Posts Tagged vyriausybė

Andrius Kubilius nuoširdžiai sako: Kultūros ministras tik nekaltas profis. Tikrai?


„„Premjeras Andrius Kubilius teigia kultūros ministrą Arūną Gelūną vertinantis kaip savo srities profesionalą ir pabrėžia, jog nesvarbu, ar jis turi “partijos bilietą“.

Pirmadienį A.Gelūnas pranešė atmetęs jį į ministro postą delegavusios Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojo Arūno Valinsko raginimą atsistatydinti. Ministras taip sakė esantis pasirengęs svarstyti galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje, jei jį delegavusi partija trauktųsi iš valdančiosios koalicijos.“

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/premjeras-agelunas-yra-profesionalas-ir-nesvarbu-ar-jis-turi-partijos-bilieta.d?id=56981709

Įdomu – ar lygiai taip pat premjeras sakytų, jei ministras būtų „profesionaliai ir vardan kultūros“ išmigravęs iš jo partijos sąrašo? Kaip manote? Koks ten Andriaus Kubiliaus ir mūsų visų velionis pažįstamas gali būti kalbėjęs apie tai, kad vyriausybėje reikia tik specialistų? O juk Liberalų sąjūdis irgi vertina tik profesionalumą, ar ne?

, , ,

Parašykite komentarą

Nekaltas ministras ir nepasitikinti valdovė


Nepraėjo nei pusė šios kadencijos, o premjeras Andrius Kubilius prašneko apie reikalą steigti “aklą fondą”, kuris periminės politikų akcijas, kad nereikėtų milijoninio turto perrašinėti mamoms, tetoms ir papūgėlėms.

“Premjeras teigia, kad D. Kreivys jau dabar padarė daugiau nei reikalauja interesų konflikto derinimo įstatymas ir sako, jog ne ministras kaltas, kad iki šiol nėra mechanizmo, ką daryti žmogui, kuris iš verslo atėjo į politiką.”

Koks įdomus, “savalaikis” atradimas. A. Kubilius, kartu su savo globotiniu, tikriausiai iki tol negirdėjo apie B. Bradausko (juk jis tarsi ir politinis oponentas?) ir kitų personažų turtus, užrašytus žmonoms ar tetulėms, kurie ir krizės metu tik didėja? Ligi šiol nebuvo nieko padaryta padėčiai keisti, tai gal bus bent tiek naudos iš šio skandalo.

Dar įdomiau – ką gi dabar bedarys prezidentė Dalia Grybauskaitė? Ligi šiol jai prieštarauti drįsdavo tik Arūnas Valinskas, o dabar štai neklauso tas, kuriam ji, kaip pati ne kartą sakė, alternatyvų nemato. Nors, gal ir pamatys. Juk dar prieš kelis mėnesius teigė, kad didinti pensijas – ekonominis nusikaltimas, o reitingams tikrai ar tariamai susvyravus – pati liepė tai daryti nuo 2012 metų. Valdovės aureolė rimtame pavojuje – laukiame atomazgos. Pažiūrėsime, ar Grybubilius skils į du padarus.

, , , , ,

Parašykite komentarą

Patikslinimas asmeniškai Kęstučiui Girniui


Šiandien mano gerbiamas kolega, apžvalgininkas Kęstutis Girnius ėmėsi ginti nuo mano “klastingų kėslų” Vyriausybę ir Tėvynės  Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) autoritetą bei politinę galią, tad noriu kai ką patikslinti.

Gerbiamas kolega, dėkui už pastabas ir pripažįstu padaręs techninę klaidą (14-12) su ministrų skaičiumi, kuri kažkaip praslydo ir pro Lietuvos žinių redakcijos akį, tačiau nelaikau to reikšmingu dalyku. Mat, kitaip nei jūs teigiate, neprognozuoju ir neskatinu greitos vyriausybės griūties. Straipsnyje kalbėjau daugiausia apie procesus TS-LKD, kurių galima nepastebėti nebent nenorint matyti. Jūs nenorite – tai jūsų reikalas. Mano pagrindinė mintis, kurią specialiai jums paryškinsiu, yra visai ne ta, kad “tuoj ateis kita koalicija”, kurią lipdyti būtų tikrai sunku. Aš, kol kas, kaip ir tamsta – manau, jog vyriausybė dar kurį laiką tikrai išliks. Tiki spaudimas jai bus didesnis ir manevro laisvės bus mažiau.

Esmė ta, kad juo silpnesnė koalicija, juo daugiau prieštaravimų TS-LKD vadovybėje, juo daugiau keisis ministrų, – juo labiau stiprės prezidentūros vaidmuo ir tai yra objektyvu. O ar iš to galima laukti tik gero – neaišku, jei tik nesi besąlygiškas šalies vadovės politinio talento adoratorius.

Su kuo tikrai sutinku, tai su tamstos pripažinimu, jog skirtumų Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir premjero Andriaus Kubiliaus požiūriuose jau negalima vadinti vien taktiniais. Iš to, deja, tiesiog darome skirtingas išvadas.

, , ,

Parašykite komentarą

Atstokit su tom parlamento išlaidom!


 

Kai kuriems kolegoms turbūt tiesiog metų užduotimi tapo atpiginti Seimą. Niekaip nuo šios temos neatsikabina ir gerbiamas kolega Artūras Račas. Jo šventa teisė, bet man asmenišksai – jau nuobodu. Tūkstančiu pasibrangino, tūkstančiu atsipigino… Šimtas ten, du – atgal. Negi dar nenusibodo?

Kokią įtaką tai turi biudžeto surinkimui ir ekonominės krizės įveikimui? Taip – solidarumas, kentėjimas iš vien su tauta, tarnystė ir basojo vienuolio pasiaukojimas – visa tai gražu ir nėra visai nesvarbu. Tik priminsiu, kad toliau kurstyti šią psichozę, reiškia deklaruoti, jog idealiausias parlamentas buvo sovietų laikais. Tada du kartus per metus suvažiuodavo į sesijas, pakeldavo rankas už paruoštus popierius, perskatydavo pasirašytas kalbas, paplodavo, palėbaudavo ir išsiskirstydavo. Pigu ir greita.

Man asmeniškai daug pikčiau yra dėl nepadaromų darbų, įstatymų kokybės, parlamentinės kontrolės neefektyvumo, politinės valios ir talento stokos daugelyje sričių. Primenu savo patarimą dėl tolesnio „parlamento piginimo“. Ar tada būsite patenkinti, kolegos?? Ar neištiks taip, kad šia lengva ir populiarumą garantuojančia tema sukursime dūmų uždangą svarbesnių reikalų nesprendimui ir dar padėsime marginalizuoti patį parlamentarizmą, įtvirtinant vykdomosios valdžios perdėtą praktinę viršenybę?

, , , ,

Parašykite komentarą

%d bloggers like this: