUS: Gerbiamieji kolegos, aš tik turiu atkreipti dėmesį į tai, kad KT pirmininkas Teisės ir teisėtvarkos komitetui buvo pateikęs nuomonę, abejonę (labai aiškiai išsakytą abejonę) dėl tokių pasiūlymų redakcijos. Jis taip pat teigė, kad tuo metu, t.y. dar prieš praeitų metų rugsėjo mėnesį, negali detaliau komentuoti siūlomos generalinio prokuroro skyrimo procedūros, nes tuo metu KT buvo rengiama byla pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymą ištirti tą garsiąją neteisėtą buvusio prokuroro Kazio Pėdnyčios atleidimo bylą. Abejonės labai rimtų teisininkų yra išsakytos, į jas Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsakė tik tiek: nepritarti. Ar tos abejonės buvo pagrįstos, ar ne, mes negalime sužinoti, nes toliau iš KT pirmininko, jau po bylos, kai jis turėjo galimybę atviriau kalbėti, nebuvo paprašyta papildomų išvadų. Taigi skubama keisti Konstituciją (čia jau į tai atkreipė dėmesį J.Razma, kad šis Seimas labai jau lengvabūdiškai žiūri į tas Konstitucijos pataisas), todėl iš tiesų lieka abejonių, į kurias nėra atsakyta, tų atsakymų komitetas nėra pateikęs.“

Kaip miela – siūlymai pasvarstyti, koks modelis mums tinkamas, jokios gėrio ir blogio kovos retorikos. Dabar viskas kitaip. Už šiandieninę tvarką ir neva nepakeičiamą D. Valį kryžiumi gulantys konservatoriai dabar neva tiki, kad dabartinis modelis tobulas arba pats D. Valys tiek vertingas, kad be jų viskas žlugs. Gi A. Paulauskas, kartu su savo partija, yra „išsiaiškinęs“, kad dabartinė sistema yra nesąmonė ir blogis, o ją pakeisti sutrukdžiusį KT reikia patį reformuoti.

Kitaip sakant, tie, kas balsavo už dabartinę tvarką įtvirtinantį Konstitucijos sujaukimą (čia mano nuomonė) dabar kaltina KT ir gali inicijuoti tyrimą, kodėl patys taip balsavo. Tie, kas anksčiau siūlė neskubėti prezidento (juo buvo, primenu, Rolandas Paksas) padaryti visos teisėsaugos savininku, dabar išpažįsta klaidą ir atgailauja klydę. Ir visa tai, tikriausiai, be galo nuoširdu. Įdomu, kaip tos abiejų „gėrio ir blogio“ kovos stovyklų nuomonės pasikeistų, jei prezidentu taptų nūnai tokį norą apreiškęs Artūras Zuokas, o į D. Valio vietą sėstų koks nors jo advokatas bylose už gerus darbus? Aiškus yra tik vienas dalykas – jei Seimas nori keisti Konstituciją, kurią jau kartą toje pat dalyje keitė – tegul jis tai padaro. Jokios galios jam neatimtos.

, , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Konstitucinis Teismas siautėja


Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas kartais tikrai linksmina ir kartu šiurpina. Savo atkakliu noru būti ne teisine, o politine institucija. Keičiasi sudėtis, bėga metai, būna prašviesėjimų, tačiau aršus siekis būti apšviestųjų karalių devynetu – neblėsta.

Paskutinis sprendimas – Konstitucijai prieštarauja Seimo patvirtinta Šeimos politikos koncepcija. Tiesa, pagal įstatymo raidę lyg ir viskas logiška:

Konstitucijos VIII SKIRSNIS
KONSTITUCINIS TEISMAS
102 straipsnis

Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.
Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Mat kažkoks gudragalvis mums, balsavusiems „už“ referendume nurodė, kad svarstytini visokie Seimo aktai (galbūt net ir lytiniai). Tai labai tinka KT sau pasitvirtintai doktrinai, anot kurios, be devyneto pašventinimo negali vykti nieko.

Ar gali būti, kad vėliau KT nutars, jog Konstitucijai prieštarauja Nacionalinė Energetikos Strategija (kartu su visa atomine elektrine, terminalais ir jungtimis), Nacionalinio transliuotojo televizijos programa arba, dar geriau, krepšinio rungtynių tarp Lietuvos ir Makedonijos rinktinių rezultatai?

, , ,

Parašykite komentarą

R. Paksas, dvasios ir runkeliai


 

„Darbo grupė spręs Rolando Pakso likimą„, „Rolando Pakso sugrįžimas“, „Rolandas Paksas laimėjo„, „Rolandas Paksas pralaimėjo“ ir t. t. Bus ar nebus leista jam balotiruotis, turi jis atsiprašyti ar neturi – mirtinai išūžusios ausis frazės. Tiek paties personažo šalininkų, tiek priešininkų argumentacijos logiką lemia ne rūpestis valstybės teisine sistema ir politine sveikata.

Mūsų dvasia

Lietuvos Konstitucijos šamanai iš Konstitucinio Teismo (KT) pastaraisiais metais tiek savo, tiek juos įtraukti žūtbūt siekusių politikų ir interesų grupių iniciatyva atpigino šiaip jau visiškai normalią ir įprastą Vakarų teisės tradicijoje sąvoką – spirit of the law (įstatymo dvasia).

Savo ankstesnio „išaiškinimo išaiškinimu„ KT prieš kelerius metus, vienos įtakingos kompanijos užsakymu, bandė sutrukdyti Seimui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą ir ženkliai prisidėjo prie to, kad šiandien ši institucija toliau dirba prieš visuomenės ir valstybės interesus.

Savo „pusiau nėštumo“ konstatavimu, pasakant, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas prieštarauja Konstitucijai, bet rinkimai bus teisėti net jo nepataisius, – paliko politikams galimybę keletą metų kvailioti ir nieko iš esmės nepakeisti, bet sukelti beprasmę painiavą. Apie KT sprendimų (tiksliau, beprasmiškų demagoginių tiradų) „naudą“ pensijų mažinimo srityje geriau išvis nieko nebesakyti. Teisėkūros srityje KT pats daugybę kartų rodė pavyzdį politikams, ir šie pamoką išmoko. Vytauto Greičiaus (ne)atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų, kadencijai pasibaigus, komedija ir cirkas su dviejų parlamento narių apkalta tai tik iš dalies iliustruoja.

Šamanų su mantijomis, grandinėmis ir amuletais sudėtis keitėsi, tradicijos – ne. Tyčia iki galo neatsakęs į visus klausimus dėl neteisėtų prezidento Valdo Adamkaus ir jo patarėjų veiksmų, apdovanojant ordinu KGB generolą, KT pademonstravo, kad tebėra pasiryžęs būti politiniu stogu ar vėzdu – pagal poreikį ir užsakymą. Aiškinti labai išsamiai, dedant po Konstitucijos straipsnio kablelį ir rašant „bet…„, tapo įprasta, kaip ir lakoniškai atkirsti, kad apie tą ar kitą dalyką nieko neparašyta. Pagal poreikį ir užsakymą. Tad mūsų dvasia darėsi vis labiau panaši į vaiduoklį.

Dvasių nesusikalbėjimas

Kaip minėjau, įstatymų dvasia nėra Egidijaus Kūrio išgalvotas dalykas, kaip bando įrodyti Valentinas Mazuronis. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), kad ir ką sakytų nušalintojo prezidento šalininkai, pats pasirėmė būtent Europos žmogaus teisių konvencijos dvasia, kai nutarė nekreipti dėmesio į tai, jog R.Pakso skundas buvo pateiktas pavėluotai. Bet čia apie dvasias nieko nenorintys girdėti “Tvarkos ir teisingumo„ kalbėtojai problemų neįžiūri. Konvencijos dvasią EŽTT, kurį labiausiai euroskeptiška Seimo frakcija taip pamilo, išvis pasitelkia gan dažnai. Kaip minėjau – nieko keisto.

Bėda ta, kad šįkart Lietuvos ir EŽTT teisėjų išsikviestos dvasios nesusikalbėjo. Tai nebuvo netikėta, nes Lietuva dvasią išsikvietė strimgalviais, kalbino nervingai – siekdama konkretaus, vienam asmeniui skirto politinio tikslo, ir pasistengė nustebinti Europą užmojo radikalumu. Konstitucijos keisti nebuvo laiko, rinkimai artėjo, R.Paksas buvo tas absoliutus blogis, kurio nebeturėjo saugoti nei įstatymai, nei Konstitucija, tad paskubomis buvo iškeptas sprendimas, kuris vis dėlto paliko keletą neaiškumų, verčiančių pasikrapštyti pakaušį. Buvo pasakyta, kad tas, kuris sulaužė priesaiką, daugiau prisiekti negali. Ne iki galo aišku, ar gali jis, pavyzdžiui, užsiverbuoti į kariuomenę ir prisiekti ten. Bet dėl tokių ir panašių niekučių niekas galvos nesuko. Tuometinės apkaltos dalyviai ir jų įpėdiniai Seime, teisės citadelėse ir kitur nesuko sau galvos, kaip iki galo sutvarkyti apkaltos procedūras ir civilizuotai sureguliuoti šį nemalonų procesą. R.Pakso nebebuvo, drakonas mirė, šventė atėjo, demokratija ir Konstitucija triumfavo, Tėvynė nebebuvo pavojuje ir, tikėta, kad viskas bus gerai. Gerai nebuvo.

Jokios pažangos

Jokios pažangos, kaip rodo pats prasidėjusių diskusijų turinys, nepadaryta. Jokios kartelės aukščiau nepakilo, kaip buvo deklaruojama. Dabar darbo grupes kurti, ietis ir šakes laužyti, vėl spjaudytis ir muštis provokuojantis EŽTT sprendimas nebuvo netikėtas. Netgi labai lengvai numanomas, ir jo data žinoma. Ir apnuogino jis vėl tą patį – įstatymus ir net Konstituciją vėl planuojama ir siūloma keisti taip, kad būtų padėta ar pakenkta R.Paksui, kaip tokiam.

Nė vienai iš šalių nė motais, kad kalbama apie valstybės sandaros, Konstitucijos, teisinius pagrindus. Dar kvailiau, kai imama, net nepradėjus svarstyti įstatymų pakeitimų, reikalauti, kad R.Paksas atsiprašytų ir vėl, po visko, kas valstybėje nutiko per laikotarpį nuo apkaltos, drėgnomis akimis postringauti apie moralines karteles bei valstybės išdavimą. Tai nepanašu net į pagirias, tai jau daugiadienės, kai visi kalba, niekas nesiklauso, degtinė ir pinigai baigiasi, tad belieka dar jų pasiskolinti ir pragerti. Ne sprendimais, o pranešimais spaudai dabar nusprendęs dirbti KT prie šio užsitęsusio baliaus prisidėjo sakydamas, kad nieko nepasakys. Devynių kerėtojų doktrina paskelbta šventesne už Konstituciją.

Virš viso triukšmo parimusi aukštybėse sėdi ryžtingoji ir populiarioji Prezidentė, ką tik savo retorika atkartojusi visus R.Pakso lozungus apie oligarchiją ir klanus. Savo nuomonę dėl EŽTT antausio mūsų konstituciniams fokstrotams ji gal ir turi, bet jos kol kas nesakys. Mat dar nepaaiškėjo, kurią iš kvailų pozicijų palaikyti bus populiariau.

Pozicijos išties deklaruojamos įspūdingos. R.Paksas demonstruoja toliau nematąs nieko blogo pilietybių pardavinėjime finansiniams rėmėjams vien todėl, kad panašiai darė ir Valdas Adamkus. Jo šalininkų nuomone, balotiruotis jam turi būti leista skubiai. Priešininkai neslepia padarysią viską, kad sprendimo įgyvendinimo procesas būtų kuo labiau vilkinamas ir jo rezultatas būtų būtinai neparankus R.Paksui – neva dėl to, kad jis neatsiprašo. Kai pusiau juokais vienam Seimo nariui pasiūliau tą normą dėl priesaikos laužytojų bausmės trukmės patikėti referendumui ar plebiscitui, išgirdau seną gerą “valstybininkų„ ar kokios kitos elitinės grupuotės atliekamą melodiją: tauta kvaila ir populistai apgaus “runkelius„. Pastarieji laikomi protingais, veiksniais ir atsakingais tik tada, kai iš jų norima išreikalauti mokesčius, o dėl kitko jų skirstytojai išsiaiškins patys. Su dvasiomis ar be jų.

Šaltinis: Lietuvos žinios

, , ,

2 Komentaras

Konstitucinis Teismas nenurodinės Daliai Grybauskaitei


 

Jau anksčiau teigusi, kad yra likimo priversta prisiimti daugiau galių, nei suteikia Konstitucija, nurodžiusi Seimui, kuris jai nepavaldus, kokį pirmininką turėti, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau šneka dalykus, kurie garantuotai kai ką suerzins. „Visai nesvarbu, ką pasakys Konstitucinis Teismas. Ne jo prerogatyva priminti, kas yra prerogatyva politikams, KT aiškina Konstituciją, o politiko pareiga galvoti apie žmogų“, – spaudos konferencijoje pirmadienį aiškino šalies vadovė.

Galima sutikti, kad KT išties, pastaraisiais metais, yra priėmęs daugelį akivaizdžiai politizuotų ir kompetencijos ribas išbandančių sprendimų. Bet reiktų pripažinti, kad patys politikai neretai žūtbųt siekia įvelti šią instituciją į savo kovas. Taip elgėsi prezidentas Valdas Adamkus, kai reikęjo apginti Valstybės saugumo departamente įsitaisiusio KGB rezervininko ir jo sėbrų ramybę. Nauja valdžia jau irgi spėjo tuo pasižymėti. O labiausiai yra įsimintinas KT išaiškinimas, kad teisėjai net visų krizių sąlygomis yra lygesni už kitus ir jų algų mažininimas turi būti kompensuojamas.

, , ,

Parašykite komentarą

Pilietybės infliacija – dogma prieš sveiką protą?


 

Kolega Artūras Račas pratęsė diskusiją apie Lietuvos pilietybės „pabranginimą“ įvykusį po to, kai Jurijus Borisovas pirko ją už milijoną. Dabar jos negavo milijono nesiūliusi, bet už šalį prakaitą lieti norėjusi amerikietė čiuožėja jau atstovaujanti Lietuvai ir man tai pasirodė keista.

A.Račas argumentuoja jau egzistuojančiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir sako, kad nuo šiol niekam, kas Lietuvoje nepragyvens dešimties metų, pilietybės duoti šiukštu nevalia.

Mano ir A. Račo pozicijos šiuo klausimu skiriasi vienu paprastu dalyku – teisė, tame tarpe ir Konstitucinio Teismo išaiškinimai, man nėra toks dalykas, kuris negalėtų būti keičiamas, peržiūrimas ir diskutuojamas. Savo trumpame komentare A. Račui taip ir parašiau.

JAV Aukčiausiasis Teismas kartais, pavyzdžiui – pasikeitus jo sudėčiai, pakeičia savo poziciją kai kuriais klausimais. Tokių atvejų yra buvę ne vienas. Tad mūsiškio KT verdiktai, net jei jie ilgesni už pačią už Konstituciją, nėra kažkas tiek didingo, baisaus ir žvilgančio, kad laikui bėgant nebūtų peržiūrimi. O laikas nuo laiko grąžinti šią diskusiją į apyvartą nėra blogas dalykas, juolab, kai yra proga.

Todėl mane visiškai įtikino teisininko Dainiaus Žalimo komentaras, papiktinęs A. Račą:

nieko blogo nebūtų atsitikę, jei pilietybė būtų buvusi suteikta. Kas nors galėtų apskųsti sprendimą Konstituciniam Teismui, o šis pateiktų išaiškinimą ateičiai.

Tad aš lieku prie savo pozicijos – kitos pusės dogmatiškas požiūris prieštarauja sveikam protui, prieš kurį turėtų priklaupti net ir teisė. Bet tai tik mano nuomonė.

Lygiai taip pat manau, kad pilletybės suteikimas nereikštų „pilietybės dalinimo bet kam“, kaip kliedi kai kurie komentatoriai (kalbu ne apie A. Račą). Mat ne taip jau kiekvienas gali patekti, kad ir į olimpines žaidynes.

Yra ir kitokia, visai nebe požiūriu į teisę, o emocijomis ir “gimtojo sodžiaus tyrumo išsaugojimu” besiremianti argumentacijos logika. Pagal ją Copely medalis vertas mažiau nei Aleknos. Noriu paklausti – kiek būtų vertas Stagniūno medalis? Ką gi – saugokime savo nekaltybę, o Stagniūnai tegul važiau į labiau “konstituciškai pasileidusias” šalis, kurios visos yra durnesnės, mažiau patriotiškos ir turi ne tokius dieviškus Konstitucinius Teismus.

O pilietybės suteikimo išimties tvarka galimybė, mano nuomone, todėl ir yra suteikiama tautos išrinktam prezidentui, kad jis ją taikytų atsakingai, neperžengdamas proto ir padorumo ribų, kaip tai padarė R. Paksas, o kartu ir nežiūrėdamas vien į nuogą paragrafą, nes pati „išimties“ sąvoka tuomet netenka prasmės.

, , , , ,

Komentarų: 1

%d bloggers like this: