Posts Tagged Merai

Rinkimų rezultatas – konkurencija dešinėje


Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (LRLS).Nuo 6,42 proc. Rinkėjų praėjusiuose rinkimuose išaugęs iki maždaug 15 (dar ne viskas suskaičiuota).

Tapęs dominuojančia jėga Vilniuje LRLS išsaugojo Klaipėdą ir gali tikėtis turėti tiek pat merų, kiek dominuojančios dešinės politinės jėgos statusą baigianti prarasti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Liberalų augimo tendencija matyti nuo Europos parlamento rinkimų ir, jei tai nepasikeis, ji gali tapti dominuojančia jėga dešinėje jau po artimiausių Seimo rinkimų.

Vilniuje neišsipildė pats košmariškiausias scenarijus – antrajame ture neteks rinktis tarp Artūro Zuoko ir Voldemaro Tomaševskio.

Taigi, čia yra galimybė, kad ilgus metus sostinę gramzdinusi „dangoraižio ir lūšnos“ koalicija pagaliau bus išmesta į sau deramą vietą. TS-LKD čia nerado stipraus kandidato,o jų pasiūlytas Mykolas Majauskas taip ir nesusikūrė sau jokio ryškesnio politinio veido. Liko daugumai šiaip kažkoks ten Andriaus Kubiliaus patarėjas. Jam šiaip taip pavyko aplenkti Naglį Puteikį, kuris taip ir nesugalvojo, kur dėti prezidento rinkimuose parodytą neblogą potencialą. Savo teritoriją – Klaipėdą – palikęs žmonai jis apsiskaičiavo ir galės pradėti viską iš naujo.

TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratų partija, kuri turės daugiausiai merų ir surinko daugiausiai procentų, galėtų teoriškai džiaugtis daug nepraradusios – procentiniais punktais turi daugiau mažiau tą patį, ką ir prieš keturis metus. Tik štai jų saldžiausia svajonė – dvipartinė sistema garuoja akyse.

TS-LKD bastionu laiktas Kaunas, kaip įrodė verslininkas Visvaldas Matijošaitis ir kompanija, nėra toks jau nepaimamams. Jo „Vieningas Kaunas“ įrodė esąs gyvybingas projektas ir nuo 5 mandatų 2011 metais išaugo iki 16. Antras turas bus įdomus – dabartinis meras, konservatorius Andrius Kupčinskas nuo V. Matijošaičio atsilieka mažiau nei A.Zuokas nuo R. Šimašiaus Vilniuje ir dsbar reikia tikėtina, kad A. Kubilius su Rasa Juknevičienė puls į Kauno daugiabučių laiptines kartu su juo.

Nors nežinia kiek tokia taktika pasiteisino Vilniaus Žirmūnų apygardoje, kur vyko rinkimai į Seimą. Čia Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiek tiek lenkia liberalą Šarūną Gustainį, tačiau visai neaišku ar partijos prezidiumo viršūnėlių bei šaknelių binzenimas iš paskos jai labai padėjo.

Apskritai, TS-LKD išnešė santykinai sveiką kailį, nes, kaip ir rinkimų į Europos parlamentą atveju, išnaudojo Rusijos agresijos prieš Ukrainą kortą. Žinoma, komunalinė politika su tuo susijusi tiek pat, kiek traktorius su armonika, bet vidutinis konservatorių rinkėjas įsiklauso į argumentą: šiandien ne už tą merą balsuoji, rytoj Tėvynę išduosi. Antai, prieš pat rinkimus Kaune A. Kupčinskas ėmėsi krapštyti nuo tilto sovietinius simbolius, o Vilniuje konservatoriai irgi pratrūko raudomis dėl sovietinių „balvonų“ virš Neries, kurie jiems netrukdė esant valdžioje. Daugiau fantazijos, kaip čia prisiauginus elektorato, šita partija ir neturi. Tiesiog, reikia kalbėti apie rusą bet kurioje temoje – ar diskutuotum apie energetiką, ar apie šeimą, ar apie vaikus, ar apie šiukšlių išvežimą, ar apie kiaules – reikia būtinai viską kaip nors susieti su Kremliumi ir Putinu.

Partija, kad ir pro sukąstus dantis, pastebimai suliberalėjo. Pagrindiniai jos ideologai ir propagandistai dabar tapo aktyviausiais kovotojais su homofobija (nes Putinas homofobas) ir palaiko skandinavišką, kairuolišką požiūrį, kad valstybė privalo konkuruoti su tėvais vaikų auklėjime ir kištis į šeimą kuo daugiau. Tie, kas rėmė konservatorius dėl jų tradicinės šeimos politikos koncepcijos, dabar nugrūstos giliai į stalčių, turėtų jaustis gerokai suglumę. Kam reikalingi tokie konservatoriai, jei yra liberalai?

Pastarieji, kaip jau minėta, parodė, kad irgi moka būti populistais ir pūsti burbulus. Antai, R. Šimašius žada kažkaip priversti Romos Katalikų Bažnyčią skaityti pamaldas ta kalba, kuria jis nori. Tikėtina, kad po Šaulių Sąjungos, liberalai pradės masiškai užsirašinėti į dvasininkus.

Apie vidinių prieštaravimų nuskausmintą ir Rolando Pakso ambicijų į butelį uždarytą Tvarką ir teisingumą mažai ką naujo ir pasakysi – nei naujų idėjų, nei gerų rezultatų. Panašu, kad su šūkiu, jog „Paksas prezidentas“ partija artėja link politinių kapinių.

Darbo partija, kurios rinkiminė kampanija buvo filmukų apie „mažus ir didelius“ darbus rodymas, atrodo, kaip politiškai išromyta. Prarado santykinai ne daug, tačiau prarado. Į tą sėkmę, kuria džiaugėsi Seimo rinkimuose, nepanašu iš tolo. Ir gana aišku kodėl. Šitą organizaciją užmuša dėmesio stoka. Jos lyderiai turėjo proto, kitaip nei R. Paksas, bent jau prikąsti liežuvį Rusijos-Ukrainos tema, o ir prokurorai šįkart neatėjo į pagalbą – nesukūrė, kaip Seimo rinkimų metu, beprasmiško „skubėjimo“ spektaklio. Na ir galimybių nebuvo – EP dar nespėjo panaikinti eilinės teisinės neliečiamybės Viktorui Uspaskichui. Nėra skriaudžiamų politinių kalinių įvaizdžio, nėra ir reitingų.

Taigi pagrindinės slinktys įvyko dešinėje ir, kad ir kaip bebūtų konservatoriams liūdna, Vilniuje teks remti pagrindinės konkuruojančios firmos atstovą R. Šimašių. Nebent A. Kubilius antrą kartą bus A.Zuokui krikščioniškai atlaidus.

Na o tiesioginiai merų rinkimai kai kur sujudino (Vilniuje, Kaune), o kai kur,kaip ir prognozuota, sustiprino jau įsitvirtinusiųjų pozicijas (Pagėgiai,Druskininkai, Palanga). Ir tame nieko keisto nėra – iki tiesioginių rinkimų kapstėmės taip ilgai, kad vietiniai kunigaikščiai turėjo laiko pasiruošti, sukurti nuo savęs priklausomų žmonių sluoksnį ir dabar turi pagrindą pergalingai šypsotis.

Tokie kol kas padriki pastebėjimai.

Reklama

, , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Gal dar po šimtą?


Vėl atsirado šimtas entuziastų, norinčių skubiai keisti Konstituciją ir leisti tiesiogiai rinkti merus bei taip sutverti daugiau demokratijos. Nėra iki galo aišku, kur jie buvo pasislėpę, kai Seimas nesesniai dėl to paties balsavo neigiamai, tačiau ponai išgertų dar po šimtą – demokratijos matytų daugiau.

Vaizdas pro butelį

„Renkant merus tiesiogiai bus daugiau skaidrumo“, – pasakoja užsikirtusios plokštelės principais veikianti propaganda ir pasiginčyti nelengva. Juk visi atsimename reklamą, kurioje pro degtinės butelį eina katinas ir lieka nematomas – tiesiog jo kūno vaizdas išsitęsia. Juk nenuginčysi, kad ano butelio turinys labai skaidrus, nors vaizdą ir pakeičia. Bet ar nuo to mainosi katino kūno tankis arba savijauta? Vargu.

Taip ir su merais. Įsivaizduokite, kad pro degtinės butelį praeina Artūras Zuokas, kurio formalūs įgaliojimai, be savivaldos tarybos sprendimo, tarkime, yra tik karpyti kaspinėlius atsidarančiuose objektuose ir pasirašinėti kalėdinius sveikinimus. Galbūt atvirukai atrodys ryškesni, o kaspinėliai – ilgesni, A. Zuoko pirštai labiau ištįs. Iškabą „Abonentas“ bus galima skaityti kaip „A b o n e n t a s“. Tiek to ir skirtumo.

Tyčinis jaukimas?

Sunku patikėti, kad šimtas parlamentarų ir dar velniai žino kiek visokių darbo grupių bei ekspertų, aptarnaujančių daugelį metų besitęsiančią diskusiją, kaip apiforminti mero išrinkimą, nesupranta elementaraus dalyko. Nukirpus antklodės gabalą ir prisiuvus jį kitoje pusėje bendras ilgis nelabai keičiasi.

Neišsprendus mero ir tarybos įgaliojimų balanso klausimų, nesukūrus realios bendruomeniškos savivaldos, su bent kiek savarankišku biudžetu, nepasiekus, kad didmiesčiuose egzistuotų ne viena savivaldos pakopa (ne kažin kiek bendro tarp Karoliniškių ir Naujosios Vilnios bendruomenių aktualijų), pagaliau logiškai nesutvarkius teritorinių savivaldybių ribų, klausimas, kaip renkame merą, tiesiog nėra nė kiek svarbus.

Šūkiai apie tikresnį pasirinkimą ir politinio koalicijų turgaus eliminavimą yra tik šūkiai. Turgus išliks, nes sutarčių su šilumos tiekėjais, metro statymo ar nestatymo ir kiti brangūs klausimai, kuriems reikia politinių sprendimų, niekur nedings. Į argumentą, kad renkant asmenybę bus būtinai išrinktas geriausias – nepatogu net atsakinėti. Pakanka peržiūrėti Seimo vienmadatininkų rinkimų istoriją. Vienintelis klausimas, kylantis stebint vėl primestą ginčą apie nieką – kam to reikia? Norima tyčia viską jaukti ir niekada neprieiti prie esmės?

Žala gali būti didesnė

Partijų, kurioms priklauso ir dauguma tos šimtinės Seimo narių, vadai nėra tokie naivūs, kad nesuprastų, apie ką iš tiesų kalbame. Jau ne kartą sakyta, kad kovoje dėl valdžios jos sugeba savo struktūras kurti bendruomeniniu (kad ir seniūnijų) lygmeniu. Bet tai tik tol ir tik tiek, kol laimimas norimas valdžios gabalas.

Ką laimėsime, jei nesant tikros savivaldos pakeisime Konstituciją ir pamaitinsime tautiečius dar viena viltimi, kad tiesiogiai rinktas „Abonentas“ yra kitoks, negu įgaliotas abonentauti netiesiogiai? Tik tiek, kad eilinį kartą bus nusivilta demokratija kaip vertybe ir bus dar viena dingtis pasakyti, jog prie sovietų buvo geriau, o dabar lieka tik emigruoti. Tiesą sakant, tokių reformų atrajotojai galėtų mažiau dirbti. Geriau išgertų dar po šimtą ir baigtų Seimo sesijos kančias gera nuotaika.

Šaltinis: “Balsas.lt“

, , , ,

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: