Posts Tagged skaidrumas

Vilniaus merija skaičiuoja kąsnius


Išrašas iš Vilniaus savivaldybės viešojo pirkimo (seminarams) reikalavimų: „6. Paslaugų teikėjas seminaro metu turi pateikti mokymų dalyviams (kiekvienam asmeniui):

I. Kavos pertraukėlės:

Sultys

Mineralinis vanduo: gazuotas ir negazuotas;

Kava;

Arbata;

Grietinėlė kavai;

Pyragaičiai;

Šviežių vaisių asorti;

Vieno kąsnio sumuštiniai.

II. Pietūs:

Salotos;

Sriuba;

Karštas patiekalas;

Desertas;

Gėrimai: sultys, mineralinis vanduo: gazuotas ir negazuotas, kava, arbata.“

Klausimas – kiek vidutiniškai sumuštinių sukandžioja vienas seminaristas?

, ,

6 Komentaras

Skaidrus kvailumas


Po to, kai Seimas ir prezidentė palaimino skaidrumą neva turinčią užtikrinti partijų finansavimo reformą, atsirado lyg ir teisėtų, bet visiškai beprotiškų užmačių.

Turi ką veikti

Aktyvumu gaivinant ūkį nepasižyminti Ūkio ministerija susirado sau veiklos – kreipėsi į Teisingumo ministeriją prašydama įvertinti santykį tarp Viešųjų pirkimų įstatymo ir Politinių partijų įstatymo nuostatų, t. y. “ar pagal Politinių partijų įstatyme įtvirtintą politinių partijų tikslą politines partijas reikia laikyti perkančiosiomis organizacijomis“.

Mat Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas prieš tai viešai pareiškė, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą partijos tampa perkančiomis organizacijomis ir privalės laikytis įstatymo nuostatų.

Tikėtina, kad į šitą pramogavimą galiausiai bus įtrauktas ir Konstitucinis Teismas, kuris priims ką nors galutinio bei neskundžiamo, o paskui pateiks to šedevro dešimtis paaiškinimų, piktindamasis, kad niekas nesupranta, kaip tai įgyvendinti.

Konkursai viskam

Pavertus partijas biudžetinėmis organizacijomis (ne visas, o tik didžiąsias), iš tiesų lyg ir logiška taikyti joms tokius pačius kriterijus kaip savivaldybėms, miškų urėdijoms arba kokiems departamentams. Tik įsijunkime vaizduotę ir suprasime, kaip dabar bus smagu.

Užsinori partija kviestis ekspertus programoms rašyti – kad ir politologus. Tegul skelbia viešąjį pirkimą ir žiūri, kuris pasiūlys geresnę kainą. Taip ir įsivaizduoju vienas kitą bandančius nukonkuruoti Antaną Kulakauską, Laurą Bielinį arba Vladimirą Laučių. Neturiu menkiausio supratimo, ar kuris nors iš jų tikrai kam nors ką nors rašė, tad iškart atsiprašau – asmenvardžius panaudoju tik galimybių iliustracijai.

Sugalvos Darbo partija vėl suorganizuoti savo nariams koncertą ir nebegalės kviestis anglų roko grupės “Electric Light Orchestra“, nes Rytis Cicinas arba Minedas gali padainuoti pigiau – tereikia įvykdyti viešąjį pirkimą ir laimėti teismus su pralaimėjusiaisiais. Jei Minedo nenorima – galima bandyti atitinkamai surašyti muzikinės kokybės reikalavimus, bet ir tam reikės kažką pasamdyti, kas išmano reikalą. Galės būti konkursai kompozitoriams-ekspertams.

Reikės moderuoti debatus? Prašom – konkursas, kuriame Aurimas Perednis turės nukonkuruoti Audrį Antanaitį, o Artūras Račas galės klastingai numušti kainą. Dėdėms ir tetoms iš valstybės įstaigų bus kas veikti. 

Sugriežtinti priežiūrą

Tiesa, kadangi per 10 mlrd. litų sritį ir taip prižiūri vos 72 etatais turtinga Viešųjų pirkimų tarnyba, reiktų papildomų pajėgų. Kad viskas būtų dar skaidriau, visus partijų suvenyrinius rašiklius, balionus ir šalikus reikia suregistruoti, kaip valstybės iždo nuosavybę. Taip pat griežtai reglamentuoti kavos ir arbatos pilstymą svečiams partijų būstinėse, idant niekas nepapirktų rinkėjo neapskaityta citrinos skiltele.

Reikės įtraukti į didžiai prasmingą žaidimą ir Konkurencijos tarybą ar kokį kitą reguliatorių, idant A.Perednis, A.Antanaitis ir Ginas Dabašinskas nesudarytų kartelinio susitarimo. Bus darbo ir kitoms institucijoms, tačiau reikia būti nuosekliems ir toliau žengti monstrų kūrimo kryptimi. Labai praverstų specialus, tik prezidentūrai pavaldus ir labai slaptas partijų priežiūros departamentas su operatyvinės veiklos subjekto teisėmis ir ginkluotais bei kaukėtais būriais.

Juokauju, bet kartais susidaro įspūdis, kad panašia kryptimi triūsiantys reformatoriai ne juokais mano darantys gerus bei prasmingus darbus. Partijos prilyginimas urėdijai, o viešųjų pirkimų bėdų supainiojimas su partijų finansavimo reikalu – vienas pavyzdžių. Klaidinga diagnozė, klaidingas receptas. Pacientas gal ir nemirs, bet greit išprotės.

, , , , , , , , , , , , , ,

Parašykite komentarą

Atominis-kubilinis skaidrumas


„Bet galutinis rezultatas bus visiškai aiškus ir skaidrus“, – pažadėjo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kalbėdamas apie atominės elektrinės investuotojo atranką. Matyt – nejučia susipainiojo.

Rezultatas – stovinti ir gaminanti įperkamą elektros energiją atominė elektrinė, kuri duoda ekonominę naudą. Toks jis turi būti ir čia nereikia nei skaidrumo deklaracijų, nei kitokių prieskonių. Skaidrumo norėjosi būtent investuotojo atrankos procese, tačiau jo kaip tik ir nebuvo.

Pradžioje buvo keistas konkursas, kuriame neva dalyvavo penkios kompanijos, paskui neva liko dvi. Vienos pasiūlymas esą buvo blogas, o kita buvo Pietų Korėjos bendrovė KEPCO, pateikusi neva labai gerą pasiūlymą, bet paskui pabėgusi.

Kokius super reikalavimus konkurso metu kėlė Lietuvos energetikos šamanai, jei niekas iš pasaulio branduolinių grandų nepanoro ar nesugebėjo jų atitikti? Kuo buvo geras KEPCO pasiūlymas ir kodėl dabar, kai ponai vis vien pabėgo, nepaviešinus jų tobulo sumanymo detalių?

Kokių reikalavimų Vyriausybė atsisakė vėliau prasidėjusių neviešinamų derybų metu? Arba ką ji papildomai pažadėjo Japonijos ir JAV konsorciumui „Hitachi GE Nuclear Energy“  ir/arba JAV-Japonijos kompanijai „Westinghouse Electric Company“? O gal dar ką nors tik ketina pažadėti?

Juk turi būti konkrečios ir racionalios priežastys – kodėl šios verslovės nepanoro arba nesugebėjo laimėti neva egzistavusio realaus konkurso, iš kurio pabėgo laimėtojai? Viso to mes nežinome, nes A. Kubilius ir jo energetinis padėjėjas Arvydas Sekmokas „laikosi tam tikrų konfidencialumo taisyklių“. Opozicija, šioje situacijoje, pagrįstai kelia klausimą – ar nėra visas šis džiaugsmas iš anksto taip ir suplanuotas, kad „skaidrus“ būtų tik galutinis rezultatas, kuris buvo žinomas?

Kaliningrado ir Baltarusijos atominiai projektai niekur nedingo ir konkurencinė situacija regione kur kas labiau įtenpta negu prieš kelis metus. Dviejų naujai išdygusių entuziastų investuoti entuziazmas vargu gali būti atsietas nuo rimtos finansinės naudos siekio. Klausimai – ką, kam ir kiek mūsų vardu valdžia pažadėjo arba dar pažadės – logiški. Juolab įdomus ytra dar vienas sutapimas – parlaleliai tariamiems konkursams vykę viražai su Nacionaline energetikos strategija. Ją vyriausybė parodė prezentacijose prieš pusę metų, o iš Seimo  vėliau atsiėmė ir atgal atnešė tik ilgokai neviešai pasiderėjęs dėl esminio jos punkto. Įdomu tai, kad ir dalis energetinių įstatymų priiminėta strategijos nepasitvirtinus. Kas gali paneigti galimybę, kad ji bus pritaikyta jau įvykusiam sandėriui su investuotoju apiforminti ?

Gali būti, kad investuotojai atsigręžė į  Lietuvą, nes dalis šalių, po tragedijos Fukušimoje, vėl ėmė abejoti savo atominėmis ambicijomis. Tai tikėtina kur kas labiau, nei prielaida, kad A. Sekmokas tiesiog ėmė ir įkalbėjo amerikiečius bei japonus nebijoti rusų, kurie, pasak pusiau oficialios versijos, šantažu ir kyšiais išvaikė pirmojo konkurso dalyvius.

Net jei visi įtarinėjimai nepagrįsti, o naujieji du investitoriai į pirmąjį konkursą tiesiog patingėjo pristatyti popierius, arba nieko svarbaus iš Lietuvos nebandė ir neketina išsiderėti – patikėti tuo nėra lengva, kai „tam tikros konfidencialumo taisyklės“ iš esmės reiškia visišką slaptumą. Nesu nei atominės energetikos, nei JAV ar japonų priešininkas, o investicijos, kurios būtų pritrauktos statant atominę elektrinę, būtų didesnės už viską, kas Lietuvoje investuota per pastaruosius dvidešimt metų. Lietuva, pasistatydama elektrinę, liktų aukštųjų technologijų šalimi. Realių alternatyvų, pagrįstų skaičiavimais, o ne svaičiojimais apie malūnus ir skrydžius į Mėnulį – nėra. Tik gaila, kad iki pat galutinio rezultato nenusimato ir to skaidrumo. Kad ir pats galutinis rezultatas nebūtų skaidrus ta prasme, kad jį reiktų įsivaizduoti esant toje vietoje, kur elektrinė turi stovėti.

Šaltinis: “Balsas.lt“

, , , , , , , , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: