Posts Tagged prezidentė

Geras prezidentės pranešimas – drąsu, kartais konkretu, ir kaip tik rinkimams


Šalies vadovės Dalios Grybauskaitės ką tik perskaitytas metinis pranešimas yra daug įdomesnis nei bet kurio ankstesnio prezidento metinė kalba. Kartu tai akivaizdžiai yra rinkimų kampanijos dalis. Grėsmės ir problemos įvardytos teisingai, o joms išspręsti pašaukti šalies talentai, kuriems liepta telktis.

Pirmi įspūdžiai, nekarpant pastraipomis, yra tokie: prezidentė, kaip ir buvo prognozuota, metėsi į patriotizmą, nors visada garsėjo kaip gana pragmatiška karjeristė ir dar prieš keletą metų gana irzliai bei niekinamai atsiliepdavo apie Sąjūdžio epochos „gatvės patriotus“. Šįkart ji aiškiai įvardijo Rusiją kaip grėsmę, nes dabartinė įtampa dėl agresijos prieš Ukrainą neleidžia abstrakčiai sapalioti apie santykių su visais kaimynais gerinimą, nuo ko prasidėjo jos kadencija.

Palyginimui:

2010 m.: „Todėl mano kadencijos prioritetai yra:

– aktyvi ir dalykiška tolesnė eurointegracija bei nuoseklus šalies interesų gynimas Europos Sąjungoje;

– euroatlantinės darbotvarkės įgyvendinimas, kartu – aktyvi veikla, stiprinant Lietuvos teritorinį, energetinį ir technologinį saugumą, maksimaliai išnaudojant tarptautinių organizacijų galimybes;

– konstruktyvūs santykiai su kaimynais, grįsti abipuse pagarba ir abipuse nauda.“

Tai viskas, kas buvo anuomet išstenėta apie užsienio politiką apskritai.

2014 m: „Suverenitetas, teritorinis vientisumas ir Taika įgavo naują vertę. Daugiau nei pusę amžiaus taikiai sugyvenusi Europa – ir už tai gavusi Nobelio premiją – vėl susidūrė su agresija. Karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne.

Dviem sakiniais pačioje pranešimo pradžioje pasakyta daugiau nei brėžiant „kadencijos prioritetus“.

Kalbėdama apie informacinius karus ir grėsmes D. Grybauskaitė šįkart, ačiū Dievui, nebemojavo niekiniais savo pačios pasirinkto Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Gedimino Grinos popierėliais, o pasakė, kad ši kontora „stumdo atsakomybę“. Viskas gerai, tačiau tas stumdymas ir energingos veiklos imitavimas vyko visą jos kadenciją, ir nėra aišku, ar bus pareikalauta kieno nors – kad ir VSD vadovo – atsakomybės.

Teigdama, kad vietos oligarchai plėšia nemažiau nei GAZPROMAS, D. Grybauskaitė (kitaip nei kitados Valdas Adamkus) ryžosi įvardyti bent jau vieną konkrečią verslo grupę, būtent – „rubikon-icor“ – mutantę. Viskas teisinga ir bus tautoje populiaru – ši verslo struktūra yra tradiciškai siejama su jos konkurentu (tegul ir silpnu) rinkimuose – Vilniaus meru Artūru Zuoku. Kitų paminėta nebuvo todėl, kad jų nėra, ar todėl, kad tai mažiau naudinga rinkimų kontekste? Nebūkime bjaurūs – tarkime, kad kitiems neužteko laiko.

Buvo apskritai teisingai ir gana atvirai įvardyta daugelis problemų, tačiau nebuvo nubrėžta aiškesnių gairių, pavyzdžiui, kaip dorotis su garsiaisiais informaciniais karais (kaip tam turėtų pasitarnauti šalies audiovizualinė politika, švietimas ir t. t.) – tebuvo kreipimasis į žurnalistus ir apžvalgininkus, kad šie padėtų atpažinti kada kiseliovai, primanovai ir leontjevai per „pervyj baltijskij“ meluoja, arba įkalbėti tų melagysčių nežiūrėti. Apie tai, kada bus skirti du procentai šalies gynybai, irgi aiškiai nepasisakyta.

Likusi dalis – gana tvarkingas, gražiai surašytas tekstas, siekiantis telkti „globalią Lietuvą“, o tai aktualu ir įžūlėjančios Rusijos, ir rinkimų kontekstuose. Taigi geras rinkimų pranešimas, išvengiant paiko savęs liaupsinimo ir sukritikuojant blogojo elito grupes bei raginant telktis gerąsias ir talentingąsias lietuvių mases. Žodžiu, populiarumui padės, tolesnė vizija nepaaiškėjo, bet visgi įdomu, ką dabar rašys G. Grina – naują pažymą apie grėsmes ar atsistatydinimo pareiškimą?

Reklama

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Pinigai ir partijos


Kartais Lietuvoje pasitaiko, kad chirurgas pacientui nupjauna ne tą koją. Mano nuomone, prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlomos partijų finansavimo reformos yra kaip tik tokio “gydymo“ pavyzdys. Jis nuvarys į kapus paskutinius demokratijos likučius ir dar į tirštesnę miglą panardins finansavimo procesą, kurį siekiama nuskaidrinti.

Juridinių asmenų aiškiai deklaruotos aukos, kurias siekia uždrausti prezidentė, yra kaip tik skaidriausia, geriausiai matoma partinių lėšų dalis. Juodi pinigai, perduodami lagaminuose ar pasiekiantys kitais būdais, žinia, nėra apskaitomi ir deklaruojami. Darbo partijos juodosios kasos byla galėtų tai patvirtinti, jei nebūtų taip įtartinai vilkinama iki išganingos senaties. Fizinio asmens vardas ir pavardė dažniausiai mažai ką pasakys apie aukotoją, išskyrus atvejus, kai juo domisi jau ne kokia nors spauda, o prie asmens duomenų prieinantys pareigūnai. Tai vėl patvirtina tos pačios Darbo partijos vedlio patirtis padengiant prezidento Valdo Adamkaus rinkimų skolas, kai vienu metu į rinkimus pralaimėjusio kandidato sąskaitą tūkstančius litų pervedė daugybė Viktoro Uspaskicho bendrovių darbuotojų, net tokių, kurie patys gauna valstybės socialines pašalpas.
Maža to, kai kurių stambesnių Lietuvos verslo subjektų aukos mažoms partijoms iki šiol suteikdavo nors teorinę galimybę įvykdyti oficialias rinkimų procedūras ir sudaryti minimalią konkurenciją jau įsitvirtinusiems nomenklatūriniams klanams. Tad visiškai nekeista, kad dauguma didžiųjų partijų atstovų Seime ėmė ploti katučių ir džiugiai pritarė valstybės vadovės užmojui – bent jau per pirmą pateikimo stadiją.

Juk, karpant galimybes gauti legalių aukų iš verslo sektoriaus, didinama priklausomybė nuo valdiškos dotacijos. Sumanymas paversti partijas beveik vien iš biudžeto finansuojamomis organizacijomis – abejotinas, bet net ir su tuo būtų galima sutikti, jei ne absurdiška to pyrago dalybų tvarka.

Dotacijos skyrimo principas – skaičiuojant pagal praėjusių rinkimų rezultatus – pamalonina tuos, kurie turi daugiausia valdžios, ir palieka be nieko potencialius konkurentus iš šalies. Neperžiūrėjus šios sistemos, o to daryti, regis, neketinama, rinkėjų pasirinkimo meniu bus dar labiau apribotas, konkurencijos programomis ir idėjomis, apie kurią kalba prezidentė, neatsiras. Kam konkuruoti, jei ir taip esi patogiai įsitaisęs prie valdiškų ėdžių?

Net ne abejones, o tiesiog šypseną kelia įsivaizdavimas, kad panaikinus legalų verslo aukojimą nepadidės šešėlinė jo dalis. Juk kalbame apie kraštą, kuriame vokelius sutinka imti maždaug 40 proc. piliečių, kur inspekcijos ir tarnybos neretai esti bejėgės, įstatymų apribojimai neveikia dėl pažeidimų masiškumo – sunkoka perkošti tekančią upę kiaurasamčiais. Tai, jog būdų, kaip apeiti numatomą įstatymą, yra daugybė, suvokia visi, bet nedrąsu apie tai pranešti populiariajai Jos Ekscelencijai. Nedrąsu suabejoti didinga prezidentės vizija, kad partijas visiškai skaidriai rems tik iš paskutinių grašių, skirtų šildymui ir varškei, sutaupyti pensininkų arba už minimumą dirbančių žmonių litukai.

Mat visi, kurie balsuos kitaip, avansu bus išplūsti oligarchų tarnais ar korupcininkais. Dar kartą iš tribūnų bus išprakaituoti riksmai apie visuotinį nepasitikėjimą partijomis. Tiesą sakant, visada stebėjausi idiotiška klausimo formuluote: “Ar pasitikite partijomis?“, nes visada maniau, kad pasitiki ta, už kurią tuo metu balsuoji. Tačiau tai atskira tema, o prezidentė į tokius niekus nesigilina – jos tikslas kitoks.

Juk reikia dar kartą priminti veidrodžiui, sau ir tautai, kad aplink tvyrančiame blogio ir tamsos vandenyne žėri tik vienas šventas bei tyras šviesos spindulėlis. Kaip jam nešviesti, kai yra šitaip kartkartėmis pakūrenamas? Gaila, kad tik šviečia, bet nešildo.

, , , , ,

7 Komentaras

D. Grybauskaitė: Siekis nebus procesas


„Lietuvos įtvirtinimo siekis nebuvo ir nebus baigtinis procesas. Prie jo turime prisidėti visi, kad galėtume didžiuotis savo šalimi. Kad mumis didžiuotųsi ir tie, kurie prisidėjo prie mūsų laisvės ir nepriklausomybės siekio“, – kalbėjo Prezidentė.

Mandagiai prašyčiau patikslinti – prie ko aš turėčiau prisidėti? Prie įtvirtinimo, prie siekio ar prie proceso kurio nebus? Ir prie ko prisidėjo tie, kurių pasididžiavimo turėčiau siekti?

Kažkada vienas premjeras sakydavo: šitą klausimą pastatysime ant darbotvarkės, labai atidžiai išžžiūrėsime ir pratraktuosime.” Arba: mūsų vyriausybė pastatyta ant kompetencijos”.

, , , ,

Komentarų: 1

Prezidentė D. Grybauskaitė Prezidentė D. Grybauskaitė „tikisi, kad mėgina pasukti“


Iš prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Lietuvos televizijos laidai: „Teisė žinoti“:

„– Tapusi Prezidente Jūs žadėjote pokyčius užsienio politikoje. Kaip Jūs apibūdintumėte šiandien, kokia yra Lietuvos užsienio politikos strategija, nes pagal Konstituciją Jūs esate pagrindinė jos formuotoja?

– Tikslas buvo ne pakeisti, o subalansuoti. Turėjome vieno vektoriaus užsienio politiką – arba JAV, arba nieko. Šiandien, labai tikiuosi, kad mėginu pasukti į daugiavektorinę užsienio politiką, kad būtų keli vektoriai: ir JAV, be abejo, kaip mūsų saugumo garantas, ir Europa atsirastų mūsų žemėlapyje, ir ypač jos šiaurinė dalis, kaip mūsų prioritetas, taip pat mūsų kaimynai. Mėginu taip balansuoti, bet ir tam reikia laiko, ir tokie pokyčiai negali būti greiti.

Čia norėčiau paminėti dar vieną dalyką. Tai nėra ankstesnės užsienio politikos kritika. Kiekvienu istoriniu laikotarpiu Lietuva patenka į kitokią geopolitinę situaciją ir dabar mėginu, kad Lietuva savo užsienio politiką pritaikytų prie naujų geopolitinių poslinkių. Ir tai yra mano pagrindinis tikslas – kad Lietuva pasinaudotų tuo, kas vyksta aplink ir būtent savo interesams ir netarnautų jokių kitų valstybių įrankiu sprendžiant kitų valstybių interesus.

Taigi kiekvienu istoriniu laikotarpiu turės būti ir kitokia mūsų užsienio politika – kas ir vyksta.“

Mėgina balansuoti, tikisi, kad mėgina pasukti ir tam taip pat reikia laiko. Ypač, kai žemėlapiuose Europa ligi šiol nebuvo pažymėta, o ypač jos šiaurinė dalis bei ilgai trunka atspausdinti naujus, pataisytus žemėlapius. Iš karto viskas visiems tampa aišku ir suprantama. O dar sakome, kad Georgas Bushas jaunesnysis kartais šnekėdavo keistai… Tikrai labai daug vektorių, bet klausimas ar bent verta mėginti suvokti šių tauškalų prasmę?

, ,

9 Komentaras

Prezidentūra dirba


 

Tinklaraštis yra toks jau žanras, kuriame rašoma, kas užeina ant seilės. Parašiau apie prezidentūros darbo stilių ir sužinojau, kad kartais netgi labai pasiseka. Gavau atsakymą į pastebėjimą, jog prezidentės darbotvarkė skelbiama taip, tarsi ji nieko nedirbtų.

nuo news@prezidentas.lt
kam tomascyvas@gmail.com
data 2011 m. vasaris 3 d. 15:54
tema Spaudos centras/Darbotvarkes
siųsta iš grybauskaite.is.lt
nerodyti išsamios informacijos 15:54 (Prieš 10 val.)
Spaudos centras/Darbotvarkes
2011-02-04
Po pietų Lietuvos vadovė išvyks į Miuncheną, kur dalyvaus kasmetinėje Saugumo konferencijoje
11:15 Prezidentė Dalia Grybauskaitė priims JAV Kongreso delegaciją, vadovaujama senatorių John McCain ir Joseph Lieberman (Prezidentūra, S. Daukanto a. 3)

Kas yra "po pietų" aš nežinau (skirtingos tradicijos), bet president.lt to (apie pietus) išvis nėra, tad pamalonino mane asmeniškai, už ką lenkiuosi iki sąnarių girgždesio – net baisu kaktą prasiskelti.
Amerikėnai asmeniškai nemalonina, bet informaciją gauti paprasčiau, nei iš S. Daukanto a.
http://www.whitehouse.gov/schedule/complete/2011-02-03

Šiaip ar taip, akivaizdu, jog prezidentūra dirba ir net reaguoja į visai nesvarbius nesvarbių praeivių pastebėjimus.

, , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: