Posts Tagged Lenkija

“Labai užsiėmusi” Dalia Grybauskaitė


Jau teko pastebėti ir prezidentės Dalios Grybauskaitės preferencijas diplomatijoje, kai Monako princas atrodo reikalingesnis pašnekovas, negu Lenkijos vadovai, ir įdomybes su jos Ekscelencijos darbotvarrke, kuri atseit viešai skelbiama.

Šiandien ir vėl skaitau:

“Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sekmadienį nevyks į Lenkiją dalyvauti Nepriklausomybės dienos minėjime, į kurį ją pakvietė Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis. Tai pirmas kartas per pastaruosius penkerius metus, kai Varšuvoje lapkričio 11 dieną nebus Lietuvos valstybės vadovo.

Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad sekmadienio iškilmėse D.Grybauskaitė nedalyvaus dėl neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų.

„Dėl neatidėliotinų, su vidaus politika susijusių, klausimų prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją. Perduodama sveikinimus Nepriklausomybės dienos proga Lenkijos Prezidentui Bronislavui Komorovskiui, prezidentė pasiūlė Lietuvos ir Lenkijos žmonėms svarbius dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus aptarti darbo susitikime gruodžio pradžioje ar kitu Lenkijos prezidentui patogiu metu“, – BNS pirmadienį sakė D.Ulbinaitė.”

Ir matau:

labai_uzsiemusi

Toks pat vaizdas ir lapkričio 11 dieną – galite pasitikrinti www.president.lt/. Galbūt šalies aukščiausioji dignitorė ir triūsia Tėvynės labui išmušta devynių prakaitų, bet tai tikriausiai labai slapta informacija… . Galbūt saugumo sumetimais – kad nesusektų priešai. Gal ji net ras laiko slapta nuskristi valandai pas kaimynus? Kas žino?…

Tik Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius niekšingai išdavė, kad antradienį susitiks su jos Ekscelencija, ko, anot oficialios darbotvarkės, nebus.

, , ,

Komentarų: 1

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir vėl prajuokino


Gal prieš savaitę ponia deklaravo, kad su Lenkijos aukštaisiais dignitoriais metė susitikinėti, kadangi nemato prasmės gaišti laiką ceremoniniams susitikimams, kas, matyt, reiškia, jog prioritetas teikiamas dalykiniams susitikimams. Apie dalykiškumą ir ceremoninio tipo vakarienes su visokiomis ten obamomis girdėjome jau anksčiau. Atseit – reikia tik darbo vizitų su dideliais rezultatais.

Ir ką gi mes matome spalio 15-ąją? Žr. www.president.lt: „16:00 Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su oficialaus vizito į Lietuvą atvykstančiu Monako Princu Albertu II ir Princese Charlene (Prezidentūra, S.Daukanto a.3)
17:10 Respublikos Prezidentės ir Monako Princo pasisakymai spaudai (Prezidentūra, S.Daukanto a.3)
18:30 Lietuvos Respublikos Prezidentės rengiama oficiali vakarienė Monako Princo garbei (Prezidentūra, S.Daukanto a.3)“.
Monako princas, kaip žinia yra turbūt be galo svarbus ir užimtas globalios bei europinės politikos formuotojas, kuris irgi niekada nedalyvauja tuščiose ceremonijose, leidžia sau tik išskirtinai dalykinius susitikimus. Be jokios abejonės, spalio 15-osios oficialią (jokiu būdu neceremoninę) vakarienę galime laikyti didžiuliu Lietuvos diplomatijos laimėjimu, po kurio įvyks esminiai pokyčiai mūsų šalies užsienio politikoje. Taigi, prezidentė rimtai dirba.

, , ,

2 Komentaras

Vietoj įspūdžių iš “Lietuvą norinčios užgrobti” Lenkijos


Štai teko lankytis tokioje “Solidarnosč” konferencijoje Gdanske. Tenykštės profsąjungos ne mūsiškės, bet ne apie tai daina. “Lietuvos lenkų klausimu” įspūdžių nedaug. Populiariausiai jis komentuojamas, kaip “w ogole do dupy” (visai ties pasturgaliu, –iš lenkų kalbos). Čia kabu apie neoficialų bendravimą, žinoma. Užtat visokių įdomesnių vaizdų pavyko parsivežti.

Man įdomu, ką pasakytų mūsų “nepilnamečių apsaugos nuo žalingos informacijos” entuziastai dėl šios karikatūros oficialioje parodoje. Mat “Balsas.lt” savaitės” redaktorius buvo nubaustas už viršelį, kuriame perteiktas mitinge laikytas plakatas, labai panašus į vieną iš čia esančių paveikslėlių. Tik ten susiglaudusieji prievaizdams pasirodė pernelyg panašūs į du svarbius konservatorių politikus:

Image0522

Čia prie dešiniųjų “Solidarnosč” būtinės fojė durų:

Image0517

O čia prie kairiųjų:

Image0518

O čia tokie muzikantai. Atsiprašau už kokybę, bet esmę suprasite. Ritmą išlaiko 🙂

, , , , , ,

Parašykite komentarą

„Ąžuolas“ ir atominė saulė


Lietuvai labai nesiseka, nes ten, kur anksčiau matėme sąjungininkus, dabar norima rausti apkasus. Aplink grėsmė, priešai ir miglota atominės saulės viltis toli rytuose.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė keliauja į tekančios saulės šalį pargabenti atominės saulės. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas lieka murdytis niekaip negalinčios užsidaryti senosios elektrinės reikaluose ir aiškintis Seimui, kas ten ką padarė ir ko nepadarė su lietuviškais ir europiniais pinigais.

Kadencija artėja į pabaigą, tad spėti pamatyti Japoniją yra gana svarbus uždavinys. Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti, kad prie milijoninių srautų visokiose energetikose sėdėtų tik savi ir lojalūs, tad abiejų minėtų politikų misijos buitiškai visiškai suprantamos. Kuo toliau šalis, tuo svarbiau į ją nuvažiuoti pasistažuoti arba bent papozuoti prie įdomios architektūros ir garbės sargybos.

Frontas „Ą“

Kad buitis neužgožtų strateginių vizijų ir planų, Lietuvos politikai atranda ir kitų pramogų. Viena jų – pamėginti skubiai ir neatidėliotinai padaryti tai, kas nebuvo daroma du dešimtmečius: išmokyti bet kurį Šalčininkų lenką taisyklingai rašyti „ąžuolas“ ir be akcento kirčiuoti seniausios indoeuropiečių kalbos grožybes. Tai, kad ne visi lietuvių tautybės policininkai susidoroja su panašiomis užduotimis net ir baigę vadinamąją Pumpučio akademiją – nesvarbu. Dar labai reikia, kad jokie lenkiški užrašai neterštų Vilniaus krašto architektūros šedevrų.

Anksčiau strategine laikyta kova dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos tokia skuba nepasižymėjo. Ar kova vis dar tebėra strateginė – neaišku. Mat kovos už „ą“ ir prieš „w“, taip pat siekis padaryti Lietuvos lenkus didesniais patriotais nei patys lietuviai, akivaizdžiai užgožia kelias sustingusio energetinio fronto smulkmenas.

Sužaliuos ąžuolai

Kiekvieną kartą, kada iš bendrovės „PKN Orlen“, kuri strategiškai siekiant neįsileisti rusų, buvo įkalbėta nupirkti „Mažeikių naftą“, pasigirsta kalbų apie jos turimų akcijų perleidimą tiems patiems rusams, lietuviai maldauja, kad lenkų bendrovė to nedarytų.

Į vis dar iš popierinės stadijos neišjudančią naujos branduolinės jėgainės statybą strateginiu partneriu kviečiama Lenkija ir reiškiamos viltys, kad Varšuvos politinis ir energetinis flirtas su Maskva nenuvilios kaimynų prie Kaliningrado elektros. Dar norima, kad lenkai pagaliau imtų tiesti energetines jungtis, kuriomis Lietuva prisijungtų prie Vakarų.

Kyla du klausimai. Pirmas – ar Lietuvos ir Lenkijos kova dėl užrašų ir senų istorijų interpretavimo nėra naudinga tiems, kurie galbūt sabotuoja energetinę nepriklausomybę? Gal jie tuo naudojasi? Antras – jeigu jau pagrindine grėsme Lietuvai tapo Lenkija, mūsų sąjungininkė NATO, kuriai net garsiajame Baltijos šalių gynybos nuo Rusijos plane numatytas reikšmingas vaidmuo, tai gal sieti savo energetinio saugumo tvirtovių statybą su tokia šalimi pernelyg pavojinga? Jei taip, reikia naujos – dabar jau Lenkijos – sulaikymo strategijos. Tik ar nenutiks taip, kad siekiant visus aplinkui sulaikyti, Lietuvoje sužaliuos vien malkoms skirti ąžuolai?

, ,

Parašykite komentarą

Lietuva-Lenkija–kur tas tiltas?


Štai dainuoja lenkai lenkai apie Vilnių ir Lvovą taip:

O lietuviai taip ir anaip apie Vilnių pasakoja:

Ir šitaip:
O dabar yra šitaip:
Yra dar ir taip prisimenama:

O kur tas tiltas, kuriuo galima pereiti kartu? Gal čia?

, , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: