Posts Tagged Maxima

Korupcijos lygis, kurio tikimasi


Šalyje tikimasi tam tikro korupcijos lygio, tačiau europėjanti Lietuva jau sulaukė tos šventės, kad už jį atsiprašoma. Tai ryškėja iš pastarųjų dienų viešų pasisakymų.

Didžiausio šalies krautuvių tinklo guru Nerijus Numavičius galėtų pasikviesti prezidentę Dalią Grybauskaitę į laidą „Atleisk“ ar kokios ten dar panašios pasitaiko eteryje. Tokios, kur pasakojamos ir kuriamos istorijos, liejasi limonadinės ašaros ir po kurių auditorija jaučia kaifą nuo susitaikymo tarp asmenų, kurie gal niekad realiai ir nesipyko.

N. Numavičius, kai prasidėjo labai netaikios verslo skyrybos su Mindaugu Marcinkevičiumi, ėmė ir išplatino atsiprašymą Lietuvai ir Prezidentei. Lietuvai už tai, kad lyg ir subtiliai pasisavino kelias dešimtis milijonų litų (eurais irgi gaunasi dešimtys), o Jos Ekscelencijai už tai, kad ši istorija ne visų pamiršta.

Reikalas ten tik toks, kad, kai krautuvių tinklas, prisidengdamas labdara neįgaliesiems, lyg ir nukosėjo iš valstybės šiek tiek milijonų, nepartinė Dalia Grybauskaitė dar buvo tik finansų ministrė lyg ir socialdemokratų vadovaujamoje vyriausybėje. Pagal jos šalininkų versiją – tuomet ji norėjo bylinėtis su VP grupe, tačiau neva neleido velionis Algirdas Mykolas Brazauskas, kuris tada buvo premjeras. Tiesa, tuo metu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku buvęs Algirdas Butkevičius viešai pasakoja, kad kreipėsi, šiuo klausimu, į prokuratūrą. Dabartiniam premjerui, nors jis buvo socialdemokratų partijos narys, A. M. Brazauskas nesukliudė. O štai nepartinei D. Grybauskaitei, kuri vėliau tapo dešiniųjų favorite ir patriotizmo simboliu, neleido. Įdomu.

Pati prezidentė šito, žinoma, nekomentuos, nes yra užsiėmusi valstybinės reikšmės reikalais ir smulkmenos jai negali rūpėti. Pasakyti ji tepasakė tik tiek, kiek tautoje gali būti populiaru: koncerno „Maxima“ mokestinės schemos yra iššūkis valstybei. Ar buvo iššūkis jau tada, kai tai buvo daugmaž jos atsakomybės sferoje – neklauskite. Nes galite būti įtartas dirbantis rusams, kaip kad tas latvių žurnalistas, kurio prieš interviu neinstruktavo jos Ekscelencijos įvaizdžio tyrumo sergėtojai. Nesuderintų ir nepatogių klausimų užduoti mūsų šalies vadovei nevalia, nes tai prišauks rusų tankus ir gali būti padaryta žala reitingams, nuo ko susprogs suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

Taigi, jei klausti negalima, belieka patiems interpretuoti. Velionį prezidentą ir premjerą A. M. Brazauską šalies vadovė yra įvardijusi savo mokytoju, tad turbūt tikrai negalėjo prieštarauti – autoritetai yra dalykas labai šventas. Belieka manyti, kad iki šiol tos „iššūkiu tapusios schemos“ nebuvo pasiekusios tokio baisaus lygio arba kažkam nepakako drąsos apie tai nė pagalvoti. Mat, tam tikrais atvejais, leidžiama suprasti, kad šioks toks lygis visai pakenčiamas.

Todėl nėra nieko keisto ir tame, kad dabartinis premjeras A. Butkevičius, irgi lyg socialdemokratas, teigia nesitikėjęs, kad valstybės įmonėje griozdišku pavadinimu -„Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra“ – taip įsišaknijusi korupcija. Premjeras apgailestavo, kad žemės ūkio ministrė iškart nesiėmė ryžtingų veiksmų.

„Aišku, kad tokio lygio korupcija būtų šitoje agentūroje, tikrai to nesitikėjau, bet jau turėjau informacijos iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kad kažkuris vienas įvykęs konkursas dėl tam tikro viešinimo buvo įvertintas neigiamai, buvo prašoma jį stabdyti“, – praėjusį ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovas.

Taigi – yra vienas klausimas – kokio korupcijos lygio, aukščiausių šalies asmenų nuomone, galima tikėtis? Paprasčiau – kiek galima vogti, kad jie nepasibaisėtų ir nevertintų to, kaip iššūkio valstybei? Kol kas atsakymas yra bemaž valstybės paslaptis. Todėl ir visos šnekos bei atsiprašymai yra verti nebent minėtos televizijos laidos. Ten būtų nuoširdžiai atsiprašyta už iššūkius, apsikeista gvazdikais ir dovanėlėmis. Gal net smulkus krautuvių tinklo akcininkas vėl susitaikytų su stambiuoju ir iššūkiai vėl taptų nereikšmingomis, o nacijos motina irgi parodytų atlaidumo pavyzdį, pacituotų velionį mokytoją bei paaiškintų, kad ją ne taip suprato.

, , , , ,

Parašykite komentarą

IKEA, McDonaldas ir kvailiai


Prisipažinsiu, kad, būdamas vilnietis, įsigudrinau iki šiol nežinoti adreso, kuriuo atsidarė IKEA krautuvė. Rėkavo apie tai per visas žinias, visur rašė, bet nelabai skaičiau. Girdėjau, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė važiavo atidaryti privačios krautuvės, pirko kažkokią uogienę ir kažką ten sapaliojo apie ateinančią „skandinavišką verslo kultūrą“, kuri mus išganys.

Neturiu nieko prieš prekybos centrų, krautuvių, kioskelių, kromelių, kromelių ar žvakių fabrikėlių, McDdonaldo „restoranų“ ir kibininių (net jei debilai įsigudrina daryti kibinus net su uogiene ar grybais) ar kebabinių (net jei į kebabus grūda kiaulės ar vištos mėsą) verslus. Tik pastebėsiu, kad mūsų kaime nėra menkiausios pažangos nuo to laiko, kai čia atvežė amerikietiškas bandeles su dešra ir kopūstais, kurių paragauti nusidriekė eilės išbadėjusių čiabuvių. Irgi buvo daug erzelio, trimitavimo apie didingas investicijas, progresą, amerikietišką darbo kultūrą ir vakarietiškumą.

Praėjo daug metų, bet nil novi sub Luna – dar viena krautuvė ir vėl erzelis, žioplių, apsipirkimo maniakų ir psichų, besibastančių po parduotuvės, kaip po muziejus, eilės. Net jei būčiau žinojęs, kur ten ta krautuvė atsidarė ir man ten būtų ko nors konkrečiai reikėję, nebūčiau ten grūdęsis, idant nematyčiau šito provincialaus idiotizmo, kai kiekviena parduotuvė reiškia viso kaimo šventę ir vakaruškas. Jau nekalbant apie Europos Sąjungos tarybai pirmininkaujančios šalies nacionalinę mediją, kuri, įkandin prezidentės, solidariai nulapatavo papasakoti apie apie dar vieną „nacionalinės svarbos objektą“, kurio pašventinti kažkodėl neatskrido Švedijos karalius. Nežinau ar nebuvo pakviesti visų tradicinių konfesijų dvasininkai ir karinis orkestras. Nenustebčiau.

Parduotuvė yra gerai, konkurencija yra gerai, investicija irgi, bet tai yra tik tiek ir nedaugiau, o politiniai tauškalai apie „skandinavišką“ verslo atsakingumą ir darbo kultūrą yra bemaž kvailystė ir provincialios iliuzijos dėl vienos paprastos priežasties. Pakanka prisiminti skandinaviško kapitalo alaus bravoro vertelgų elgesį, kai jie padavė į teismą streikuojančią profsąjungą – girdi, alus Marijos žemėje vos ne strateginė prekė, tad streikuoti čia šiukštu. Teko apie tai šnekėtis su Vakarų profsąjungų atstovais ir šie patvirtino – priėmus į Europos Sąjungą tokias šalis, kurioms krautuvė atrodo kažkuo įdomesniu ir sakralesniu už nacionalinius muziejus, tenykščiams verslininkams sumojus, kad profsąjungos tokiose šalyse yra leisgyvės, pastarieji ėmė elgtis kur kas „laisviau“. Netgi atvirai sakyti, kad savo verslą, kartu su „socialiniu atsakingumu“ perkels ten, kur leidžiamasi išnaudoti ir krautuvės atidarymas pasitinkamas fejerverkais.

Sako, dabar nebedraugaujame su kokiais gruzinais, nes, vedami prezidentės, skandinavėjame. Ką gi – gal krautuvė ir yra to simbolis, kaip ir pigūs lietuviai skandinavų braškynuose bei strateginę ūkinę reikšmę įgijęs neskanus skandinaviškas alus.

Taigi, praneškite, kai norinčių „pažiūrėti į naują krautuvę“ psichozė nuslūgs, žinosiu, kad jau galima važiuoti nusipirkti kokią kušetę arba taburetę, o gal net prezidentiškos uogienės, jei jos prireiks. Tada gal ir adresu pasidomėsiu.

p.s. Jei mūsų tautos vadės fanų klubas vėl įžiūrės čia prezidentės puolimą, ant kelių atsiprašau – nenorėjau užgauti jūsų jausmų ir sukelti dvasinio skausmo bei emocinių kančių – ne ką mažiau kvailai atrodė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, rodės Ukrainos kolegai Leonidui Kučmai „Akropolį”. Ko čia paskui stebėtis, kai išgirsti provincijos mokytoją atviraujant, kad nemato reikalo tampyti vaikų po visokius ten muziejus ir pilis, o veža ekskursijų į dideles krautuves.

, , , , , , , , , , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: