Posts Tagged prokurorai

Dėl pagalbos milijonų medžioklės – vėl kreipiamasi į prokurorus – gal Skverneliui pavyks labiau, negu Andriukaičiui?


 

Šiandien skaitau,kad Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susrūpino tuo, apie ką bandžiau rašyti jau keletą kartų.

„Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl trukdymo vykdyti Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų plėtrą. „Vyriausybės nutarimas bei kiti teisės aktai numato, jog Lietuvoje turi veikti vienas pagalbos numeris. Tačiau esama valstybės institucijų, kurios piktybiškai tam priešinasi, kuria savo alternatyvius numerius ir stabdo 112 plėtrą. Dėl tokių veiksmų kyla realus pavojus visuomenei: ištikus bėdai žmonės gali nesulaukti operatyvios ir profesionalios pagalbos“, – ministerijos pranešime teigia vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jis atkreipė dėmesį, kad dėl susidariusios situacijos neracionaliai naudojami valstybės ištekliai. Be to, kyla grėsmė, jog gali tekti grąžinti dalį europinių lėšų, panaudotų Bendrojo pagalbos centro (BPC) struktūrai kurti. Ministerijos teigimu, 112 plėtrai priešinasi kai kurios šalies Greitosios medicinos pagalbos stotys, labiausiai – Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis.“

Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/823294/ministerija-kreipiasi-i-prokurorus-del-priesinimosi-bpc-pletrai

Teko rašyti apie tai, kad per porą metų tūla privati bendrovė „Dekbera“ sėkmingai laimėjo daugybę greitųjų medicinos pagalbų (GMP) stočių konkursų visoje Lietuvoje, susimetė į kišenę dešimtis milijonų litų (eurais dabar nepasakysiu, nes ir informacija gali būti pasenusi – reiks tikrinti viešųjų pirkimų rezultatus). Rašiau, kad Vilniaus GMP čia čempionė ir kad jos vadovas Tadeuš Rodz yra keliavęs su minėtos firmos vadovu į saulėtas egzotiškas šalis.

rodz

Ponas T. Rodz tada raštu pareikalavo paneigti visai kitus dalykus (kurių aš neteigiau) ir žadėjo kažkur skųstis, Kadangi nemoku paneigti to, ko nesu sakęs – nežinau ar skundėsi. Žinau, kad dėl viršųje aprašomų dalykų į prokurorus apeliavo ir buvęs sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, kol dar nebuvo eksportuotas komisaru į Europos Komisiją. Gal šiam ministrui pasiseks labiau sudominti prokurorus?

Reklama

, , , , , , ,

Parašykite komentarą

Kam reikia vaidinti bailius ir apsišaukti degeneratais?


Šeštadienį beklaidžiodamas po Knygų mugę pamačiau puse galvos aukštesnį už mane, tvirtai sudėtą, protingomis akimis vyrą – ir jį pažinau. Jis mane taip pat. Be baimės ir dvejonių šešėlio akyse žengė link manęs ir ištiesė ranką bei prisistatė esąs Justas Laucius.

Gerai sudėtas vyriškis, tvirtai spaudžiantis ranką ir žiūrintis į akis buvo tikrai prokuroriškos povyzos. Taip ir turėtų atrodyti Karaliaus Mindaugo ir Vytauto Didžiojo ainių žemės teisingumo tarnas. Pasakė norįs pažiūrėti man į akis, nes aš apie jį nemažai rašiau. Aš pasakiau, kad malonu asmeniškai susipažinti ir jį tik giriu bei toliau taip darysiu. Išties – savo straipsniuose nesu gailėjęs epitetų “iškilus“, “talentingas“ ir pan. Moterys sako, kad netgi labai gražus.

Nors mano rankoje švietė knyga violetiniais viršeliais (šiais laikais kai kurios spalvos labai simboliškos ir kai kam kelia emocijas), Generalinės prokuratūros prokuroro veidu nenusirito nė menkiausias baimės ar nerimo šešėlis. Ramiai išsiskyrėme ir nuėjome savais keliais.

Paskui susimąsčiau. Ar būtų ponas buvęs toks ramus, jei žinotų, kad vos prieš dešimtį minučių į savo mobilųjį telefoną buvau gavęs trumpąją žinutę nuo jo vienos svarbiausių pastarojo metų “klienčių“ – Eglės Kusaitės. Juk ne paslaptis, kad su ja kartkartėmis pabendrauju – ką turbūt žino ir J.Laucius, kuris tiria didžiai pavojingą ir svarbią jos tariamų bendrininkų, neva norėjusių išvien su ja susprogdinti kažin ką kažin kur Rusijoje, bylą.

Juk būtent dėl E.Kusaitės tikrai ar tariamai siųstos žinutės prokurorai ir teismas turėjo darbo bei įvertino neva siaubingą grasinimą 7800 litų. Tiek kainavo prokuroro tikras ar apsimestinis išgąstis. Kaip čia nutiko, kad toks rimtas ir didelis vyras mirtinai persigando gavęs žinutę, kurios turinyje nieko mirtingam žmogui netikėto ir grėsmingo šiaip jau nebuvo? Kodėl pats prokuroras teisme nei iš šio, nei iš to pareiškė, kad gavęs tą žinutę suprato esąs… degeneratas. Man visai toks neatrodo.

Užmuškite, netikiu ir jo jautrumu bei bailumu (kol asmeniškai nebuvau susitikęs – dar galėjau manyti, kad). Juk ir išvis neįmanoma, kad  tokias pareigas eitų koks baikštuolis, galintis pradėti drebėti nuo kiekvieno nepažįstamo telefono numerio. Kas nutiktų, jei rimtai pagrasintų koks tikras kriminalinis autoritetas ar žinomas recidyvistas? Dar keisčiau išrodo tai, kad šią aiškiai apsimestinę baimę ir įtikinėjimą, kad prokurorui buvo iškilusi reali grėsmė, palaikė teismas.

Tad koks vis dėlto gali būti tikrasis motyvas, kuris verčia šį prokurorą, taip pat jo kolegas ne tik su bemaž maniakišku entuziazmu persekioti tą pajūrio merginą, netgi atsakančiai kvailai įrodinėjant, kad rimtai pabūgo kažkokios žinutės ir grėsmę sau esą laiko realia? Kas skatina rimtą vyrą apsimetinėti bailiu ir vadinti kvailesnį, nei yra iš tikrųjų? Kerštas už nepavykusį mėginimą nuteisti “teroristę“ remiantis vien nežinia kaip išgautais pirminiais parodymais?

O kas skatina šį prokurorą ir jo kolegą Mindaugą Dūdą važinėti į Kauną ir po pusę dienos praleisti teisme, mėginant nubausti senyvą kalbininką, publicistą Letą Palmaitį, drįsusį pavadinti prokurorus nusikaltėliais, kai net generalinis prokuroras Darius Valys yra viešai paaiškinęs, kad nieko baisaus yra turėti ir tokią nuomonę? Tame juk dalyvauja ne tik jie, bet ir dideli bei rimti jų kolegos iš prokuratūrų bei teismų. Ar tai kova už mundurą ir noras įbauginant priversti gerbti savo titulus? Man asmeniškai tai yra mistiška paslaptis – mįslė, kurios neįkandu.

Viena tik žinau tiksliai – šis apsimetinėjimas bailiais ir jautriais, atviras kvailio voliojimas vykdomas ne privačiame lėlių teatre ar apsirūkiusių menininkų vakarėlyje. Tai darbas už atlyginimą ir ne už patį prasčiausią. Ar yra bent viena racionali priežastis, kodėl reiktų tikėti, kad šitie juokdariais ir bailiomis bobomis (atsiprašau drąsių moterų) apsimetinėjantys vyrukai gali ištirti kokią “Snoro“ aferą arba informacijos iš savo pačių kabinetų nutekinimą? Galima tuo tikėti, bet tai mums visiems, manau, per brangi savikvaila.

, , , , , ,

4 Komentaras

Prokurorai – nusikaltėliai ar ne?


“Čia išvis nesąmonių valstybė. Prokuroras, mano manymu, vykdo nusikaltimus (…) Kaip jie gali žudyti žmones? Tegu pasižiūri, ką jie daro su mano teta, su mano artimaisiais“, – sakė įtariamoji Eglė Kusaitė po Vilniaus apygardos teismo posėdžio, vykusio šių metų kovo 24-ąją.
Ką daro – matė visi. Seka, klausosi telefono pokalbių ir skaito susirašinėjimus su žmogaus teisių gynėjais, žurnalistais, buvusiais disidentais, kaupia vis storesnius bylos tomus ir imituoja audringą kovą su nusikalstamumu. E.Kusaitė tai pastebėjo ir sulaukė trečios baudžiamosios bylos. Mat Generalinės prokuratūros prokurorai Justas Laucius ir Mindaugas Dūda galėjo pasijusti įžeisti. Nekeista, kai prisimeni, kad J.Laucius jaučiasi dar ir nesaugus – skundžiasi, jog jo pastangomis sukurptoje ir cirku virtusioje byloje terorizmu kaltinama klaipėdietė neva grasina jį nužudysianti. Tiesa, į kai kuriuos daug riebesnius ir metodiškesnius žodžius reaguojama ne taip aktyviai.
Prokurorai buvo gavę pasipiktinusio piliečio skundą, kad “internetinėje svetainėje http://www.ekspertai.eu šių metų kovo 29-ąją įdėtas straipsnis pavadinimu “Nusikaltėlių bendrininkai prokurorai – banditai“, kuriame nedviprasmiškai sakoma, jog prokurorai yra nusikaltėlių bendrininkai, ir įvardijama konkreti Generalinės prokuratūros prokurorė Sigutė Malinauskienė, kaip prokurorė, vykdanti nusikalstamas veikas“. Taip informavo budrus pilietis.
“Teigiame, kad didelė dalis prokurorų, dalyvavusių rezonansinių bylų (Vytauto Pociūno, Tūkstantmečio VEKS, žudymų ir pedofilijos, Eglės Kusaitės) tyrime, yra nusikaltėliai, o išvertus į prokurorams suprantamą kalbą reiškia – yra banditai. Nes tik banditai gali dengti kitų banditų (žudikų, aferistų, falsifikatorių) nusikalstamas veikas“, – pabrėžiama nurodytame minėtos svetainės straipsnyje.
Panašius žodžius svetainės darbuotojas Audrius Nakas pakartojo LNK televizijos eteryje. Ir niekas neįsižeidė arba neteikė tiems įžeidimams daug reikšmės.
“Lietuvos prokuratūra, užuot gynusi ir saugojusi teisingumą, bendradarbiauja su nusikalstamas veikas vykdančiais asmenimis“, pasak piliečio signalą nagrinėjusių pareigūnų, nešmeižia ir nediskredituoja Lietuvos Respublikos prokuratūros, jokiu būdu nežemina jos vardo. “Kita vertus, pareiškime įvardijamas ir konkretus žmogus (prokurorė S.Malinauskienė), kuri galimai nukentėjo nuo šmeižto bei įžeidimo jos atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą garbės ir orumo sąvoką, neturėtų kilti abejonių, kad daugeliu atvejų tik pats asmuo (šiuo atveju prokurorė S.Malinauskienė) gali tinkamai įvertinti, ar buvo pažeista jos garbė ir orumas“, – sakoma prokuratūros išvadoje, kurią pasirašė Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekiš.
Tiesa, kaip aiškina įžeidimų neradęs pareigūnas, prokurorė S.Malinauskienė, kuriai yra pranešta apie pareiškime nurodytą informaciją, paskleistą apie ją internetinėje svetainėje, pati galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pasiteiravau A.Nako, ar tai jau padaryta, ir gavau atsakymą: “Nu ne, po galais.“
Klaidų, nekompetencijos, piktybiškumo, siekio susidoroti, tuščiagarbystės ir banalaus žmogiško kvailumo marmalynėje, kurioje dabar skendi mūsų teisėsauga ir jėgos struktūros, jau nebeaišku, už ką ir kada galima įsižeisti. Pati Lietuvos valstybė klaidžioja tarp trijų pušų, spręsdama Michailo Golovatovo ir Alesio Beliackio galvosūkius, kaip tik todėl, kad savo pareigūnams bei biurokratams leidžia žaisti pagal jų pasirinktus arba nevykusiai surašytus ir selektyviai taikomus paragrafinius kriterijus.
Peršasi išvada, kad prokuratūroje jautrumas ir uolumas būdingi ne visiems ir ne visada. Juolab ne kiekvieno tariamo “įžeidėjo“ atžvilgiu. Ne kiekvienam mirtingajam norisi taip atkeršyti už sugriautą planą, turėjusį žaibiškai pelnyti kovotojų su terorizmu šlovę, valstybinius apdovanojimus ir premijas. Dabar jie niršta ne dėl žodžio “banditas“ ir net ne dėl munduro garbės. Mano labai subjektyvia nuomone, virtinė bylų, iškeltų E.Kusaitei, yra itin smulkmeniškas, niekingas kerštas už tai, kad žmogus ėmė ir nesutiko, ir toliau nesutinka būti kažin kieno laipteliu (kurį galima mindžioti) karjeros kelyje. Žiūrint ne pagal kodeksus, o pagal elementarius bendražmogiškus kriterijus, tai, mano galva, tikrų tikriausias banditizmas, pasitelkiant tam grotų, antrankių, įgaliojimų arsenalą, kuris buvo duotas banditams išgaudyti. Jei esu neteisus, pats laikas švęsti, nes nusikalstamumo Lietuvoje iš esmės nebeliko. Priešingu atveju tokiam pykčiui vienos merginos atžvilgiu tiesiog neužtektų brangaus garbingų ir kilnių, tiesa, šiek tiek jautrokų prokurorų laiko.

, , , , , , , ,

Komentarų: 1

Atskiri pastebėjimai apie Eglę Kusaitę (I)


 

Prokurorų raštuose ir juos iš dalies atkartojusiose teismų nutartyse, iki pat to momento, kol terorizmu įtariama Eglė Kusaitė pagaliau buvo paleista į laisvę net ne už užstatą, o tik įpareigojant neišvykti, buvo minimi jos tarptautiniai ryšiai.

E.Kusaitė, anot minėtų dokumentų, nuolat bendraudavo su čečėnų tautybės žmonėmis gyvenančiais Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britaniijoje, Azerbaidžane, Uzbekistane. Baimintasi, kad atsidūrusi laisvėje ji gali išvykti į vieną šių šalių.

Ne kartą rašyta ir, po ilgų išsisukinėjimų bei negrabių melagysčių, nebeginčijama, jog E. Kusaitės tardyme dalyvavo ir Rusijos žvalgybos pareigūnai. Tik neaišku – ar vokiečiams, uzbekams, britams, ir azerbaidžaniečiams labai įdomu, kad jų šalyje veikia baisios terorisitės sukurta tarptautinė mirtininkų grupuotė? Su jais buvo bendrauta teisinės pagalbos sutarčių pagrindu? Jų žvalgai buvo atvykę bent pažiūrėti į tą, kuri jiems grėsė ir pažinojo galimus bendrininkus jų šalyse? Ar visa tarptautinė organizacija demaskuota remiantis vien Lubiankoje (toks Rusijos FSB, buvusio KGB kalėjimas) neva prisipažinusių Magmadovų ir Lietuvos teisėsaugos ištardytos E. Kusaitės prisipažinimais?

Vienaakė senė google.com rodo, kad centrinė Jungtinės Karalystės ar Vokietijos žiniasklaida taip pat neskyrė reikšmingo dėmesio šiam galingam taprtautiniam teroristų tinklui. Lietuvos, Rusijos žiniasklaida, sava pakraipa žinoma svetainė Kavkazcentr – rašo daug. Bet štai kitose šalyse, kur su terorizmu kovojama ne ką mažiau – tyla. Irgi keista. Subjektyvus ir negeras įspūdis – siūlydami uždaryti savo pilietę iki gyvos galvos ar porai dešimčių metų, prokurorai pasitiki vien rusiškomis teisinėmis pagalbos apeliacijomis, kurias ne kartą ir ne du, kaip politiškai motyvuotas, yra atmetusios vakarų šalys. Pakanka prisiminti, kad ir Michailo Chodorkovskio bylą…. Taip ir matyti prieš akis garsiojo antiteroristo disertacija

, , , , , , , , , , , ,

Komentarų: 1

Protingos žūčių versijos: Kedys & Pociūnas


Daugiau nei pusmetį šalies dėmesio nestokojusią pedofilijos ir žudynių bylos atomazgą prokurorai pateikė tokią, kaip ir prognozavau.

Šaltakraujis liaudies keršytojas Drąsius Kedys atgulė žemėn palei Kauną, nors jo pėdsakus talentingi ieškotojai regėjo nuo Madrido ik Vladivostoko.

O štai kitas, tautai, kaip jai pačiai atrodo, mažiau nusipelnęs nelaimėlis – Valstybės saugumo departamento (VSD) karininkas Vytautas Pociūnas prieš porą metų Dievui dūšelę atidavė Breste (Gudija).

Noriu aiškiai pabrėžti, kad lyginu ne asmenis, jų nuopelnus ir net ne bylas. Visa tai nesulyginama. Tautos nemenkai daliai D. Kedys svarbesnis už V. Pociūną, nes lietuvis negali nesiilgėti Tado Blindos ar kito kilnaus bandito, kuris ateina ir šauniku išsprendžia amžinai užguito baudžiauninko santykį su elitu. Ką jiems ten kažkoks tylenis saugumietis, kuris nei nelaimingo vaiko nepardavė viešai ir iki smaugimo karštai meilei, nei savo kelią šūviais pažymėjo…. O va “liaudies keršytojas“ – kas kita. Kalbu ne apie įrodytus faktus, nes jų ir nėra, o apie akis griaužiančius įvaizdžius. Lyginu  situacijų ir versijų skaidrumą. Daryti tai verčia mūsų teisėsauginės, žiniasklaidinės ir politinės realijos.

Siūlau balsuoti už versijų „jėgą“:

a) D. Kedys nušovė du žmones ir septynis mėnesius gyveno, peržiemojo Lietuvoje, sugebėdamas pabarstyti savo pėdsakus už tūkstančių kilometrų. Paskui ėmė ir pasigėręs užspringo. Springdamas pametė pagrindinį savo nusikaltimo įkaltį (ginklą) prie savo numirimo vietos. Kad visiems būtų patogiau.

b) V. Pociūnas saugume buvo nevykėlis, darė nei šį nei tą – sapnavo kažkokias energetines grėsmes Lietuvai. Už tai buvo ne kartą apdovanotas, o paskui (vietoj eilinio paskatinimo) išsiųstas į Gudiją, kur važiuoti nenorėjo. Ten nuvažiavęs ūmai pasigėrė, užlipo ant palangės šlapintis ir užsimušė. Apie tai niekas nebūtų sužinojęs, jei „Lietuvos ryto“ uolioji „vyšniukė“ nepernakvotų VSD laikinai dirbusio KGB rezervisto kabinete.

Už tai, kuri versija kvailesnė, siūlau balsuoti čia. Galima pateikti ir kitokių siūlymų.

, , ,

6 Komentaras

%d bloggers like this: