Dėl Nemcovo nužudymo Rusija apkaltins Ameriką

Rusijoje, iš pravažiuojančios mašinos, keliomis kulkomis opozicijos veikėją Borisą Nemcovą nušovė Amerikos pasamdyta lietuvė „baltoji pėdkelnė“, kuri kalbėjo su žydišku akcentu, turėjo gruzinišką nosį ir ant kaktos buvo išsitatuiravusi Banderos portretą…

Aišku, kad šaržuoju, bet toks per naktį gimusių Kremliaus ir jo draugų socialiniuose tinkluose versijų apibendrinimas.

Prieš daugiau nei dešimtmetį, rinkiminiuose deabtuose žirinovskis Nemcovui ant stalo padėjo pistoletą, pasiūlė nusišauti, juokaudamas,kad jo partija ir tame gali demokratams padėti. Šiandien ši scena labai ryškiai iškyla prieš akis. https://www.youtube.com/watch?v=cu3SOO2hTxI (Nuo 1.05.20,kas tingi žiūrėti viską).

Tiesą pasakius, reakcija į šitą žinią gerokai glumina. Vos tik nuaidėjo pranešimas, kad B. Nemcovas – nepavykusio Rusijos demokratinio eksperimento veteranas – nušautas, iškart pratrūko ne tik pasibaisėjimo, bet ir Kremliaus apologetų bei kuoktelėjusių sąmokslo teoretikų artilerija.

Ją, žinoma, paskatino, Rusijos fiurerio Vladimiro Putino informacinio šunelio Peskovo komentaras, kad tai esanti provokacija. Suprask, iš visų pusių į Rusiją bešliaužią priešiški žydai, plutokratai, gėjai, banderovcai ir fašistai, siekdami susilpninti Putino režimą, pasamdė kilerį, kuris nudėjo tą politiką. Dabar, girdi, iš jo padarys auką, o tada ateis Vakarų įtakos agentų apmokėtos demonstracijos ir nuvers režimą.Tuomet, tikriausiai, į valdžią Maskvoje sugrįš Lietuvių-lenkų šlėktos (kaip idiotiškame filme apie 1612 metus), kuriais vairalazdėmis manipuliuos slapta pasaulio vyriausybė iš požeminio centro Nebraskos valstijoje.

Vienas iš argumentų – B.Nemcovas nebuvo labai įtakingas, tai kam Kremliui jį žudyti? Greičiausiai tai susimokiusių prieš Rusiją amierikiečių, žydomasonų, o gal ir, ko čia kuklintis, lietuvių darbas.

Toks išvedžiojimas yra atsakančiai komiškas, nes tokiems dalykams grįsti racionali argumentacija išvis beveik nėra būtina. Kam reikėjo Hitleriui sudeginti krosnyse žydus? Kokia iš to racionali nauda? Kokia racionali nauda Kambodžos Pol Potui buvo krauti kaukolių piramides? Rusijos bolševikų daugelis veiksmų irgi nebuvo visai racionalūs. O Rusijos agresija Ukrainoje yra racionali? Kieno požiūriu? Jei jos nebūtų – gyventų sau Ukraina be Janukovyčiaus, Donbase žmonės gyventų butuose, o ne griuvėsių krūvose, gautų algas, pensijas ir išmokas. Ak, bet velnias… ne po ta vėliava.

Tiesa, pakeliui galima dar ką nors pavogti ir visai nemažai, bet čia jau atskira kalba. B. Nemcovo figūros politinis menkumas yra veikiau liudijimas prieš Kremlių, o ne atvirkščiai. Tai būtų geras spjūvis visokiems opozicijos likučiams ir sankcijomis kalbantiems Vakarams. Jeigu tai, žinoma,paties vado įsakymas – o taip gali ir nebūti.

Tipiškas, tokiais atvejais, užduodamas klausimas yra: ar jau turite duomenų kas ir dėl kokių motyvų nužudė? Ar tik turite nenuginčijamą išankstinę nuomonę?

Turime pagrįstų nepatogių klausimų. Turime turtingą istorinį kontekstą. Turime precedentus: lietuvių (Kubiliūnas), ukrainiečių (Bandera), bulgarų (Markovas), čečėnų (Jendarbijevas), rusų (Litvinenko) ir kitų tautybių žmonių žudymą, grobimą, terorizavimą. Turime banalų ir kasdien matomą faktą, kad tokia veikla labai patinka Rusijos žiniasklaidai. Tai demonstruojama pozityviai ir patetiškai: „mirtis išdavikams“.

Turime prieš akis faktą, kad Rusijoje opozicija Putino režimui yra oficialiai pateikiama, kaip šnipinėjimo variantas. Kaip kažkas priešiško, išdavikiško. Staraovoitovos, Politkovskajos, Jušenkovo ir kiti nužudymai didžiumai, į propagandos koridorių uždarytos visuomenės dalies akyse tapo įprastu, niekam neįdomiu reiškiniu. Dar daugiau – yra kategorija žmonių, kurie sako, kad „taip jiems ir reikia“. Visa tai būtų nieko baisaus, jei šalis, kurios visuomenė taip kvaišinama, neturėtų branduolinių ginklų arsenalo.

Turime nuotraukas ir įrašus, kuriuose Nemcovą tampo Kremliaus mentai (jokia ne policija). Ir visiškai nebūtina versija, kad šį žmogų demonstratyviai užmušė Maskvoje paties caro įsakymu. Labai gali būti, kad caro „ochrankoje“ atsirado savanoris orkas.o gal tas orkas, sapnuojantis Ameriką radioaktyviose dulkėse, šventai tikintis, kad ukrainiečiai lašinius gaminasi iš Donbaso kūdykių, net ir nesusijęs su „organais“.

Visiškai tikėtina, kad visuomenės nukvakimas pasiekė lygį, kuriame įmanomas savarankiškas susidorojimas su caro ar fiurerio parodytais „šnipais“. Beje, tokia versija būtų geras priminimas ir kasdienės isterijos kurstytojams pas mus. Tai anaiptol ne tokia jau penkteilė problema, kaip gali pasirodyti. Radikalizuoti visuomenę galima greit, o kur nusileis jos garas – jau kaip Dievas duos.

Dėl visa ko palikčiau kokį 1 procentą idėjai, kad B. Nemcovą nušovė išduoa meilužė arba piktas verslo partneris. Bet net ir tada Kremlius ir jo propagandinių pašlemėkų armija vis tiek rėks, kad tai buvo „amerikonų provokacija“, nes… . Sistemą,kurią skelbiasi tvirtai valdąs,kaip ir atmosferą šalyje sukūrė dėdė Volodia. Tai yra objektyvu ir neginčytina. O visa kita – detalės.

Aišku,girdimas dar argumentas – palaukime oficialaus tyrimo rezultatų. Palaukime. Paliktas saugoti kopūstų ožys visada įtikinančiai paaiškins, kad juos pavogė priešiškų kaimynų papūgėlės. Pasiimkime alaus, spragėsių arba kavos su pyragaičiais ir palaukime,ką mums papasakos Kiseliovas. Apie Ameriką.

Skundikas ir pilietis – kur riba?

„VSD ragina Lietuvos žurnalistų bendruomenę nepasiduoti galimoms Rusijos provokacijoms, o pastebėjus tyčinius ar įtartinus propagandos skleidimo veiksmus, bandymus daryti finansinę įtaką ar siekius paveikti rengiamos informacijos turinį prašo informuoti Valstybės saugumo departamentą – telefonu Vilniuje (5) 2124720, elektroniniu paštu – spauda@vsd.lt.“- toks pranešimas išplito ir po socialinius tinklus.

Neneigdamas nei Rusijos grėsmės, nei jos melagingos propagandos, kurią puikiai atpažįstu, nes neišdeginamą imunitetą įkrėtė dar sovietmečio žlugimo laikų programa „Vremia“, provokuoju diskusiją.

Pradėsiu nuo anekdoto. „VMI, darbo dienos pabaiga. Berniukas tebesėdi prie inspektoriaus durų. Tas išeina ir sako: Poviliuk, jau vakar sakiau, kad sumokėjo tavo tėtis mokesčius,sumokėjo. Eik namo. Nupirks tau kompą kitais metais – neliūdėk”

Anekdotas apie žymų sovietų skundiką (o gal pilietį?). Štai paprasčiausia internetinė-wikipedinė informacija (monografijos kalti neketinu): Pavelas Trofimovičius Morozovas (Павел Трофимович Морозов, geriau žinomas mažybine forma Pavlikas Morozovas,1918 m. lapkričio 14 d. – 1932 m. rugsėjo 3 d.) – jaunuolis, šlovintas Sovietų Sąjungos propagandos kaip kankinys.

1932 m. trylikametis paauglys įdavė savo tėvą sovietų valdžiai (nesilaikė sovietų tvarkos) ir už tai vėliau buvo nužudytas. Apie istorijos tikrumą išlikę labai nedaug liudijimų, dauguma jų – gandai iš antrinių liudininkų, kurie „kažką girdėjo“. Dabar manoma, kad visa istorija tikriausiai tėra grožinis kūrinys, nors dėl paties Pavliko egzistavimo beveik nėra abejonių.

Istorija

Pagal vieną iš versijų, P. Morozovas gimė neturtingų valstiečių šeimoje Gerasimovkos kaime netoli Jekaterinburgo. Pavlikas buvo pavyzdingas komunistas, vadovavo savo mokyklos pionieriams ir rėmė kolektyvizacijos procesą. 1932-aisiais, būdamas 13 metų amžiaus, jis įdavė savo tėvą NKVD už tai, kad šis (kaip nurodyta nuosprendyje) „klastojo dokumentus ir pardavinėjo juos banditams bei Tarybų Sąjungos priešams“. Trofimas Morozovas buvo nuteistas 10 metų kalėti Gulage ir, nors jo likimas nežinomas, manoma, kad ten ištvėrė neilgai. Tų pačių metų rugsėjo 3 d. Pavliko dėdė, senelis, močiutė ir pusbrolis už tėvo įdavimą NKVD nužudė Pavliką bei jo mažąjį broliuką.

Tūkstančiai telegramų iš visos Sąjungos prašė teisėjo nepasigailėti Pavliko žudikų. Sovietinė valdžia paskelbė P. Morozovą kankiniu, nužudytu reakcionierių. Jo garbei buvo statomos statulos bei vadinamos mokyklos. Gerasimovkos mokykla, kurią Pavelas lankė, buvo paversta muziejumi, kurį lankydavo mokinių ekskursijos iš visos Sąjungos.

Pavliko istorija įkvėpė gausybę vaikų literatūros, dainų, pjesių, simfoninę poemą, operą bei 6 biografijas.

Įdomu man štai kas:

– Kodėl demokratinių šalių konstitucijose šeimų nariams suteikiama teisė neliudyti vienas prieš kitą?

– Kodėl tos teisės daug kur imamos niekinti, provokuojant jomis nesinaudoti? O gal aš klystu?

– Ar yra skirtumas tarp situacijų, kai skambini pranešti apie (o gal bandyti pačiam, jei įmanoma, gelbėti) mušamą ar prievartaująmą žmogų, fotografuoji ant žolės piktybiškai parkuojamą džipą bei kai praneši ‚organams“ apie neva antivalstybinius anekdotus ir neteisingas pažiūras?

– Ar demokratinės šalies žmonių savivalda (ne miesto tarybos prasme) neleidžia apeliuoti į valdžią tik tada,kai negalima neapeliuoti? Ar mes, kaip sovietmečio Kaliningrado lervos, turim kiekviena proga rėkti „paskambinsiu į miliciją“ ir save įtikinėti, kad tai vakarietiška praktika?

– Ar VSD be piliečių pranešimų ir valdžios instrukcijų yra pajėgus atskirti žalią žmogeliuką nuo raudono?

– Ar kartais nėra taip,kad net demokratinėse šalyse valdžia vadovaujasi esminiu sau būdingu instinktu – tą valdžią koncentruoti ir pajungti savo hierarchijai visą sociumą?

– Kokio mentalinio kamieno snukiai skundė kaimynus sovietų valdžiai ir prisidėjo prie trėmimų?

Pabaigai, finalinė kalba iš nuostabaus filmo „Moters kvapas“, kur aklas JAV atsargos karininkas aiškina apie skundikus. Kaip tik į temą“:  http://youtu.be/qZ83m_xQVxE

P.s. Ateičiau su liepsnosvaidžiu,“ – geriausia, ką jis pasakė. Ira dar: “kokios padermės lyderius jūs čia gaminate?”

Prezidentūra šovė į Žaliąjį tiltą tuščiu šoviniu

Prezidentūra tarė žodį apie Žaliojo tilto skulptūras. Atsitik man taip,kad tarė iškart po to, kai pats kukliai kai ką pasiūliau. Pasiūliau vietinį referendumą ir dabar tikrai galvoju, kad nieko geresnio valdžia jau nesugalvos.

Mat didelį reritingą turinti prezidentė Dalia Grybauskaitė nutarė politinį klausimą spręsti panašiai,kaip Darbo partijos valdoma Kultūros ministerija – “ekspertiniais metodais”.

“Prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė teigia, jog su Žaliojo tilto skulptūromis reikia pasielgti taip, kad jos nekeltų pavojaus žmonėms. „Viena yra akivaizdu – jeigu eitume per Žaliąjį tiltą, tai pamatytume, kad Žaliojo tilto „žalieji žmogeliukai“ iš tikrųjų serga: yra surūdiję, apmūsiję, suskilę. Taigi jie net ir kelia pavojų praeinantiems, pravažiuojantiiems žmonėms, o kas kelia pavojų žmonėms, tas kelia pavojų ir valstybei. Reikia tuos „žmogeliukus“ gydyti. Dar pernai spalio mėnesį Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys davė sutikimą restauruoti, tai yra gydyti, sovietines Žaliojo tilto skulptūras, figūras jas nukeliant. Taigi vaistai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja.”
Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/824847/Prezidentura-tare-zodi-del-Zaliojo-tilto-skulpturu

Valio. Birutis norėjo nusimuilinti nuo klausimo per menininkus-ekspertus, o prezidentė,patarėjos lūpomis, siūlo tai patikėti inžinieriams-šaltkalviams. Lieku prie minties,kad plebiscitas yra geriau. Tai šaudymas tuščiais šoviniais arba iš patrankų į musių debesis.

Dėl pagalbos milijonų medžioklės – vėl kreipiamasi į prokurorus – gal Skverneliui pavyks labiau, negu Andriukaičiui?

 

Šiandien skaitau,kad Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis susrūpino tuo, apie ką bandžiau rašyti jau keletą kartų.

„Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl trukdymo vykdyti Bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų plėtrą. „Vyriausybės nutarimas bei kiti teisės aktai numato, jog Lietuvoje turi veikti vienas pagalbos numeris. Tačiau esama valstybės institucijų, kurios piktybiškai tam priešinasi, kuria savo alternatyvius numerius ir stabdo 112 plėtrą. Dėl tokių veiksmų kyla realus pavojus visuomenei: ištikus bėdai žmonės gali nesulaukti operatyvios ir profesionalios pagalbos“, – ministerijos pranešime teigia vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Jis atkreipė dėmesį, kad dėl susidariusios situacijos neracionaliai naudojami valstybės ištekliai. Be to, kyla grėsmė, jog gali tekti grąžinti dalį europinių lėšų, panaudotų Bendrojo pagalbos centro (BPC) struktūrai kurti. Ministerijos teigimu, 112 plėtrai priešinasi kai kurios šalies Greitosios medicinos pagalbos stotys, labiausiai – Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotis.“

Visą straipsnį galite rasti http://www.balsas.lt/naujiena/823294/ministerija-kreipiasi-i-prokurorus-del-priesinimosi-bpc-pletrai

Teko rašyti apie tai, kad per porą metų tūla privati bendrovė „Dekbera“ sėkmingai laimėjo daugybę greitųjų medicinos pagalbų (GMP) stočių konkursų visoje Lietuvoje, susimetė į kišenę dešimtis milijonų litų (eurais dabar nepasakysiu, nes ir informacija gali būti pasenusi – reiks tikrinti viešųjų pirkimų rezultatus). Rašiau, kad Vilniaus GMP čia čempionė ir kad jos vadovas Tadeuš Rodz yra keliavęs su minėtos firmos vadovu į saulėtas egzotiškas šalis.

Ponas T. Rodz tada raštu pareikalavo paneigti visai kitus dalykus (kurių aš neteigiau) ir žadėjo kažkur skųstis, Kadangi nemoku paneigti to, ko nesu sakęs – nežinau ar skundėsi. Žinau, kad dėl viršųje aprašomų dalykų į prokurorus apeliavo ir buvęs sveikatos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, kol dar nebuvo eksportuotas komisaru į Europos Komisiją. Gal šiam ministrui pasiseks labiau sudominti prokurorus?

Rusija šika – reikia įrodymų (internetu gavau)

JT Saugumo Tarybos 30-ojo posėdžio Ukrainos klausimu stenograma:

Pirmininkaujantis: Kokių bus pasiūlymų?

Čiurkinas (Rusija): Galima, aš prišiksiu ant stalo?

Visi: NE-E-E!!

Čiurkinas (šika ant stalo priešais Klimkiną, Ukraina): Ačiū!

Ukrainos atstovas: Visi matėt, taip?! Rusija ką tik prišiko mums ant stalo!

Čiurkinas: Jūs neturite įrodymų!

Ukraina: Tai buvo jūsų šikna, ir iš jos išlindo jūsų šūdas!

Čiurkinas: Pateikite mums faktus!

JAV atstovas: Mūsų ekspertai atliko medžiagos sudėties analizę, sumodeliavo koordinates ir priėjo išvados, kad tai be abejonės šūdas ir jį pašiko Rusija.

Čiurkinas: Pateikite mums įrodymus!

Jungtinės Karalystės atstovas: Tai pasibaisėtina! Šūdą ne abejonės pašiko Rusija. Tai negali ilgiau tęstis.

Vokietijos atstovas: siūlau apsvarstyti galimybę pareikšti mūsų bendrą susirūpinimą Rusijos elgesiu.

Čiurkinas: Aš vetuoju šį sprendimą. (Vėl šika ant Ukrainos stalo)

Ukraina: Jūs matėt, taip?! Štai vėl! Rusija apšiko mums ant stalo, štai šūdas, štai šikna, štai jis maunasi kelnes!

JT pirmininkas: Jei tie faktai pasitvirtins, mes turėsime deramu būdu į tai reaguoti!

Čiurkinas: Kartoju, pateikite mums nors vieną įrodymą!

Vokietija: Mes tikėjomės, kad sankcijos padės, tačiau smarvė kaskart darosi vis stipresnė! Mes įtariame, kad Rusija galimai šika Ukrainai ant stalo.

Čiurkinas: Pateikite mums įrodymus!

JT pirmininkas: Siūlau priimti nutarimą, kad mes giliai šokiruoti!

Čiurkinas: Aš vetuoju šį sprendimą. (Šika ant JT pirmininko stalo)

Ukraina: Jūs matėt, taip?! Štai dabar! Rusija apšiko ant JT pirmininko stalo!!! Ji pavojinga, nes gali apšikti bet kurios Europos šalies stalą!

Čiurkinas: Jūs taip ir nepateikėte nei vieno įrodymo, kurį mes pripažintume!

JAV atstovas: Pentagono palydovai užfiksavo padidintą smarvės lygį, sklindantį nuo Rusijos pusės. Mes turėtume apsvarstyti galimybę atimti Rusijai teisę šikti JT posėdžiuose!
Čiurkinas: Aš vetuoju šį sprendimą. (Prišika ant Ukrainos stalo). Jūs neturite nei vieno įrodymo. Priešingai, daugybė faktų byloja apie tai, kad Ukraina apsišiko pati!

Ukraina: Jūs matėt, Rusija ką tik vėl prišiko ant mūsų stalo!

Vokietijos atstovas: Darosi vis sudėtingiau būti čia, mes kviečiame abi puses dialogui!

Čiurkinas: Rusija nori pasinaudoti papildomo pranešimo teise! (ima plastikinį aplanką ir pradeda ja mėtyti šūdus ant visų JT narių). – Rusija didinga valstybė ir niekam neleis daryti jai spaudimo! Jūs neturite teisės nepateikę nei vieno fakto diktuoti mums savo sąlygas. Geriau pasižiūrėkit į save. Juk jūs visi – apsišikėliai, sėdit čia šūduose, nuo jūsų dvokia. Kaip jūs galite mums nurodinėti, kaip turėtumėme elgtis? Ačiū už dėmesį. (Palieka salę, nusviedęs ištepliotą aplanką į JT pirmininką ir apspjovęs JAV atstovo batus).

JT pirmininkas: Dėkoju visiems ir kiekvienam už jūsų poziciją, kitas posėdis skirtas susirūpinimui dėl Ukrainos prasidės, kai išvėdinsimę salę.