Posts Tagged Žmogaus teisės

Filmuokimės visi


Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iškilmingai pranešė, kad vairavimo egzaminai bus filmuojami. „Reikia tikėtis, kad vairavimo egzaminui tai suteiks daugiau skaidrumo“, – sakė ministras.

Tikėtis, žinoma, reikia. Viltis yra viena krikščioniškųjų dorybių. Galima dar tikėtis, kad kamerų įrengimas nepabrangins „Regitros“ paslaugų. Dar tikėsimės, kad kamerų pirkimo skaidrumą efektyviai prižiūrės viešųjų pirkimų prievaizdas Žydrūnas Plytnikas, kuris skundžiasi naujoms funkcijoms negavęs nei etatų, nei pinigų.

Galima tikėtis, kad kino žvaigždėmis paversti vairuotojai nuo to ims ir pradės vairuoti geriau. Tikėkimės, kad paskui nebebus kliedima apie poreikį jau kartą egzaminuotus vairuotojus apmokyti dar kartą (žinoma, už pinigus).

Neseniai užsimota filmuoti ir viešojo transporto keleivius (nors lėšų sutvarkyti elektroninio bilieto adekvatų funkcionavimą ir pabaigti nežinia kiek eksperimento stadijoje skendinčių švcieslenčių stotelėse diegimą – nerasta), tad kodėl dėl visuomenės saugumo ir visiško skaidrumo neįpareigojus ir privačių automobilių vairuotojų įsirengti kameras ir prisijungti prie angelų sargų transliacijos kanalų. Taip uždirbs ne tik kamerų ir transliavimo sistemų tiekėjai, montuotojai, bet ir reikės daugiau etatų, kad būtų kam tuos nepaprastai įdomius filmus žiūrėti.

„Snukiaknygėje“ (facebook.com), kur ministras pasigyrė nepaprastai puikiu ir viltingu sumanymu, juokais pasiūliau perkelti šią praktiką ir į kito liberalo – Gintaro Steponavičiaus – ūkį. Pradėkime nuo abiturientų egzaminų filmavimo stambiu planu, kovojant su tokia Dievo rykšte kaip nusirašinėjimas, dėl kurio kasmet kyla isterija, šaukiamasi specialiųjų tarnybų kalavijo ir kurpiamos vis įmantresnės egzaminavimo sistemos. Jeigu patiks, bus galima filmuoti ir ugdymo procesą. O gal ir ne tik jį.

Viešųjų tualetų valytojos dažnai beviltiškai rašo ant sienų prašymus pataikyti, kur priklauso, tad, tramdant nevaleikas, galima būtų ir čia pasitelkti didžiąją akį. Jo didenybė „visuomenės saugumas“ jo užtikrintojų fantazijoje ir idealioje vizijoje turėtų nepalikti baltų vietų arba pilkųjų zonų.

Mano darbo specifika tokia, kad nelabai baidausi mikrofonų, kamerų ir fotoaparatų objektyvų, tačiau ar visi trokšta būti ekranų žvaigždėmis? Vienas argumentų, kuriuo atkertama į pastebėjimus, kad šis visuotinio filmo kūrimas kainuoja ir ne visai maloniai dera su pagarba žmogaus privatumui, yra stačiai „užmušantis“: „Jei nieko blogo nedarai, tai tegul filmuoja.“ Tegul klausosi telefonų, pagal pakeliais be atrankos dalijamas sankcijas arba be jų, tegul skaito korespondenciją ir dar uždraudžia grynuosius pinigus. Girdi, sąžiningam žmogui nėra ko slėpti. Gal ir taip. Galima dar nuo langų nusiplėšyti užuolaidas ir, galutinai išsklaidant abejones dėl savo sąžiningumo bei skaidrių ketinimų ir tobulos moralės, imti internete skelbti savo privačių erdvių aktualijas.

Juk mes linkę tikėti, kad tie, kas žiūri ar žiūrės visus šiuos filmukus, yra taip pat skaidrūs, dori ir sąžiningi. Tikime, kad valdžios yra beribiai tobuli ir niekada nepiktnaudžiaus šia nepaprastai reikalinga filmuota dokumentika? Tikime, kad iš mūsų gyvenimų niekas nelipdys eglių kusaičių istorijų, panaudojant karpymų ir idėjimų metodus? Tikime, kad mumis rūpinamasi, nors šiaip dėl rūpintojėlių reitingų padėtis labai ne kokia. Viskas mūsų pačių saugumui ir labui. Ir, žinoma, už mūsų pinigus – čia jau ne tikėjimo reikalas, o tiesiog faktas.

Šaltinis: “Balsas.lt”

, , , ,

3 Komentaras

Lietuva pinigais skalbsis mundurą dėl Al. Beliackio?


„Pasak užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio, Baltarusijos žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį ketinama pristatyti Laisvės premijai gauti. Ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime atsakydamas į parlamentaro Manto Varaškos klausimą, ministras sakė, kad netrukus parlamentiniam Užsienio reikalų komitetui bus pateiktos visos pavardės žmonių, kurie bus nominuoti šiai premijai,“- praneša 15min.lt.

Dėl to paties gudų opozicionieriaus, kurį instrukcijų uolūs graužikai, pagal nevykusiai politikų surašytas procedūras „pridavė“ Aleksandro Lukašenkos režimui suėsdinti. Premija, kuri esą bus teikiama Rytų ir Vidurio Europos žmogaus teisių aktyvistams įsteigta rugsėjį.

Siūlymas užmokėti A. Beliackiui šią premiją, kaip kompensaciją už Lietuvos valstybės bedantystę ir šiaudadūšišką elgesį – šleikštokas groteskas. Aš siūlau premijuoti seserį Nijolę Sadūnaitę už jos pastangas ginant konkretų žmogų – Eglę Kusaitę nuo sisteminių absurdų ir nuo sveiko proto bei sąžinės (ne tik nuo politikos ir visuomenės) nebepriklausomų prokurorų.

, , , , ,

2 Komentaras

Dvylika lapų visiškiems lauciams


Žiniasklaida rašo, kad prokuroras Justas Laucius labai bijo Eglės Kusaitės grąsinimų, o jo kolega Martynas Dūda atskleidė, jog ši mergina moka prisiskambinti uždarytiems į Lefortovo kalėjimą bendrininkams.

Tuo lauciškos negandos nesibaigia. Štai dar dvylika lapų, kuriuose Žurnalistų etikos inspektorė adaptuotai papaskoja, kodėl Generalinės prokuratūros aktyvistams sunkiai sekasi ieškoti marmelado dantų pastoje. Ypač mane buvo pralinksminęs visiškų laucių vertas teiginys, kad aš pažeidžiau E. Kusaitės nekaltumo prezumpciją. Neatrodo, kad skundo autoriai, nesuprantantys kas tai yra, būtų verti tirti net katinų žaginimo bylas – kur jau ten terorizmas.

Dokumentą pridedu. Skaitykite ir kaifuokite.

LZEI-2010-12-16 Prokuratūros skundas PDF

Zurnal-etik-inspek-2011-03-16-1 Žurnalistų etikos inspektorės išvada PDF

Visiskiems_lauciams

Visiskiems_lauciams1

Visiskiems_lauciams2

visiskiems_lauciams3

Visiskiems_lauciams4

Visiskiems_lauciams5

Visiskiems_lauciams6

Visiskiems_lauciams7

Visiskiems_lauciams8

Visiskiems_lauciams9

Visiskiems_lauciams10

Visiskiems_lauciams11

, , , ,

5 Komentaras

Šalies vadovų nejaudina grasinimai demokratijai?


 

Labai įdomu, kodėl į atvirus grasinimus demokratijos principams nereaguoja niekas iš politikų? Nei Seimo pirmininkė, nei Prezidentė, nei atitinkamų Seimo komitetų vadovai, nei Teisingumo ministras niekaip nesureagavo į atvirą ir pavojingą išpuolį.

Prokuroras Justinas Laucius viešai grasino teisiniu persekiojimu visiems, kas drįsta abejoti ar ikiteisminio tyrimo metu Lietuvoje nepasitaiko žmogaus teisių pažeidimų. Neaišku, ar dabar bent jau nuo vienos svarbios bylos nušalinto prokuroro taikiklyje nėra atsidūrę Europos Žmogaus teisių teismo (EŽTT) teisėjai, nes ten Lietuva būtent dėl tokių pažeidimų yra pralaimėjusi ne kartą.

Kaip bebūtų išspręsta terorizmu kaltinamos  Eglės Kusaitės ir bet kuri kita byla, kaip beerzintų prokurorus padidintas dėmesys, kartais tikrai virstantis spaudimu, oficialiai ir viešai grasinti persekioti žmones už nuomonę – nesuderinama ne tik su vadovavimu svarbios bylos tyrimui, bet ir su teisininko kompetencija apskritai.

Dabar aiškiau ir tai, kodėl šis prokuroras su sao draugais taip baidosi vienos mergužėlės parodymų pakeitimo. Vis panašiau, kad bylas norima konstruoti taip, kaip tai 1937 metais, Stalino pavedimu, darė ponas Višinskis (Sovietų Sąjungos saugumo bosas). Pagal jį (knygą rasite M. Mažvydo ar kitoje bibliotekoje), svarbiausias įrodymas ir yra prisipažinimas, o visi tuo abejojantieji yra … patys žinote, pasiklausę jo ištikimo mokinio J. Lauciaus.

Vien nuo praėjusių metų liepos Lietuva bent 6 kartus pralaimėjo Strasbūre dėl pernelyg ilgo bylų nagrinėjimo teismuose. Lietuva ką tik buvo pripažinta pažeidusi Europos Žmogaus teisių konvenciją, nes šalies teismai dviejose bylose verdiktus priėmė remdamiesi slaptais įrodymais. Daugiau informacijos apie Lietuvos teisėsaugos praktikomis suabejojusius EŽTT teisėjus, kam įdomu (galbūt ir ponui J. Lauciui ir Seimo bei prezidentūros galvoms) – informacijos galima rasti čia.

, , ,

3 Komentaras

Teisių gynimo verslas


 

Europos demokratijos prioritetus ištiko tokia pat klinikinė mirtis, kaip ir jos jungtinės valiutos – euro – stabilumo kriterijus, siejamus su Mastrichto susitarimų vardu.

Šiuos į lavoninę ar bent į reanimaciją pasiuntė graikų dykaduoniai ir buduliai, visiems įrodę, kad įprotį nesilaikyti sutarčių ir spjauti į įsipareigojimus galima parduoti kaip prigimtinę teisę.

Graikija šiek tiek primena dvesiančią Sovietų Sąjungą – kad greičiau padvėstų, Vakarai jai kišo milijardus. Tada buvo nupiešta karikatūra, kurioje drakonas, prarijęs tam tikrą kiekį dolerių, reikalauja naujos dozės ir perspėja: "Kitaip nesugriūsiu." Graikija – ne SSRS, bet apetitu nesiskundžia. Lietuva – ne Vokietija, tad nedera raudoti, jog išlaikome graikus. Mūsų sąlyčiai su europietiškais kriterijais ir vertybėmis yra susiję su visai kitu galu.

Klausantis Europos parlamentarų ir ministrų teiginių aiškėja, kad su vertybėmis Senajame žemyne vyksta panašūs procesai kaip ir tie, kurie dusina euro zoną.

Po Vilniuje įvykusio gėjų parado Švedijos Europos reikalų ministrė, Seimo narė Aušrinė Marija Povilionienė, garsi filosofė Nida Vasiliauskaitė ir kiti svarbūs Lietuvos progresą neva tempiantys

lokomotyvai jaučiasi atlikę žygdarbį. Petras Gražulis arba Kazimieras Uoka jaučiasi didvyriškai pasipriešinę artėjančiai "žydrųjų diktatūrai", kurią turbūt sapnuoja net nepadauginę atitinkamų medžiagų. Žygdarbio esmė – pastovėjimas skirtingose grotų pusėse.

Šįkart personažai, deja, yra verti vienas kito. Visų abiejose gardo pusėse pastovėjusių personažų, tarp kurių gėjų buvo tikrai visiška mažuma, siekis vienas – pasirodyti ir pasireklamuoti. Vieni norėjo būti pastebėti tų, kam gėjus yra tas pats, kas pedofilas, kitiems buvo svarbu parodyti, jog bėga "progreso priekyje". Na, gal dar paprašyti, kad valstybė, visuomenė ir Europos Sąjunga (ES) papildytų ėdžias, iš kurių gyvena profesionalūs, nieko kito ir nemokantys lytinių teisių gynėjai. Ko Lietuvoje po minimų įvykių nė kiek nepadaugėjo, tai – tolerancijos. Jos pergalės niekam, atrodo, ir nereikia, nes vieni jausis galutinai pralaimėję ir dar (neduok Dieve) susidegins protestuodami, kiti turės ieškotis rimtesnio darbo. Ne veltui vienas žilas Amerikos advokatas man seminare aiškino, kad šiais laikais visą gyvenimą iš rasizmo temos nebepragyvensi – homoseksualų teisės yra pelningesnės.

Ko verta Lietuva ir Europos demokratijos siekiai? Viskas paaiškėja lyginant. Gegužės 15 dieną gėjų ir lesbiečių teises ginantis paradas buvo surengtas Havanoje (Kuba). Jame dalyvavo ir šalies prezidento Raulio Kastro dukrelė. Jei tai demokratijos kriterijus – laisvės ir pliuralizmo požiūriu viskas Kuboje yra gerai arba sparčiai gerėja. Juk tą pačią dieną Lietuvai dabar jau draugiškos Baltarusijos sostinėje milicija "slaviškąjį gėjų paradą" išvaikė lazdomis. Regis, belieka pripažinti, kad Kubos demokratija arba bent jau "perestroika" nušluostė nosį homofobiškiems Rytų Europos režimams.

Yra tik viena mažytė smulkmena. Vasario 23-iąją kalėjime po 82 bado streiko dienų mirė politinis kalinys Orlando Sapato Tamaio. Nuo tada badauja jo likimo draugas, reikalaudamas išlaisvinti sunkiai sergančius politinius kalinius, kurie negauna elementarios medicininės pagalbos. Šiam nusibaigus badauti yra pasiruošęs dar ir trečias asmuo.

ES į tokias smulkmenas nereaguoja gal dėl to, kad Kubos kalinys – ne gėjus (nežinau, kaip ten yra). Nei Europos parlamentarai, nei Švedijos ministrai nevažiuos į jų demokratijos kriterijus atitinkančią šalį ir į tokias smulkmenas nesigilins. Tai nėra madinga (su diktatoriais dabar dirbama pragmatiškai), tai nėra paprasta. Ką jau ten – gali būti net ir pavojinga. Visai kas kita – kautis su priespauda ir tironija Vilniaus paupiuose, kai priešininkas yra ne Kubos diktatorius, o tik P.Gražulis su K.Uoka, nuo kurių saugo 800 policininkų.

Juokingiausia, kad nelabai kas tų teisių važiavo ginti ir į homofobišką, bet vis tiek labai gerą Minską. Dabar teises reikia ginti pragmatiškai, pelningai ir nerizikuojant. Ne veltui ir Lyčių lygybės instituto, kurį mums, homofobams, gydyti čia įklijavo ES, darbuotojai nori būti atleisti nuo mokesčių. Verslas yra verslas, o teisės – tokia pat prekė, kaip ir nafta arba geopolitika. Mainai visada galimi.

, , , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: