Lietuva turi slaptą ginklą prieš Rusiją

Rusijos agresija prieš Ukrainą ir pagaliau ūmai pabudęs supratimas, kad saugumas ir laisvė yra trapūs bei kartais brangūs dalykai, verčia ieškoti sprendimų. Lietuva slaptų ginklų turi.

Vieni sprendimai gali būti banalūs ir brangūs, kiti netikėti ir jau beveik nieko nekainuojantys. NATO partnerių aktyvėjimas, seniai sau ir kitiems pasižadėtų bendrojo vidaus produkto procentų gynybai asignavimas – banalioji dalis. Reikia išnaudoti ilgamečius įdirbius.

Seimas ką tik paklusniai grąžino šauktinių kariuomenę, prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai paskelbė, kad ją prezidentūroje maitina prasčiau, negu karius Ruklos mokomajame pulke. Taigi, viešoji erdvė leidžia galvoti, kad šalies gynybos reikalai ėmė taisytis.

Visgi, yra neišnaudotų rezervų, kurių nepasitelkimas būtų stačiai nusikalstamas. Liberalai tik neseniai tapo šauliais ir dar tik mokosi, pašauktiniams prireiks 9 mėnesių kursų, o laikas eina. Taip pat ir Valentino Mazuronio siūlymas – siųsti kariauti kalinius – neįgyvendinamas greitai. Nuskambėję sumanymai siųsti ten “kelių erelius” irgi yra gan logiški, bet būtų susiduriama su ta pačia problema – gebėjimas nutrenkti močiutę džipu ir pasprukti, nubraukus ištiškusias smegenis valytuvais, nebūtinai reiškia, kad tas neva erelis pasiruošęs tikrai operacijai. Tam reikia laiko, investicijų ir muštro. Be to, kaip kažkodėl tvirtina mūsų ir net kai kurie Vakarų strategai, rusai kariauja kažkokį neva labia naują “hibridinį karą”, kurio taip lengvai per devynis mėnesius bazinių kursų neišmoksi. Reikia ir atsakui nestandartinių sprendimų. Reikia kažko tokio, kas išmuštų iš vėžių tuos žalius padarus be skiriamųjų ženklų ir priverstų juos prakaituoti bei krūpčioti. Šauktinių ir šaulių tam nepakaks, o ir 5 “Abrams” tankų gali pasirodyti mažoka.

Tuo tarpu, Valstybės saugumo departamentas ir uolūs Generalinės prokuratūros prokurorai jau prieš kelis metus yra atradę, kaip ligi šiol tvirtina, patyrusį diversijų specialistą, galintį įsiskverbti į Rusijos karines bazes ir jas susprogdinti. Šis asmuo, anot VSD ir prokurorų, moka gamintis ir naudoti sprogmenis, nekenčia Rusijos. Apie tai mūsų pareigūnai yra surašę keliolika tomų dokumentų.

Negi Lietuvos ginkluotosioms pajėgoms nereikia terorizmu ligi šiol kaltinamos (Apeliacinio teismo išteisinamąjį nuosprendį prokurorai apskundė kasacine tvarka) Eglės Kusaitės paslaugų? Manau, ją reikia panaudoti bent jau kaip instruktorę. Juk ji buvo tokia pavojinga, kad Lietuvos VSD vadovams, už jos nukenksminimą yra asmeniškai raštu padėkojęs Rusijos žvalgybos (FSB) kontradmirolas, ponas V. Didyk. Ji kaltinta kaip tik tuo, kad buvo pasirengusi ir jau net mėgino nuvykti kažkur į Rusiją ir kažkada bei kažkaip susisprogdinti kažkurioje karinėje bazėje. Laikas, vieta ir metodas, kaip byloja bylos medžiaga, buvo taip gudriai užmaskuoti, kad jų neišsiaiškino nei abiejų šalių saugumai, nei prokurorai. Genialu!

Jei didieji Lietuvos teisėsaugos šviesuliai yra teisūs, jei tuo dar bandys kažkaip patikėti ir Lietuvos aukščiausiasis teismas, jai turi būti sudaryta galimybė krauju arba bent kitų apmokymu išpirkti kaltę. Pūdyti ją kalėjime, dykai maitinti, užuot panaudojus šios klastingos amazonės, Rusijos karinių bazių siaubo talentus, būtų nusikalstamai neracionalu. Juolab, kad prokurorų ir saugumiečių versijose teigiama, kad ši dama moka ne tik pati sprogdinti, bet ir kurti bendrininkių-diversantų tinklus, verbuoti šachides.

Pagaliau, šiai merginai, anot Lietuvos prokurorų ir teisėjų, būdingos ir savybės, kurių kartais pritrūksta paprastiems šauktiniams. Antai, amerikiečiai Vietnamo karo metu skundėsi, kad apie pusė pašauktųjų susiduria su psichologiniu barjeru, kai reikia nudėti žmogų – ypač iš arti. E.Kusaitė, kaip nustatė mūsų teismai, neva yra pasirengusi žudyti ir labai pavojinga, nes, kaip skundėsi vienas jautrus prokuroras, parašė jam nemandagią žinutę. Toks vertingas kadras negali būti nepanaudotas dabar, kai priešas – būtent Rusija – jau beveik šiapus vartų.

Manau, tai gali būti rimta paspirtis ir Afganistane dirbančioms Specialiųjų operacijų pajėgoms, ir Kremliaus ordų atrėmimui besirengiančioms tarnyboms.

Beje, E. Kusaitės ilgokai niekas nematė viešumoje, tad tikėtina, jog Lietuvos saugumo strategai ir taktiniai vadai patys susiprato. Juk ne veltui šitiek pareigūnų tiek metų šefavo teroro profesionalę ir gilinosi į jos gebėjimus?

Eglės Kusaitės triumfas – nepadėjo nė suremti Lietuvos VSD ir Rusijos FSB pečiai

Įvyko tai, kas turėjo nutikti šalyje, kuri bent formaliai skelbiasi demokratine ir teisine valstybe. Ar bent dalis to, kas turi įvykti. Apeliacinis Teismas konstatavo: terorizmu ir tarptautinių grupuočių telkimu pradžioje kaltinta Eglė Kusaitė nepadarė jokio nusikaltimo.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros entuziastai nieko, žinoma, nekomentuos. O kam? Jie gi „dirba savo darbą“. Užtat gal pakomentuos kiti.

Žinau, kad atsiras tik šiek tiek už kelmus mažiau bukų sutvėrimų būrys, kuris rėks vyžotas „tiesas”, kad dūmų be ugnies nebūna,o ta merga, girdi, vis tiek kažko prisidirbo (o kas gi ginčytų, kad žmonės netobuli). Su šita kategorija bendrauti beprasmiška. Man įdomesni kitokie veikėjai.

Man labai smalsu, pavyzdžiui, ką dabar pasakys vienas iškiliausių Lietuvos konservatorių, jaunasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD)konceptualiosios demagogijos bokštas Mantas Adomėnas.

Jis, antai, raudodamas dėl Rusijos organizuojamų informacinių provokacijų, rašė:

„…radikalios bendruomenės suburiamos apie skandalingą, visuomenėje kontroversijas keliantį įvykį, tokį, kaip Garliavos istorija ar Eglės Kusaitės byla. Pats pirminis įvykis, be abejo, nutinka savaime. Tačiau jam paaiškinti sukuriama sąmokslo teorija, su didžiule energija, išmone bei ištekliais brukama per visus įmanomus informacinės įtakos kanalus. Garliavos atveju tai – „pedofilų klanas“, aprėpiantis visą teisėsaugą, o paskui ir visą Lietuvos valstybę. Eglės Kusaitės byloje tai – VSD ir FSB bendras sąmokslas susidoroti su nekalta mergina ir niekuo dėtais čečėnais“

Pirmiausia, dėl „savaime nutinkančių įvykių”. „Savaime” Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB), o tiksliau jos kontradmirolas V. Didyk dėkojo VSD tuometiniam laikinajam vadovui, o dabar generolo Gedimino Grinos pavaduotojui Romualdui Vaišnorui už pagalbą „gaudant teroristę”. Savaime, anot M. Adomėno, policija, teismai ir prokuratūros jai ir jos rėmėjams iškėlė dar šūsnį keršto bylų-bylučių, dėl visokių ten atseit įžeidimų ir atseit grasinimų. Kiek, beje valdiškų resursų paaukota siekiant sukurti sąmokslo teoriją apie baisią ir klastingą šachidę ir šachidžių verbuotoją, esą telkusią tarptautines antirusiškų teroristų pajėgas? Kuo šita valdiška, kartu rusais kurta sąmokslo teorija mažiau šlykšti už rusų propagandistų kliedesius apie neva Paluknyje rengiamus teroristus? Ji šlykštesnė, nes nukreipta prieš konkretų žmogų ir dar palydima oficialiais politiniais aplodismentais.

Čia prieš keletą dienų skaičiau, kaip Rasa Juknevičienė guodėsi, kad VSD į parlamento NSGK dar prieš paskutiniuosius Seimo rinkimus buvo atnešęs įspėjimų, jog Rusijos FSB siekia išstumti TS-LKD iš valdžios. Vaje… . Kažin, ar dėl to R. Vaišnoras ir V. Didyk irgi tarėsi bei vienas kitam dėkojo? Kas ten žino – valstybės paslaptis, o paslaptis (tegul ir niekines) galima nebaudžiamai nutekinti tik rinkimų proga supatriotėjančios prezidentūros ulbinaitėms.

Pabaigai, prisegu tą garbės raštą, kurį jau esu skelbęs, dar kartą ir bandau spėti ar R. Vaišnoras su G. Grina ir jų patriotiškais politiniais viršininkais atsiprašys FSB kontradmirolo už tai, kad jį taip nuvylė… . juk dabar, jei tikėsime mūsų patriotiškų saugumiečių ir prokurorų versijomis, Rusijos karinės bazės, kur E. Kusaitė esą galėjo kažkaip susisprogdinti, pasijus nesaugios, o jas saugoti visų mūsų – ir prokuroro Justo Lauciaus, ir M. Adomėno pareiga.

Taip pat bandau spėti ar legendinis prokuroras J. Laucius, skundęsis, kad ta mergina grasina su juo susidoroti, dabar nepasijuto nesaugiai? Gal jau kasa žeminę, vaikšto tik palei sienas, kur gausu žmonių ir su neperšaunama liemene arba darosi plastinę operaciją ir keičia tapatybę? Dar vienas klausimas – kiek mokesčių mokėtojų pinigų bus sumokėta tai mergiotei už kelis metus trukusį solidarų FSB profesionalų ir VSD bei prokuratūros lunatikų persekiojimą.

Pabaigai pasakysiu, kad ši baigtis ne tik džiugina, bet ir šiurpina. E. Kusaitės bylos vyksmas ir visuomenės reakcija parodė, kad norint Lietuvoje galima be vargo įkalinti, tardyti ir sistemiškai terorizioti žmogų, o daugumai tai nebus įdomu, neatrodys svarbu. Fakto žurnalistai atbildės klavišais trumpus pranešimėlius, papūgiškai atkartos oficialias versijas, o didžioji visuomenės dalis neturės laiko, nenorės gilintis, manys, kad taip nutikti gali tiktai kitam. Kartais, jei netoliese bus rinkimai, pro šalį su plakatu ar spaudos konferencija gal ir patriukšmaus koks politikas. Patriukšmaus ir nueis – arba link kito, daugiau rezonanso sukeliančio įvykio, ar tiesiog namo, nes rinkimai baigėsi. O kontorose su dideliais įgaliojimais įsitvirtinę karjeristai, bliūdų laižytojai ir ordinų bei premijų medžiotojai ramiai sau dairysis naujos aukos. Gi koks nors eilinis Vaišnoras arba Grina, įsistatęs kiaulės akis aiškins kokie kieti profesionalai dirbo jo kontoroje ir kaip tokiam svarbui tragiškai trūksta pinigų. Susumavus į vieną vietą garsią, bet visiškai niekinę VSD pažymą apie grėsmę, kad rusai blogai kalbės apie prezidentę, paskutinę – moksleiviško referato lygio – šios kontoros ataskaitą ir E. Kusaitės bylą – galime neabejoti, kad trūksta tikrai ne pinigų. Kertu lažybų, kad ir Seime nei kairieji, nei dešinieji neinicijuos kokių nors klausymų ir nė nebandys išsiaiškinti šios šlykščios byliūkštės peripetijų. E. Kusaitė juk ne V. Uspaskichas ir ne suskystintųjų dujų terminalas – tegul dar džiaugiasi, kad nepasikorė kameroj.

p.s. Tik kaip dabar visgi pasiteisinsime rusams, kad paleidžiame savo pačių išreklamuotus teroristus?

Eglės Kusaitės byla bliūkšta galutinai

Lietuvos valstybės saugumo departamentas ir Generalinė prokuratūra apsikvailino, o klaipėdietė Eglė Kusaitė, kurią saugumiečiai ir prokurorai lyg apsėsti kaltino kaltino kūrus tarptautinę teroristinę organizaciją , pastatė į vietą visą šią provokatorių bei veltėdžių gvardiją. Pirmąją moralinę pergalę laimėjusi mergina šiandien švenčia iš esmės galutinę.

„Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei jau nebeprašoma skirti 10 metų kalėjimo. Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis, sakydamas savo baigiamąją kalbą Lietuvos apeliaciniame teisme, (LAT) jau prašo tik dvejų metų laisvės atėmimo, atidedant jos vykdymą dvejiems metams.

LAT antradienį terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės byloje pradėjo klausyti baigiamųjų kalbų. Prokuroras skundus prašo tenkinti iš dalies ir E. Kusaitei skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Tradiciškai, nuteistosios palaikyti susirinko jos šalininkai, tarp kurių – disidentė Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.

LAT teisėjų kolegija, susidedanti iš jos pirmininko Lino Šiukštos, Lino Žukausko ir Laimos Garnelienės, ankstesniame teismo posėdyje priėmė nutartį baigti įrodymų tyrimą.

Valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Artūras Urbelis savo daugiau nei valandą trukusioje kalboje E. Kusaitei pasiūlė skirti subendrintą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, į kurią būtų įskaitytas ir suėmimo laikas. Bausmės vykdymą prokuroras siūlo atidėti dvejiems metams, bei klaipėdietei 12 mėnesių skirti namų areštą, pagal kurį ji nuo 24 iki 6 valandos privalės būti namuose. Prokuroras iš E. Kusaitės taip pat siūlo konfiskuoti „nusikalstamos veikos priemones“ bei priteisti per 880 litų.

Prokuroras siūlydamas bausmę teismui patarė atsižvelgti į „padaryto nusikaltimo pavojingumą, laipsnį, aplinkybes“ ir pabrėžė, kad „terorizmas nepateisinamas, byla sukėlė platų atgarsį visuomenėje“.

E. Kusaitės kaltinama norėjusi susisprogdinti neįvardytame „strateginiame objekte“ Rusijoje ir nužudyti bei įbauginti kuo daugiau žmonių, taip pat kūrusi tarptautinę teroristinę organizaciją. Pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau skyrė tokio dydžio laisvės atėmimo bausmę, kurią E. Kusaitė jau atliko kardomojo kalinimo metu. Nuosprendį apskundė ir prokurorai, reikalavę merginai 10 metų kalėjimo, ir pati E. Kusaitė, reikalaujanti visiško išteisinimo. Merginos teigimu, ją provokavo dar nuo paauglystės ją „šefavę“ Valstybės saugumo departamento pareigūnai.“

Tokia informacija pasirodė žiniasklaidoje šiandien. Tiesa – nelabai gausiai. Visiems labiau rūpėjo Viktoro Uspaskicho ir Darbo partijos reikalai, o visos Rusijos sprogdintojos farso reikalais domėjosi nebent ELTA, Ekspertai.eu ir visokie disidentai bei kai kas asmeniškai.

Man asmeniškai situacija įdomi tuo, kad teoriškai įsipiešia į paranojos ir neapykantos persmelktą schemą, kurios laikosi Lietuvos valstybės saugumo departamentas. Pastarasis čia ką tik rėkė, jog mus, o konkrečiai prezidentę Dalią Grybauskaitę puls rusai. O kaip bus dabar, kai neva pagavom teroristę, o paskui paleidžiame, nors iš rusų jau gavome padėkas??? Kad bučiuojame užpakalį, o kada rėkiame apie grėsmes? Apie mūsų saugumiečių tikrąjį santykį su Rusija dar kartą skaitykite. Tada bus aiškesnė ir visų dabartinių „išpuolių prieš prezidentę“ tikroji vertė.

**********

P.s. Merginos paskutinė ginamoji kalba išversta į anglų kalbą ir išsiųsta tarptautinėms žmogaus teisių padėties stebėseną vykdančioms organizacijoms – „Freedom House“, „Human Rights Watch“ ir kitoms. E. Kusaitės 16 puslapių kalba pateko ir į Europos Parlamentą. Ja, portalo balsas.lt duomenimis, domisi Suomijos atstovai – jie jau yra susidūrę su Maliko ir Khadizhar Gatajevų bei kitų čečėnų bylomis, kurios, jų nuomone, labai panašios į sufabrikuotas.

Teisėsaugos skurdas ir prabanga

Labai atidžiai ne tik pasiklausiau debatus Seime, kodėl laiku į nužudymu kvepiančius įvykius neatvyksta policija, bet ir įsiskaičiau į vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko bei jo štabo pateiktą medžiagą. Kalbinau ir pareigūnų profsąjungų lyderius. Dar kartą apmąstau pastarųjų metų aktualijas ir darau paradoksalią išvadą – resursų yra. Trūksta kažko kito.

Iš visko, kas pasakyta ir išgirsta, pakankamai aišku, kad dabartinės opozicijos priekaištai dėl policijos būklės yra demagogiški, nes finansavimas iš darbo išeinančių pareigūnų darbo užmokesčiui mažintas net pernai, kai džiūgauta dėl neva labai vykusiai suvaldytos ekonomikos krizės.

Valdančiųjų argumentus dabartinė opozicija atremia teiginiais, kad dėl visko kalta pasaulio mastu žlugusi ekonomika. Veltis į šį ginčą yra nedaug prasmės – tai prilygtų bandymui aiškintis, kas pradėjo muštynes tarp darželinukų. Daug įdomiau pasvarstyti, ką daryti.

Vienas iš siūlymų – rečiau daryti (kiek įmanoma, išvis vengti) tai, kas niekam nenaudinga ir nereikalinga. Būtent šios slaptų resursų dalies mūsų teisėsaugos išlaidų eilutėse niekaip neiššifruoja besikeičiantys parlamentarai, ministrai ir prezidentai.

Telefonas 112, kurį valstybės „stogo“ besitikį piliečiai mokesčių mokėtojai renka, kai reikia pagalbos ar gynybos nuo „alternatyvių valdžių“, t. y. vagių, banditų, mafijos ar dar ko nors, galiausiai veda prokurorų, teismų ir t. t. link. To, kas vadinama bendru žodžiu „teisėsauga“, link.

Tiksliai nežinau, kiek kainuoja antrankiai, guminė lazda, prokuroro ir teisėjo amuletai bei apdarai. Kainuoja (ir mišką, ir pinigus) ir kalnai skundų, protokolų, kaip ir jų rašytojų algos bei viskas, kas su tuo susiję. Žinios apie biudžeto sandarą ir nuovoką kužda, kad viskas kapsi iš tos pačios mokesčių mokėtojų, besitikinčių pagalbos bei gynybos, kišenės.

Keliose bylose prieš vieną pajūrio merginą, apkaltintą sukūrus tarptautinę teroro organizaciją, kartu (nesueinant galams) pateikiant ją kaip visišką „psichęu“ bei narkomanę, vyksta dešimtys teismo posėdžių, naudojamas popierius šaukimams, protokolams ir nutartims, rašomi dokumentai, dėvisi konvojavimo tarnybos pareigūnų batai, teisėjų apdarai ir t. t. Spėtina, kad visa tai turbūt iš tų pačių aruodų, kurių nepakanka operatyviai sureaguoti, kai kas nors realiai ką nors žudo, o ne fantazuoja apie nepasiekiamų teritorijų sprogdinimą nežinia kaip ir nežinia kada. Čia užtenka ir benzino, ir operatyvumo, ir stačiai pamišėliško entuziazmo. Ta proga reikėtų iškelti Eglei Kusaitei bylą dar ir už tai, kad teisėsauga iššvaistė resursus pasaulio sergėjimui nuo jos ir nespėjo pas moteriškę, kurią realiai užmušė.

Lygiai tas pats vyksta ir su kita fantastiškai svarbia Lietuvos valdžiai sritimi –  tų, kurie parodė carui špygą, gaudymu. Tiek Valdo Adamkaus, tiek Dalios Grybauskaitės prezidentavimas paženklintas parodomosiomis bylomis dėl „pasikėsinimo įžeisti“. Koks nors apsirūkęs studenčiokas, internetui dar užsidirbantis provincijos budulis ar šiaip įkaušęs veikėjas atsiunčia į prezidentūrą laišką apie tai, kad jo/jos ekscelenciją reikia „raukti“ (gal į nagines?), ir prasideda darbas. Etatinis valdžiažmogio užpakalio bučiuotojas lapatuoja į Vadovybės apsaugos departamentą, tas formaliai reaguoja ir išsikviečia policiją, kuri galėjo važiuoti (ar ką kitą pasiųsti) į galimos žmogžudystės vietą. Popierius, rašalas, darbo laikas, antspaudų pagalvėlės, telekomunikacijų išlaidos ir galiausiai rezultatas: už parodytą carui špygą kažkokiam asilui ar šiaip nenuovokai skiriama piniginė bauda. Apie administravimo išlaidas klausti nepatogu – niekas turbūt ir neskaičiuoja. Kaip ir to, kiek būtų sutaupyta, jei kvailą laišką tiesiog išmestų į šiukšlių dėžę?

Tai neparūpsta aukščiausiai grandžiai – šalies vadovui, kuris pirmiausia tokiam entuziastui pavaldiniui turėtų parodyti kelią į Darbo biržą. Niekas vadovybės apsaugoje ir policijoje, prokuratūroje ir teismuose taip pat nereiškia abejonių dėl viso šito „reikšmingo“ marazmo kainų. Gal dažnai į šulinį pastūgauti pamėgusi Valstybės kontrolė galėtų apskaičiuoti, į kiek nužudymo vietų nenuvykstama dėl vienos „špygos carui“ bylos? Būtų gana smalsu. Ir ne tik D. A. Barkausko bei komisaro, bet ir Dariaus Valio valdose, taip pat teismuose bei kitose įtraukiamose tarnybose. Drįstu įtarti, kad daugelis bylų yra ne būtinybės, o prabangos prekės, kurias mes apmokame, kad paskui pritrūktų benzino, kai kas nors pjaunamas ar prievartaujamas.  

P. S.

Kadangi prokurorai oficialiai neatmetė galimybės (http://www.ekspertai.eu/generaline-prokuratura-neatmete-galimybes-pradeti-baudziamaji-procesa-pries-uzkietejusi-terorista/) tirti ir mano labai realių grasinimų sprogdinti Mėnulį, pats, kaip koks nesugaunamas maniakas, pamėtėju jiems dar vieną įrodymą. 1993 ar 1994 metais Lietuvos liberalaus jaunimo vidiniame laikraštyje Eustachijaus Finkelšteino slapyvardžiu esu pateikęs geopolitinės Lietuvos bėdos sprendimo variantą. Siūliau sprogdinti Ignalinos atominę elektrinę ir, kadangi ten kažkur yra tektoninis lūžis, plaukti prie Švedijos. Paskui rodyti rusams špygas ir naftos terminalą statyti ne Būtingėje, o Medininkuose. Tada dar rudimentinis Valstybės saugumo departamentas neturėjo tiek uolių kovotojų su terorizmu, todėl dabar „prisiduodu“ pats. Įdomu – kiek kainuotų šios bylos administravimas?

Šaltinis: balsas.lt
info@balsas.lt

Tomas Čyvas apskųstas generalinei prokuratūrai

Turiu pranešti, kad mano viešai išreikšti ketinimai susprogdinti Mėnulį jau susilaukė budrių ir atsakingų piliečių dėmesio.

Dėl jų kreiptasi į Generalinį prokurorąir ne tik. Nekantriai laukiu kas bus, nes kartą Generalinė prokuratūra mane jau kaltino netgi… pažeidus Eglės Kusaitės nekaltumo prezumpciją. Ne tik mane, bet ir mano kolegą Rimantą Varnauską iš kito portalo. Rezultatai buvo ne kažin kokie. Bandykite dar kartą.