Posts Tagged savivalda

Rinkimų rezultatas – konkurencija dešinėje


Žiūrint į rinkimų rezultatus akivaizdu, kad didžiausią pagrindą švęsti turi Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (LRLS).Nuo 6,42 proc. Rinkėjų praėjusiuose rinkimuose išaugęs iki maždaug 15 (dar ne viskas suskaičiuota).

Tapęs dominuojančia jėga Vilniuje LRLS išsaugojo Klaipėdą ir gali tikėtis turėti tiek pat merų, kiek dominuojančios dešinės politinės jėgos statusą baigianti prarasti Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Liberalų augimo tendencija matyti nuo Europos parlamento rinkimų ir, jei tai nepasikeis, ji gali tapti dominuojančia jėga dešinėje jau po artimiausių Seimo rinkimų.

Vilniuje neišsipildė pats košmariškiausias scenarijus – antrajame ture neteks rinktis tarp Artūro Zuoko ir Voldemaro Tomaševskio.

Taigi, čia yra galimybė, kad ilgus metus sostinę gramzdinusi „dangoraižio ir lūšnos“ koalicija pagaliau bus išmesta į sau deramą vietą. TS-LKD čia nerado stipraus kandidato,o jų pasiūlytas Mykolas Majauskas taip ir nesusikūrė sau jokio ryškesnio politinio veido. Liko daugumai šiaip kažkoks ten Andriaus Kubiliaus patarėjas. Jam šiaip taip pavyko aplenkti Naglį Puteikį, kuris taip ir nesugalvojo, kur dėti prezidento rinkimuose parodytą neblogą potencialą. Savo teritoriją – Klaipėdą – palikęs žmonai jis apsiskaičiavo ir galės pradėti viską iš naujo.

TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratų partija, kuri turės daugiausiai merų ir surinko daugiausiai procentų, galėtų teoriškai džiaugtis daug nepraradusios – procentiniais punktais turi daugiau mažiau tą patį, ką ir prieš keturis metus. Tik štai jų saldžiausia svajonė – dvipartinė sistema garuoja akyse.

TS-LKD bastionu laiktas Kaunas, kaip įrodė verslininkas Visvaldas Matijošaitis ir kompanija, nėra toks jau nepaimamams. Jo „Vieningas Kaunas“ įrodė esąs gyvybingas projektas ir nuo 5 mandatų 2011 metais išaugo iki 16. Antras turas bus įdomus – dabartinis meras, konservatorius Andrius Kupčinskas nuo V. Matijošaičio atsilieka mažiau nei A.Zuokas nuo R. Šimašiaus Vilniuje ir dsbar reikia tikėtina, kad A. Kubilius su Rasa Juknevičienė puls į Kauno daugiabučių laiptines kartu su juo.

Nors nežinia kiek tokia taktika pasiteisino Vilniaus Žirmūnų apygardoje, kur vyko rinkimai į Seimą. Čia Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė šiek tiek lenkia liberalą Šarūną Gustainį, tačiau visai neaišku ar partijos prezidiumo viršūnėlių bei šaknelių binzenimas iš paskos jai labai padėjo.

Apskritai, TS-LKD išnešė santykinai sveiką kailį, nes, kaip ir rinkimų į Europos parlamentą atveju, išnaudojo Rusijos agresijos prieš Ukrainą kortą. Žinoma, komunalinė politika su tuo susijusi tiek pat, kiek traktorius su armonika, bet vidutinis konservatorių rinkėjas įsiklauso į argumentą: šiandien ne už tą merą balsuoji, rytoj Tėvynę išduosi. Antai, prieš pat rinkimus Kaune A. Kupčinskas ėmėsi krapštyti nuo tilto sovietinius simbolius, o Vilniuje konservatoriai irgi pratrūko raudomis dėl sovietinių „balvonų“ virš Neries, kurie jiems netrukdė esant valdžioje. Daugiau fantazijos, kaip čia prisiauginus elektorato, šita partija ir neturi. Tiesiog, reikia kalbėti apie rusą bet kurioje temoje – ar diskutuotum apie energetiką, ar apie šeimą, ar apie vaikus, ar apie šiukšlių išvežimą, ar apie kiaules – reikia būtinai viską kaip nors susieti su Kremliumi ir Putinu.

Partija, kad ir pro sukąstus dantis, pastebimai suliberalėjo. Pagrindiniai jos ideologai ir propagandistai dabar tapo aktyviausiais kovotojais su homofobija (nes Putinas homofobas) ir palaiko skandinavišką, kairuolišką požiūrį, kad valstybė privalo konkuruoti su tėvais vaikų auklėjime ir kištis į šeimą kuo daugiau. Tie, kas rėmė konservatorius dėl jų tradicinės šeimos politikos koncepcijos, dabar nugrūstos giliai į stalčių, turėtų jaustis gerokai suglumę. Kam reikalingi tokie konservatoriai, jei yra liberalai?

Pastarieji, kaip jau minėta, parodė, kad irgi moka būti populistais ir pūsti burbulus. Antai, R. Šimašius žada kažkaip priversti Romos Katalikų Bažnyčią skaityti pamaldas ta kalba, kuria jis nori. Tikėtina, kad po Šaulių Sąjungos, liberalai pradės masiškai užsirašinėti į dvasininkus.

Apie vidinių prieštaravimų nuskausmintą ir Rolando Pakso ambicijų į butelį uždarytą Tvarką ir teisingumą mažai ką naujo ir pasakysi – nei naujų idėjų, nei gerų rezultatų. Panašu, kad su šūkiu, jog „Paksas prezidentas“ partija artėja link politinių kapinių.

Darbo partija, kurios rinkiminė kampanija buvo filmukų apie „mažus ir didelius“ darbus rodymas, atrodo, kaip politiškai išromyta. Prarado santykinai ne daug, tačiau prarado. Į tą sėkmę, kuria džiaugėsi Seimo rinkimuose, nepanašu iš tolo. Ir gana aišku kodėl. Šitą organizaciją užmuša dėmesio stoka. Jos lyderiai turėjo proto, kitaip nei R. Paksas, bent jau prikąsti liežuvį Rusijos-Ukrainos tema, o ir prokurorai šįkart neatėjo į pagalbą – nesukūrė, kaip Seimo rinkimų metu, beprasmiško „skubėjimo“ spektaklio. Na ir galimybių nebuvo – EP dar nespėjo panaikinti eilinės teisinės neliečiamybės Viktorui Uspaskichui. Nėra skriaudžiamų politinių kalinių įvaizdžio, nėra ir reitingų.

Taigi pagrindinės slinktys įvyko dešinėje ir, kad ir kaip bebūtų konservatoriams liūdna, Vilniuje teks remti pagrindinės konkuruojančios firmos atstovą R. Šimašių. Nebent A. Kubilius antrą kartą bus A.Zuokui krikščioniškai atlaidus.

Na o tiesioginiai merų rinkimai kai kur sujudino (Vilniuje, Kaune), o kai kur,kaip ir prognozuota, sustiprino jau įsitvirtinusiųjų pozicijas (Pagėgiai,Druskininkai, Palanga). Ir tame nieko keisto nėra – iki tiesioginių rinkimų kapstėmės taip ilgai, kad vietiniai kunigaikščiai turėjo laiko pasiruošti, sukurti nuo savęs priklausomų žmonių sluoksnį ir dabar turi pagrindą pergalingai šypsotis.

Tokie kol kas padriki pastebėjimai.

, , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Konservatorių „principai” ir liberalūs nacionalistai


 

Valdžios dalybų savivaldoje spektaklis tik prasideda. Bus smagu, tad apsirūpinkite čipsais, alumi ir gera nuotaika, gerbiamieji žiūrovai.

Šiandien Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) apsiraudojo, kad Kaune juos skriaudžia. Mat, nors jų frakcija didžiausia, prieš ją susiblokavusi opozicija ketina perimti valdžią be konservatorių.

Užtat TS-LKD vadovybėje yra nuomonė, kad Vilniuje galima analogiškai pasielgti su Artūro Zuoko surinkta kompanija, kuri irgi gavo daugiausiai mandatų.  Siekdami neprileisti daugiausiai laimėjusios A. Zuoko, dalis jų linkę tartis su Voldemaru Tomaševskiu.  Su naujoviška „Jedinstvos“ inkarnacija susidėtų ne tik jie. Tas pats A. Zuokas aiškina, kad irgi mielai tai padarys. Voldemaro Tomaševskio surinkta kompanija, kurią dosniai šefuoja ne tik Lenkijos, bet ir Rusijos ambasados, yra, kaip visada, pasirengusi parsiduoti tam, kas daugiau pasiūlys. Tik kaina šį kartą didesnė, nes mieste jie surinko antrą po A. Zuoko mandatų skaičių.

Konservatoriai viešai kaltina kitus Kaune išduodant rinkėjų nuomonę ir parduodant miestą oligarchijai, o Vilniuje nemato nieko blogo panašiai spjauti į tą rinkėją ir susiklijuoti su pačiu velniu. Tokį elgesį, partijos nariams atitinkamus raštus platinantis Vilniaus skyrių sueigos vadovas Mantas Adomėnas laiko pilietišku, nes „Abonentas“ ir „pavienių žmonių sambūriai“ yra blogis. Įdomu – ar A. Zuokas buvo mažiau ar daugiau teistas, mažiau ar daugiau „Abonentas“, kai prieš porą metų TS-LKD sudarė su tada vadovaujama Liberalų ir Centro Sąjunga nacionalinio masto koaliciją?

Antradienį sakė, kad Vilniui turėtų vadovauti asmenys, neturintys praeities dėmių.
„Tikrai norėtumėme, kad Vilniaus miestui vadovautų asmenys, neturintys praeities dėmių ir nebūtų vertinami kontroversiškai“, – tvirtino A.Kubilius. (Toks, reikia manyti, buvo Vilius Navickas, tad gal dar tokių ištrauks iš užančio?). Seimo pirmininkė Irena Degutienė to lyg ir nenorėtų.

Kad viskas būtų dar linksmiau, prisiekęs liberalas ir A. Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis gąsdina vilniečius lenkais aršiau nei ponas tautininkas Gintaras Songaila ir baugina, kad Andrius Kubilius „parduos lenkams lietuvių kalbą (leis rašyti pavardę Adam Mickiewicz, o ne Adomas Mickevičius)“. Tai buvo šiandien filmuotoje „Valandoje su Rūta“. Liberalusis nacionalizmas skamba grakščiai. Įdomu – ko dar prisiklausysime?

, , , , , ,

20 Komentaras

Didelių viršininkų rinkimai


Lietuvoje į rinkimus veržiasi dvi pagrindinės kategorijos individų – tie, kurie yra dideli viršininkai, ir tie, kurie miršta nuo noro tokiais tapti. Tebūnie tai supaprastinimas ir tegul neįsižeidžia tie, kurie yra kitokie, arba tie, kurie tikisi kitokius išrinkti.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šios savivaldos tarybų rinkimų kampanijos pradžioje pareiškė neturinti nei pinigų, nei galimybių rinkimų debatams televizijoje organizuoti. Pilietiškai suskatau pagelbėti nuskurdusiai ir pasimetusiai Tėvynei – ėmiausi organizuoti nemokamus kandidatų debatus interneto vaizdo konferencijoje portale „balsas.lt“. Pasirodo, daugumai tradicinių ir didelei daliai naujųjų politikų normalių debatų nereikia. Tiesa, dėl laiko ir resursų stokos apsiribojau kandidatais į Vilniaus miesto tarybą, bet būčiau giliai nustebęs, jei kitur būtų kitaip.

Paskambini į Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TSLKD) štabą ir pasiūlai jų kandidatui, sąrašo lyderiui Vilniaus merui ir pretendentui į merus Raimundui Aleknai padiskutuoti eteryje su Lietuvos socialdemokratų partijos sostinės sąrašo vedliu Romu Adomavičiumi. Ten pasimuistoma, pasitariama ir, praėjus kelioms dienoms, mandagiai paaiškinama, kad nepavyks. Mat konservatoriai su socialdemokratais Vilniuje yra koalicijos partneriai. Su liberalais ir liberalcentristais jie debatuose ginčytis irgi negali, nes sudaro nacionalinio masto koaliciją Seime. Su visokiais marginalais jie kalbėtis neis.

Liberalų sąjūdžio štabas irgi nenori marginalų, kuriems prirašo visokius neparlamentinius keistuolius. Artūras Zuokas padejuoja, kad debatai su Artūru Paulausku labiau naudingi A.Paulauskui, bet sutinka. Pats Naujosios sąjungos lyderis prieš tai pranešė, kad jam „ne lygis“ kalbėtis su Krikščionių sąrašo vedliu Mečiu Laurinkumi, nes šis nėra partijos pirmininkas. Europos Parlamento narys, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Juozas Imbrasas nesutinka diskutuoti su Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininku Arvydu Akstinavičiumi, nes šis „kažkoks keistas ir prieštaringas“, o štai socialdemokratas, sostinės vicemeras R.Adomavičius jam tinka.

Dideliam viršininkui ir vėl reikia didelio viršininko, kad niekas nepagalvotų, jog jis koks runkelis. Dideli viršininkai – visur dideli. Jie pamiršo, kad patys pradėjo politikuoti dar nebūdami nei Seime, nei merų ar vicemerų krėsluose. Ponai įprato ne tik prie postų ir regalijų. Jie priprato vienas prie kito ir net nebenori viešai dėl ko nors nesutarti, nes paskui, kai reikia dalytis postus ir kitokius pyragus, kažkas gali pastebėti, kad nesutarimai ir apkasai buvo farsas. Dar blogiau, jei į šventą uždarą tarppartinės nomenklatūros kastą įsileisi kokius naujus, neparlamentinius, nepažįstamus ir neprognozuojamus. Pirmiausia „ne lygis“ ponui su „runkeliu“ šnekučiuotis, antra – suteiksi tribūną kokiai alternatyvai, žmonės pamatys, kad esi, neduok Dieve, už ją kvailesnis. Kam ta rizika? Geriau jau neiti visai.

Atrodytų, kad politikos naujokai ar mažiau žinomi, mažesnius reitingus turintys politikai turi būti alkanesni eteriui ir ne tokie išrankūs? Kur tau! Net nepartinių judėjimo (taip dabar pasivadina tūkstantinių suvažiavimų nenorinčios rengti partijos) „Vilnius – mūsų reikalas“ vadovas Valdemaras Stančikas irgi sako, kad jam į pašnekovus tinka tik didelių ir tradicinių partijų vadai, kuriuos jis nori triuškinti kaip politinius lavonus. Pastarieji į jį žiūri kaip į išsišokėlį, ir ratas vėl užsidaro.

Dar sunkiau į realius debatus „išvilkti“ ne sąrašų lyderius, o jų vidutiniokus.

Išvada – Lietuvos politikams net už dyką nereikia eterio, kur sėdi ne jo paties išsirinktas oponentas ir žurnalistai, užduodantys nesuderintus klausimus. Taigi gerų jums rinkimų pagal plakatus, glamūrinius įvaizdžius ir nupirktas reklamas, piliečiai. Kokius nors viršininkus vis tiek išsirinksime. Greičiausiai labai didelius.

Tomas Čyvas

, , , , , , , ,

3 Komentaras

Prezidentė pasakė


 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, matyt ne iki galo atsitokėjusi nuo šoko, kad jos „treptelėjimas kojele” gali ir nesuveikti, netiesiogiai paragino piliečius nebalsuoti savivaldybių rinkimuose.

Bene pirmą kartą nepakankamas kiekis Seimo narių pakluso D. Grybauskaitės neoficialiam įsakymui – pakeisti Konstituciją ir leisti merus, kurie dar neaišku ką darys, rinkti tiesiogiai. Argumentų už ir prieš yra pakankamai svarių, bet prezidentė jau žino, kad savivaldos rinkimai iš esmės nebeturi prasmės, jei nevyks pagal jai tuoj pat reikalingą procedūrą.

„Tas žingsnis padidins nepasitikėjimą ir atmuš norą žmonėms dalyvauti rinkimuose iš viso", – vertindama balsavimą dėl tiesioginius meru rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos šeštadienį žurnalistams sakė prezidentė.

Toliau šalies vadovė tvirtino, kad žmonių nepasitikėjimas partijomis auga. Tikėtina, kad greitai jis taps minusinis, o vienintelis prezidentės reitingas augs iki pramuš 100 procentų ribą. Tuomet bus balsuojama dėl procentų ir aritmetikos. Juk, jei populiari prezidentė nori, oponentų reitingai gali būti ir minusiniai, o jos – puoštis papildomais nuliais.

Bėda tik viena – nesveikai į vieną asmenį, dargi neapdalintą pakankamais įgaliojimais, sudėtos viltys daro žalą demokratijai, nes diskredituoja pačias procedūras. Tiesiogiai išrinktos įvairių parapijų prezidentės susidurtų su tuo pačiu. Tad belieka tikėtis, jog nepopuliarių partinių politikų sprendimus palydės išmintingi pačios savivaldos sistemos pertvarkų siūlymai. Tai, išnaudodama Konstitucijos suteiktą įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, galėtų atlikti ir pati prezidentė. Jei jau nori, kad žmonės nenusiviltų ir ateitų balsuoti.

, , , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: