Dalia Grybauskaitė tiek pat produktyvi, kaip Valdas Adamkus

 

Lietuva, rinkdama prezidente Dalią Grybauskaitę, norėjo labai aktyvaus prezidento. Galima palyginti kai kuriuos jos ir Valdo Adamkaus rodiklius.

Retorika, iš pirmo žvilgsnio, nesulyginama:

Kontrabandininkus reikia griežtai bausti, teismuose bylų nereikia vilkinti, sumažintas pensijas reikia kompensuoti, merus, nesvarbu kokie jų įgaliojimai, reikia rinkti tiesiogiai, liustraciją reikia greitai (kaip nors) pabaigti, o ir išvis – viskas turi būti daroma teisingai bei gerai… Ai, dar tiesa – pas jokias obamas nevažiuosiu.

Naujausias:

„Pernelyg sudėtingi teisminiai procesai vargina žmones ir paralyžiuoja teismų darbą. Bylos vilkinamos arba tiriamos skubotai ir paviršutiniškai, žmonės praranda pasitikėjimą teisingumu, o kartu ir valstybe. Nedelsiant turime priimti būtinus sprendimus, sukurti sąlygas greitesniam, skaidresniam bei kokybiškesniam teisminiam procesui ir panaikinti prielaidas korupcijai teismuose", – teigė šalies vadovė.

Viskas turi būti padaryta teisingai, gerai ir nedelsiant…

Prezidentas Lietuvoje tradiciškai populiarus, visai kitaip nei jam teoriškai pavaldi teisėsauga ar spec. tarnybos, tačiau V. Adamkus į save nebuvo sutraukęs tiek meilės apakintų lietuvaičių vilčių. Daugelis Seimo narių patylimais prisipažįsta biją prieštarauti asmeniui kurio reitingas sukiojasi tie 80 procentų.

O jei taip ėmus ir palyginus? Imkime „antrąjį Adamkų“ – nuo 2004 liepos iki 2005 gegužės pirmosios ir D. Grybauskaitę nuo 2009 liepos iki 2010 gegužės 1. Jei lyginsime ne trepsėjimą kojomis, antakių kilnojimą, moralizavimą, pirštu į dangų rodymą ir ne retorikos ugningumą, o įstatymų leidybos iniciatyvos teisės naudojimą – skirtumas mizeriškas. Atmetus visokių konvencijų ir sutarčių ratifikavimo reikalus, kuriuos rengia atitinkamos ministerijos, o pristato prezidentūra, lieka pačios prezidento institucijos parengti projektai. Jauna, energinga, žvali ir piktoka šalies vadovė, kurios bobiškumai ir diediškumai tapo nukvailėjusio politinio gyvenimo „politine problema“, tik 1 statistiniu punktu lenkia senyvą, graudžiai virkavusį ir pasyvų pirmtaką.

D. Grybauskaitė, kaip rodo statistika, per tą patį laikotarpį parengė 10 savo deklaruojamos „permainų audros“ politinį ir teisinį turinį užpildančių dokumentų, o stabilumą ir „nepakeičiamų valstybininkų“ apsuptį dievinęs diedukas – 9.