Posts Tagged Čečėnija

B. Nemcovo nužudymas – jei rusų propaganda teisi, tai kur atsistatydinimai?


Vos tik buvo nužudytas Rusijos opozicijos veikėjas Borisas Nemcovas, spėjau, kad anksčiau ar vėliau Rusijos propagandiniai kanalai kažkaip ims kaltinti dėl visko Vakarus ir ypač Ameriką. Neklydau.

Priešo rodymas

Oficialusis Rusijos eteris jau rodo „ekspertus“, kurie piešia štai tokį vaizdelį: viską sugalvojo JAV ir Britanijos specialiosios tarnybos, organizavo Ukrainos saugumo tarnyba (SBU), o įvykdė šios šalies dešiniosios organizacijos „Pravyj sektor“ smogikai.

Tai esą padaryta tam, kad sukurti „sakralinę auką“ ir diskredituoti niekuo dėtą Vladimiuro Putino režimą bei jį nuversti. Atspėti,kad taip bus sakoma nebuvo sunku. Amerika kalta dėl visko, kas negero nutinka Rusijoje. Ar tai būtų gripo epidemija, ar infliacija, ar juodmargių karvių populiacijos mažėjimas. Ji kalta,kad Rusijoje pasitaiko gėjų, kad reikia kariauti su čečėnų sukilėliais, kad savo teritorijų nesutinka išsižadėti gruzinai ir moldavai, kad paskendo „Kurskas“, kad ukrainiečiai nuvertė iždo vagį Janukovyčių, kad „Mercedes“ važiuoja geriau už „Volgą“.

Gerai atsimenu, kad iškart po to, kai buvo nužudyta Galina Starovoitova, Rusijos televizija papasakojo apie prie jos kūno rastą „Amerikos specialiųjų pajėgų automatą“ Agram 2000. Nesvarbu, kad šis kroatų gamybos aparatas niekad nebuvo naudojamas JAV „specų“.Svarbu „pažymėti pėdsaką“ tam kartui,o paskui – kas ten aiškinsis.

Kad ir kas tai būtų: Nemcovas, Litvinenko, Starovoitova, Jušenkovas ar Politkovskaja (sąrašas būtų labai ilgas, nes oponentų žmogžudystes net užsienyje Maskva visada mėgo) – įkvėpėju visada gali būti viešai įvardijama Amerika. Vykdytojais visada gali būti apšaukti jos nevidonai agentai: gruzinai, čečėnai, „baltosios pėdkelnės“ iš Lietuvos ir t.t. Priešai ir vis atgimstantys įvairių pakraipų fašistai (netgi „žydobanderovcai“) supa Rusiją ir provokuoja žudydami režimo priešus, bet sąmoninga ir gerai išauklėta rusų liaudis nepasiduoda ir lieka ištikima vadui.

Dar prieš Antrą pasaulinį karą sovietų organai buvo išdresuoti viduje sugauti tiek užsienio agentų, kiek niekas niekada neužverbavo, todėl tradicijos gilios. Versijos lengvai parduodamos auditorijai ir kuria gerą dūmų uždangą.

Kur lekiančios galvos?

B. Nemcovo atvejis neišskirtinis ir tuo, kad „amerikietiška“ versija grindžiama gana kvailai. Vienas iš argumentų – B. Nemcovas nebuvo labai įtakingas, tai kam jis reikalingas V. Putinui? Čia Amerikai mat reikia aukos, kurios pagrindu sukils jos įtakos agentai Rusijoje ir nuvers valdžią. Nesueina galai, mat neįtakingas netinka, kaip toks simbolis. Būtų gal tada jau Centrinės žvalgybos valdybos (CIA) agentai žudę įtakingą?

Žinoma, JAV agentūra, šalia klastingos, rusų žiniasklaidoje ir pseudodokumentikoje vaizduojama dar ir kaip neįtikėtinai niekam tikusi bei kvaila, amžinai pralaiminti Maskvos oponentams. Juk kokio nors „Ren TV“ eteryje „visi žino“, kad rusai išrado ne tik radiją, bet ir dramblius bei paukščius marabu. Ką jau ten kalbėti, kad jų ginklams ir žvalgams „nėra analogų“ pasaulyje. Gi kvaili, stori amerikonai nesugalvoja nieko geresnio kaip žudyti nemcovus, kurie, pasirodo, niekam nerūpi.

Ir visgi, V. Putinui neprireikė ir pusvalandžio, kad jis pats pareikštų,jog ši žmogžudystė – „užsakyta provokacija“.

Na ir tikrai nekeista. Pats Vova turėjo pasijusti nesaugiau, jei apsiriję hamburgeriais amerikonai, gėjam bučiuotis nedraudžiantys britai, kartu su laukiniais, lašinius iš rusų gaminančiais „Pravyk sektor“ banderovcais laksto ginkluoti po Maskvą ir šaudo. Jei iš visų Rusijos propagandinių pakampių peršama amerikietiška versija teisinga, V. Putinas turi atleisti visą kontržvalgybos vadovybę, o galbūt net pasielgti su ja,kaip Stalinas 1937 metais. Juk ji tuomet niekam tikusi dar labiau už dručkius amerikonus. Tik kažkodėl nieko panašaus nevyksta – niekas iš Rusijos spec.tarnybų vadų neatsistatydina.

Tai,tiesą sakant, taip pat komiška, kaip kokio nors „Alfos“ eksvadovo Michailo Golovatovo tauškalai apie tai, kaip juos, vargšus, nuo stogų 1991 m. Sausį Vilniuje apšaudė nacionalistai,kurių nei vieno jie taip ir nepagavo. Paprastai juk tokie daliniai, kuriems „nėra analogų“ ir siunčiami, kad užkardytų ginkluotą pasipriešinimą, visokius snaiperius, o ne tam, kad daužytų moksleivius ir pensininkus. Žodžiu, bėda išeina su ta Rusijos galybe. Tai Vilniuje ją nuskriaudžia snaiperiai su senoviniais šautuvais, tai „Pravyj sektor“ lyg niekur nieko okupuoja Maskvą. Žodžiu, jei amerikietiška versija teisinga, Kremliaus spectarnybose reikalingas valymas.

Kas už triukšmų?

Visgi, už visų šių triukšmų slypi rimtas reikalas. Verta rimtai pasvarstyti – kas nutiko.

Paprasčiausia ir banaliausia, bet nebūtinai teisinga versija – V. Putinas tiesiogiai paliepė ir buvo padaryta. Įmanoma ir nebūtinai todėl, kad jis yra banalus kerštingas kraugerys, kuriam rūpi ritualinės žmogžudystės, „idant visi bijotų“

Net ir sovietų laikais, net prie Stalino egzistavo vienokios ar kitokios frakcijos Kremliuje. Winstono Churchcillio žodžiais tariant, „buldogai,kurie ėdasi po kilimu“. Juolab dabar, nepaisant geležinio putiniško kumščio, ir Kremliuje ir aplink jį, ir kitur yra grupuočių, kurios turi savo interesų.

Antai, radikalūs nacionalistai „vanagai“. V. Putinui jie, be abejonės, yra reikalingi, bet tik tiek, kiek yra visiškai kontroliuojami. Kitu atveju, juos galima ir paaukoti, kaip Stalinas kitados paaukojo Kirovą, idant gautų dingstį susidoroti su trockistais. Štai jums ir versija – fanatiškiems kvailiams davė užuominą, jie padarė ir patys arba kas nors kitas, kas per daug šakojasi, bus paaukoti valdžios vertikalei sustiprinti.

Norite kitos? Prašau. Situaciją gali kaitinti „vanagai“, kurie jokiu būdu nenori, kad V. Putinas nors kiek atšildytų santykius su Vakarais ir siekia priversti jį eiti iki galo. O gal įvaryti į kampą, išprovokuoti, nuversti ir įvesti dar bjauresnį režimą.

Be čečėniškos versijos, aišku, nė krust. Čia Rusijos šventai idiotiškų ambicijų Kaukaze rezultatas ir poros pastarųjų dešimtmečių įdirbis. „Pergalės“ rezultatas toks, kad kriminaliniam Grozno autoritetui reikia mokėti biudžetinę duoklę, idant ši teritorija būtų „federacijos subjektas“. Kitaip jis gali padaryti nežinia ką. Tiesa, Kremlius dabar skleidžia galimą velionio Džocharo Dudajevo šalininkų, kurie kariauja Ukrainos pusėje, pėdsako versiją, bet šiaip ar taip – čečėnai figūruoja.

Galiausiai, neatstiktinai prasimušė versija ir dėl Donbaso „orkų-sukilėlių“ vadų. Kremlius, siekdamas suplėšyti Ukrainą, iš butelio paleido sunkiai kontroliuojamą kriminalinių autoritetų ir iškrypėlių gaują: babajus, borodajus, girkinus, kazokų atamanus ir kitokius padarus. Šalia to, kad vykdo „šventą pareigą“ prieš neva egzistuojančius banderovcus, jie plėšikauja, šaudosi tarpusavyje ir visai nenori būti kažkokiais subordinuotais hierarchijos varžteliais. Ir vėl – galbūt B. Nemcovas tai jų pačių iniciatyva, siekiant parodyti net ir V. Putinui, kad jie jėga. O gal juos pačius provokuoja ir paaukos.

Pagaliau ir fanatiškas vienišas psichas ar grupė patriotiškų psichų, paveiktų šalyje diegiamos fašistinės psichozės – irgi tikėtinas variantas. Sudorojo mat Vakarų įtakos agentą.

Štai jums tik keletas versijų, kurios yra tikrai protingesnės už amerikietišką. Tik skirtingai nuo pastarosios, reikalauja žingeidumo ir atsisakymo tikėti, kad „ir taip viskas aišku“. Žinoma, reikia laukti ir versijų apie mergas, pinigus ir t.t.,nes siekio viską suvelti tikrai bus.

P.S. 

Dar primenu,kad 1999 metais, rinkimų debatų metu Vladimiras Žirinovskis padėjo B. Nemcovui pistoletą ir pasiūlė nusišauti televizijos eteryje.

Reklama

, , , , , ,

Komentarų: 1

V. Putinas – olimpiadų karys ir banditų draugas


Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kaip atrodo, jaučia nesveiką aistrą kariauti olimpiadų metu ir statytiniais rinktis banditus.

2008 m. – Pekino žaidynių metu Volodiai Putinui prireikia Gruzijoje palaikyti savo užgrobtos Pietų Osetijos „vadovą” statytinį Eduardą Kokoity. Karas.

2014 m. – Sočio žaidynių metu tinka visos priemonės, kad tik išlaikyti valdžioje savo statytinį – kriminalinį, elementą Viktorą Janukovičių. Karas, kol kas pilietinis.

Kiek nuo anksčiau dėdė Volodia Čečėnijoje pasirinko statytiniu (kuriam nacijos pinigais moka duoklę) buvusį kioskų reketininką Ramzaną Kadyrovą.

putleris

, , , , ,

Parašykite komentarą

E. Kusaitei, teisėsaugos nuomone, maža bylų?


Tarptautinės teroristinės organizacijos sukūrimu ir ketinimu susisprogdinti kažkur Rusijoje kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės epopėjoje atrodo bręsta dar viena naujovė. Jau kelias bylas E. Kusaitei iškėlusi teisėsauga galbūt sieks sukurpti dar vieną. Portalo Balsas.lt duomenimis, mergina pirmadienį buvo apklausta Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate.
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/702733/eglei-kusaitei-kurpiama-dar-viena-byla

Ši istorija jau yra nei juokinga, nei graudi. Tai vienas, ištisinis Lietuvos teisėsaugos išsidirbinėjimo, nukvakimo ir politizavimo liudijimas. Mano nuomone.

Taip pat skaitykite:

E. Kusaitė nesutinka su teismo sprendimu dėl prokuroro J. Lauciaus įžeidimo

E. Kusaitės teisme liudijo saugumo vadovai (papildyta 12.03)

E. Kusaitei neleido prisiekti liudyti tiesą

E. Kusaitė baugino J. Laucių?

E. Kusaitė VSD apkaltino terorizmu

E. Kusaitės byla. šiek tiek dokumentų I

E. Kusaitė kol kas nesuimta

VSD toliau mala … šį bei tą

Prokuroras prašo suimti J. Laucių galimai terorizavusią E. Kusaitę (papildyta)

Eglės Kusaitės byla – šiek tiek dokumentų III

E. Kusaitės byla: 15 tomų painiavos

, , , , , , ,

2 Komentaras

Reikėjų berniukams blizgučių brangių


Iš Rusijos statytinio Čečėnijos “prezidento” Ramzano Kadyrovo asmeninės puotos sugrįžę Lietuvos futbolo vargdieniai patvirtina niūriausius spėjimus apie kelionės motyvaciją ir troškimų bei vertybių seklumą.

„Jautėmės kaip kokie prezidentai. Net nepatogu buvo“, – stebėjosi puolėjas Ričardas Beniušis. <…>

Žmogaus teisių gynėjų nusikaltėliu vadinamas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas pasistengė, kad žaisti pirmųjų tarpvalstybinių rungtynių šioje Šiaurės Kaukazo respublikoje atvykę svečiai iš Lietuvos pamirštų visus perspėjimus ir kritiką, lydėjusią juos tėvynėje.

Šeštadienį vykusi Lietuvos ir Rusijos rezervinių rinktinių akistata baigėsi šeimininkų pergale 2:0, tačiau, neskaitant pralaimėjimo, lietuviai Grozne nepatyrė daugiau jokių nesklandumų.

„Visi tiek daug kalbėjo apie šią išvyką, kad net pats pradėjau tikėti, jog kažkas ten (Grozne – DELFI) gali atsitikti, ir žmona buvo išsigandusi, – DELFI prisipažino vėlų šeštadienio vakarą į Vilnių su komandos draugais grįžęs R. Beniušis. – Bet nuvažiavę ten pamatėme, kad bijota be pagrindo. Mus ir pasitiko, ir palydėjo, ir pavalgydino. Viskas – aukštame lygyje.“

„Apsaugos buvo pilna visur. Mūsų autobusą visur praleisdavo pirmą, iš paskos važiavo tikrai ne vienas eskorto automobilis. Įdomiausia, kad, važiuojant į stadioną, visi aplinkiniai kiemai buvo uždaryti, budėjo milicija“, – savo susižavėjimo kupiną pasakojimą tęsė R. Beniušis. Žinoma, juk smagu baudžiauninko mentaliteto sutvėrimui už spygliuotų vėlių, grotų ir durtuvų. O jei dar ponas ploja per petį…

Alachas padėjo rusams

Lietuvos vargani pūsliaspardžiai būtų dar ir laimėję, bet jiems taip netalkino Alachas, kuris anot R. Kadyrovo, padeda jam gauti daug pinigų, kurių nubyra ir samdytiems juokdariams nuo Baltijos.

R. Beniušis DELFI tikino, kad galutinis rungtynių rezultatas nebuvo dėsningas. „Apmaudu, kad pirmame kėlinyje rusai nekėlė nei vieno kampinio, neatliko nei vieno baudos smūgio, bet pelnė du įvarčius. Pagal žaidimo grožį, kamuolio kontrolę mes buvome pranašesni. Ką galėjome, tą parodėme. Gėdos neprisidarėme, todėl esame patenkinti“, – sakė Marijampolės „Sūduvos“ klubo puolėjas.

Vargas dėl proto

Lietuvos futbolo federacija, kaip ir derėjo tikėtis, neigia, kad kiekvienam futbolininkui, kuris, anot jos, didvyriškai aukojo atostogas, R. Kadyrovas mokėjo ne kokiais sidabriniais po trisdešimt, o eurais 25 000. Kriterijai, girdi, grynai sportiniai, o į Lietuvą jie nieko nekviečia tik todėl, kad čia nėra tinkamo stadiono. Pastarasis pastebėjimas yra teisingas, bet tai tik triukas beviltiškai iki kelių į mėšlą įklimpus ir nebesugebant iš ten išsitraukti aulinio bato.

Teigiama, kad rinktinė R. Kadyrovo nė nematė, nors nėra labai aišku, ką tai keičia. Dabar ponai galės ilgai aiškintis, kad neėmė pinigų, o tik didvyriškai aukojo atostogas dėl depolitizuoto futbolo, kurio Rusijos žiniasklaida, kaip ir tikėtasi, nedepolitizavo. Mūsų “B” rinktinė vadinama nacionaline komanda, o ir pašaipos apie nei honorarų, nei Putino neįkvėptą mūsų pūsliaspardžių žaidimą yra visiškai pelnytos.

O dėl pasijutimo prezidentais – sveikinu. Ir nuoširdžiai užjaučiu, kad neteko asmeniškai apsikabinti su džigitu Ramzanu. Būtų galima nesiprausti bent metus – iki kito kvietimo, idant neišblėstų šlovė. O dėl pergalių – nieko nepadarysi. Ne visus vienodai Alachas myli.

Lietuva tapo daugiapusių patyčių objektu, o mūsų žvaigždės toliau svajoja apie pergalę prieš Lichtenšteiną ir komandiruotę kokią nors Abchaziją. Toks ir buvo sumanymo, po kuriuo pasirašė išmintingoji federacija, tikslas.

, , , , , , , ,

4 Komentaras

Grozno angelai. Tarp Lietuvos, Rusijos ir Suomijos


 

Rusijoje neišleistas į oficialius kanalus kolegos Dmitrijaus Florino tekstas ir video siužetas apie Lietuvos ir anos šalies specialiųjų tarnybų draugystę, apie tyčiojimąsi iš žmonių, apie agentų provokacijas, nuomojamus butus (prisiminkite Kusaitės bylą) ir kitą bjaurastį. Pirma serija:

„Tarp Čečėnijos karų iškilo aštri problema, kuri, deja, niekieno tuomet nebuvo suvokta. Vaikai.

Žuvo daug žmonių, kurie liko sugriautame, degančiame mieste ir buvo palikti patys sau vieni. Gyveno jie gatvėse, rūsiuose. Sergantys, sužeisti, nesuprantantys kas vyksta, su sužalota psichika – daugelio tėvus nužudė jiems matant.

Be šių vaikų buvo ir kiti, sužeisti arba sergantys, kurių tėvai negalėjo jais pasirūpinti. Medicinos sesuo Khadizhat ir Malikas Gatajevas ėmė šiais vaikais rūpintis. Jie sukūrė privačius vaikų namus „Gimtoji šeima“ («Родная семья», – rus.). Gatajevų rūpestis, bendrai skaičiuojant, apėmė apie 400 vaikų, kuriuos jie gydė, mokė, ieškojo jų giminaičių.

2000 metais apie Gatajevus sužino Europa – parodomi keli dokumentiniai filmai, parašomi straipsniai ir knygos. Tais pat metais Lietuvos labdaringos organizacijos kviečiasi šeimyninius Gatajevų globos namus į Lietuvą. Daliai vaikų brangių ir sudėtingų operacijų, kurių Čečėnijoje atlikti nebuvo įmanoma.

Iki 2008 metų Gatajevų šeimoje viskas klojosi gerai. Vaikai augo, net ir patys jau susilaukė vaikų. Bet tais pat metais Maliku Gatajevu staiga susidomėjo Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD). Pasikvietė. Mėgino verbuoti. Įvadas toks: Čečėnija juk kariauja su Rusija? Galėtum nuvažiuoti į Rusiją, „kai ką iškrėsti“ ir grįžti?“. Gatajevas atsisakė. Prigrasino nemalonumais. Neapgavo.

Pirmiausia „apyvarton paėmė“ pilnametę augintinę Sedą Esembajevą, kuri jau gyveno VSD jai išnuomotame bute. Dar daugiau – su vienu iš jo bendradarbių. Valstybės saugumas kompromatą prieš Gatajevus rinko keletą mėnesių. Namai buvo apkaišioti „blakėmis“. Esimbajeva provokavo skandalus. Be to aplinkiniai pastebėdavo, kad rietenas ji inicijuodavo net tada, kai nebūdavo jokio reikalo arba būdavo daugybė variantų padaryti taip, kaip norėjo ji, be jokių skandalų.

Galiausiai, rietenų su Esimbajeva garso įrašas tapo pagrindiniu „šeimyninio despotizmo“ įrodymu. Tik viena detalė iškart krito į akis – kodėl tokia, iš esmės šeimynine byla, užsiėmė VSD?

Gatajevus suėmė ir už grotų jie praleido 10 mėnesių. Tai, kas tuo metu buvo daroma su vaikais, iškrenta už gėrio ir blogio apibrėžimų. Šešis vaikus perdavė organizacijai „SOS vaikų kaimas“, prie Vilniaus. Vieną nepilnametį vaiką, kuris reikalavo galimybės susitikti su tėvais, įkišo į psichiatrinę ligoninę, kur buvo naudojami sunkūs neuroleptiniai vaistai.

Gatajevų įsūnytajam vaikui „gerieji teisėsaugininkai“ atskleidė jo kilmės paslaptį: „Tu jiems ne gimtas sūnus, jie tiesiog meluoja. Jie tave rado šiukšlyne.“ Vaikus vertė liudyti prieš savo tėvus. Grasinimais, šantažu, apgaule, tiesiog naudojantis, kad jie nemokėjo lietuvių kalbos.

Beje, vėliau vaikai ėmė paskopti tiesą – kaip buvo išmušinėjami kaltintojams reikalingi parodymai ir kaip viskas buvo iš tiesų.

Gatajevus išvežė Suomijon. Suomija atsisakė juos išduoti Lietuvai. Visas pasaulis laukia – kas laimės: valstybės mašina ar šeima, kurią naikino, mėtė, žemino, bet nesugebėjo palaužti?

Rusijoje apie Gatajevų bylą žino daug mažiau, negu Europoje. Tačiau Rusijoje šis klausimas apaugęs kraštutinumais – dalis laiko Gatajevus šventaisiais, o kiti demonais. Pastariesiems rekomenduočiau susipažinti su šiais žmonėmis ir jų vaikais. Klausimai atkristų.

Dabar Gatajevams – sunkūs laikai, bet, atrodo, viskas artėja link logiškos pabaigos. Šeima susivienys. Daugybė žmonių iš viso pasaulio šiai šeimai padeda.

Lapkričio pabaigoje Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas įsakė grąžinti visus Gatajevų vaikus į Čečėniją. Susidarė įdomi ir keista padėtis – Lietuva neatidavė vaikų Gatajevams, mėgino juos sukišti už grotų, bet ką gi ji gali priešpastatyti Kadyrovui? Atiduoti vaikus? Su kuo tuomet Lietuva? Ar jau viskas – mūsų žvalgybos ir VSD jau vienas vienetas, o mūsų Putino numylėtinis pasiųs savo „aksakalus“ į Lietuvą, atiduosiančią vaikus Gatajevų, kurie išslaugė juos po karų?

Lietuva, tu išvis kas? Ypač po to…

Aš daug išgyvenau dėl šių siužetų, bet likau ištikimas tam, kuo tikiu. Nepaisant to, kad man jau skalavo smegenis dėl „demonų Gatajevų“. Žmonės „kažkur tai girdėjo“ ir pan. Aš pažįstu Gatajevus. Jais ir savimi tikiu labiau.

Išsiunčiau Lietuvai siužetą apie Khadizhat Gatajevą. Šis „mikrofilmas“, kaip jį pavadinau, turi ir tęsinį. Tikiuosi, kad jūs tai pamatysite ir viskas nebus, kaip Rusijoje. Čia visi šie siužetai liko gulėti mano rankose. Dar tikiuosi, kad Gatajevų šeima netrukus vėl bus kartu ir padarysiu siu-etą apie tai, kaip pamirštame šį košmarą.

Kiek bežiūriu į šiuos žmones, o galvoje tik vienas klausimas: Viešpatie, kodėl Tu jiems toks..“….“

Dmitrijus Florinas, palaikant Vytautui Meržikaičiui

VIDEO:

Apačioje rusiškas tekstas

 

В России невыпущенные тексты и сюжет, автор которого коллега и знакомый Дмитрий Флорин. Сюжет о специальных службах Литвы и той страны. Об их дружбе и издевательстве над людьми, агентурных провокациях, съемных квартирах (вспомните дело Эгле Кусайте) и о другой мрази.

Первая серия:

Грозненские ангелы. Между Литвой, Россией и Финляндией.

Между чеченским войнами в республике остро стала проблема, о которой почему то никто никогда и не думал. Дети.

Погибло много людей, дети остались в разрушенном горящем городе предоставленные сами себе. Жили на улице, в подвалах. Больные, раненые, не понимиающие что происходит, с надломленной психикой – у многих родители погибли на глазах.

Кроме этих детей были также дети, родители которых не могли о них заботиться – больные и раненые.

Медсестра Хадижат и Малик Гатаев стали заниматься этими детьми. Они создали частный детский дом «Родная семья». В общей сложности через Гатаевых прошло около 400 детей – они их лечили, учили, разыскивали родственников.

В 2000 году о Гатаевых узнали в Европе – о них было снято несколько документальных фильмов, написаны книги и статьи. В том же году литовские благотворительные организации пригласили семейный детский дом Гатаевых в Литву. Некоторым детям необходимы были сложные и дорогие операции, которые не могли произвести в Чечне.

До 2008 года в семье Гатаевых все шло хорошо. Дети росли, у них появлялись свои дети.

Но том же году Маликом Гатаевым вдруг заинтересовалась литовская госбезопасность. Пригласили к себе. Прошла попытка вербовки. Вводные такие: «Чечня воюет же с Россией? Мог бы съездить в Россию, «кое-что натворить» и вернуться?»

Гатаев отказался. Пригрозили неприятностями. И не обманули.

Сначала была «взята в оборот» совершеннолетняя воспитанница Гатаевых Седа Эсембаева, которая уже жила на квартире, снятой для нее госбезопасностью. Более – с одним из сотрудников. Госбезопасность собирала компромат на Гатаевых несколько месяцев. В доме были установлены жучки, Эсембаева провоцировала родителей на скандал. Причем все остальные замечали – что она устраивала ссору даже тогда, когда не было никакой надобности, и было множество вариантов сделать так как она хотела, но без скандалов.

В конце концов аудиозапись ссор с Эсембаевой и легла в основу обвинения «в семейном деспотизме». Но одна деталь бросалась в этом деле сразу – почему делом о семейной. По сути, ссоре занималась госбезопасность республики?

Гатаевых арестовали и они провели за решеткой около 10 месяцев. Что творилось с это время с детьми – это просто за гранью добра и зла. Шестерых детей отдали в СОС-деревню под Вильнюсом. Одного несовершеннолетнего мальчика, который требовал встречи с родителями, упекли в психбольницу на тяжелые нейролептики.

Усыновленному сыну Гатаевых «добрые правоохранители» открыли тайну его происхождения: «Ты им не родной – они просто так врут. На самом деле они тебя нашли на помойке». Детей заставляли давать показания против родителей. Угрозами, шантажом, обманом, порой используя их незнание литовского языка.

Кстати потом эти дети стали рассказывать правду – как с них выбивали нужные обвинению показания и что было на самом деле.

Гатаевых вывезли в Финляндию. Финляндию отказалась выдавать их Литве. Весь мир ждет – кто победит госмашина или семья, которую уничтожили, раскидали, унизили, но так и не смогли сломить.

В России о деле Гатаевых знают меньше, чем в Европе. Но в России этот вопрос очень контрастен – есть те, кто считает Гатаевых святыми, есть те, кто считает их демонами.

Последним я бы просто порекомендовал познакомиться с этими людьми и пообщаться с их детьми. Вопросы бы снялись.

Сейчас Гатаевы переживают сложные времена, но, кажется, что все-таки дело идет к логическому финалу. Семья воссоединиться. Множество людей с разных стран мира помогают этой семье.

В конце ноября глава Чечни Рамзан Кадыров распорядился вернуть всех детей Гатаевых в Чечню. Вышла интересная и страшная ситуация – Литва не отдала детей Гатаевым, пыталась упрятать их за решетку, но что она сможет противопоставить Кадырову? Отдать детей? С кем тогда Литва? Или все – все так и есть наши разведки и госбезопасность это уже одно целое, а любимчик Путина пошлет своих аксакалов в Литву, которая выдаст им детей Гатаевых, выходивших их после войн?

Литва, ты вообще, кто? Особенно после этого…

Я много пережил из-за этих сюжетов. Но остался верен тому, во что верю. Даже несмотря на то, что мне уже «полоскали» мозги по поводу «демонизма» Гатаевых. Люди, знающие «это» по слухам, разговорам и еще «где-то слышали». Я знаю Гатаевых. И себе, и им верю больше.

Я выслал в Литву первый сюжет о Хадижат Гатаевой. У этого «микродокфильма», как я его назвал, есть продолжение. Надеюсь, вы его увидите, и не выйдет как в России. Что все эти сюжеты остались лишь у меня на руках. А еще надеюсь, что я скоро сделаю главный сюжет – когда семья Гатаевых воссоединится и мы все забудем этот кошмар.

Сколько смотрю на этих людей, в голове всегда один вопрос: «господи. Да за что же им такое сейчас?»…

Дмитрий Флорин при поддержке Витаутаса Межрикайтиса

, , , , , , ,

2 Komentaras

%d bloggers like this: