Posts Tagged Masiulis

Eligijus Masiulis, lytys ir triukšmai


Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įgarsino savo ir partijos nuostatas – labai jam ir partijai vėl parūpusiu – gėjų sangulavimo formalumų klausimu.

Mes neskirstome žmonių į lytis, kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažįstame visokias partnerystės formas. Neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla”, – miestui ir pasauliui iš Seimo rūmų išskriejo liberalioji E. Masiulio žinia.

Šioje citatoje, kaip ir visame tekste bei kontekste ne kažin kas yra ir daug aiškiau, ko jame nėra. Nėra pirmiausiai aiškumo dėl paties E. Masiulio tapatybės.

Kad jis nelaiko savęs kokiu karaliumi ir sąvoką „Mes“ turbūt vartoja ne kaip Pluralis Majestatis (karališkąją daugiskaitą, – lietuviškai), galima įtarti. Liberalas savęs gal nespėjo karūnuoti. Daugiskaita tikriausiai reiškia kalbą apie partinę kompaniją, bet čia ir prasideda visos bėdos. Partijose būna netgi vyrų ir moterų. Kai kurios labai „progresyvios“ partijos, kaip gėjų sangulavimo formalumais labai irgi suinteresuota Lietuvos socialdemokratų partija, netgi nustato rinkiminių sąrašų kvotas pagal anatomiją.

Liberalų atveju, viskas sudėtingiau. Man iš aukščiau pateiktos citatos ir politinės vizijos miglotų lozungų nėra aišku, ar E. Masiulis priskiria save vyrams ar ne? Miela būtų išsiaiškinti, ar labai pyksta ant savo tėvų, jei šie jį nešiuolaikiškai ir neskandinaviškai pozicionavo berniuku? Toliau gilintis ir klausti ar leistų ponas liberalas vadinti savo sūnų berniuku jau nepadoru. Mano iškaseniški konservatyvūs instinktai neleidžia. O juolab, kad šiais sudėtingais laikais gali būti mikliai priskirtas arba patriarchaliniams fašistams, arba pedofilams. Ne tai kad labai bijau, bet turiu ir įdomesnių užsiėmimų, nei landžioti po neva kam nors reikalingas dabartinio formato etikų komisijas bei panašius užkaborius. Tad tiesiog klausiu E. Masiulio – jis save vyrams priskiria ar ne? Viešas asmuo – turime teisę žinoti.

Jei pereinant prie bent kiek įdomesnės ir reikšmingesnės tematikos, negu egzotinius seksualinius žaidimus mėgstančiųjų teisinis apipavidalinimas, tai sveikinu liberalus. Jie iš buvusios valdžios narių perėję opozicijon pasveiko, kaip jie tai supranta, ir kaip Lietuvoje įprasta, pirmieji. Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai dar vis reaklimatizuojasi, o liberalieji prielipos jau suprato, kad reikia kelti menkaprasmius, bet pastebimus triukšmus.

Kalbėti apie energetikas ir, būnant opozicijoje, neturint priėjimų prie sprendimų bei litų – sunkiau. O štai atkreipti į save dėmesį antrojo galo formalumų garsiais aptarimais, kurie aiškiai į niekur neatves, kas kita.

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad 2008 metais priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, kurios šeima pripažįsta tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. Tik lyčių skirstymas niekur nedingo. Jei liberalų vadas, nežinia ar priskiriąs save kokia lyčiai, nepastebėjo, pati Konstitucija žmones į lytis skirsto. 29 straipsnis: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“ Tad nepriskirdamas savęs jokiai lyčiai ponas liberalas nesusikalba ne tik su veidrodžiu, bet ir su Konstitucija. Lytys, kad ir kaip kam būtų gaila, yra. Tik susirasti reikia ir susigaudyti.

, , ,

Komentarų: 1

Filmuokimės visi


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iškilmingai pranešė, kad vairavimo egzaminai bus filmuojami. „Reikia tikėtis, kad vairavimo egzaminui tai suteiks daugiau skaidrumo“, – sakė ministras.

Tikėtis, žinoma, reikia. Viltis yra viena krikščioniškųjų dorybių. Galima dar tikėtis, kad kamerų įrengimas nepabrangins „Regitros“ paslaugų. Dar tikėsimės, kad kamerų pirkimo skaidrumą efektyviai prižiūrės viešųjų pirkimų prievaizdas Žydrūnas Plytnikas, kuris skundžiasi naujoms funkcijoms negavęs nei etatų, nei pinigų.

Galima tikėtis, kad kino žvaigždėmis paversti vairuotojai nuo to ims ir pradės vairuoti geriau. Tikėkimės, kad paskui nebebus kliedima apie poreikį jau kartą egzaminuotus vairuotojus apmokyti dar kartą (žinoma, už pinigus).

Neseniai užsimota filmuoti ir viešojo transporto keleivius (nors lėšų sutvarkyti elektroninio bilieto adekvatų funkcionavimą ir pabaigti nežinia kiek eksperimento stadijoje skendinčių švcieslenčių stotelėse diegimą – nerasta), tad kodėl dėl visuomenės saugumo ir visiško skaidrumo neįpareigojus ir privačių automobilių vairuotojų įsirengti kameras ir prisijungti prie angelų sargų transliacijos kanalų. Taip uždirbs ne tik kamerų ir transliavimo sistemų tiekėjai, montuotojai, bet ir reikės daugiau etatų, kad būtų kam tuos nepaprastai įdomius filmus žiūrėti.

„Snukiaknygėje“ (facebook.com), kur ministras pasigyrė nepaprastai puikiu ir viltingu sumanymu, juokais pasiūliau perkelti šią praktiką ir į kito liberalo – Gintaro Steponavičiaus – ūkį. Pradėkime nuo abiturientų egzaminų filmavimo stambiu planu, kovojant su tokia Dievo rykšte kaip nusirašinėjimas, dėl kurio kasmet kyla isterija, šaukiamasi specialiųjų tarnybų kalavijo ir kurpiamos vis įmantresnės egzaminavimo sistemos. Jeigu patiks, bus galima filmuoti ir ugdymo procesą. O gal ir ne tik jį.

Viešųjų tualetų valytojos dažnai beviltiškai rašo ant sienų prašymus pataikyti, kur priklauso, tad, tramdant nevaleikas, galima būtų ir čia pasitelkti didžiąją akį. Jo didenybė „visuomenės saugumas“ jo užtikrintojų fantazijoje ir idealioje vizijoje turėtų nepalikti baltų vietų arba pilkųjų zonų.

Mano darbo specifika tokia, kad nelabai baidausi mikrofonų, kamerų ir fotoaparatų objektyvų, tačiau ar visi trokšta būti ekranų žvaigždėmis? Vienas argumentų, kuriuo atkertama į pastebėjimus, kad šis visuotinio filmo kūrimas kainuoja ir ne visai maloniai dera su pagarba žmogaus privatumui, yra stačiai „užmušantis“: „Jei nieko blogo nedarai, tai tegul filmuoja.“ Tegul klausosi telefonų, pagal pakeliais be atrankos dalijamas sankcijas arba be jų, tegul skaito korespondenciją ir dar uždraudžia grynuosius pinigus. Girdi, sąžiningam žmogui nėra ko slėpti. Gal ir taip. Galima dar nuo langų nusiplėšyti užuolaidas ir, galutinai išsklaidant abejones dėl savo sąžiningumo bei skaidrių ketinimų ir tobulos moralės, imti internete skelbti savo privačių erdvių aktualijas.

Juk mes linkę tikėti, kad tie, kas žiūri ar žiūrės visus šiuos filmukus, yra taip pat skaidrūs, dori ir sąžiningi. Tikime, kad valdžios yra beribiai tobuli ir niekada nepiktnaudžiaus šia nepaprastai reikalinga filmuota dokumentika? Tikime, kad iš mūsų gyvenimų niekas nelipdys eglių kusaičių istorijų, panaudojant karpymų ir idėjimų metodus? Tikime, kad mumis rūpinamasi, nors šiaip dėl rūpintojėlių reitingų padėtis labai ne kokia. Viskas mūsų pačių saugumui ir labui. Ir, žinoma, už mūsų pinigus – čia jau ne tikėjimo reikalas, o tiesiog faktas.

Šaltinis: “Balsas.lt“

, , , ,

3 Komentaras

%d bloggers like this: