Tomas Čyvas
(svarbu)
Kas tiki raganomis, nykštukais, troliais ir fėjomis, pas ką naktį nuo stogo pasišnekučiuoti nusileidžia Karlsonas, galėjote iki šiol tikėti, jog Gedimino Kirkilo LSDP nors vieną dieną buvo koks nors “garantas”, saugantis Lietuvą nuo Gazpromo kūdikio, vadinamo Darbo partija. Tačiau jeigu kas nors, po pastarųjų įvykių Seime ir aplink jį tuo dar vis tiki – jis jau ne šiaip pasakų mėgėjas. Tai turėtų būti rimtas ir specialistų kompetencijai priskirtinas sutrikimas, kokios nors traumos padarinys arba – priešingai – asmeninių pragmatinių interesų diktuojamas entuziazmas.
Diplomatiniai Antano Valionio talentai, kuriuos jam pastaruoju metu buvo sudėtingiau įgyvendinti demokratizuojant Gudiją ar Gruziją, nėra svarbiausia priežastis, padėjusi atkurti senų sėbrų vienybę. Kas skaitė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) surinktą medžiagą, seniai pastebėjo, jog visi nesutarimai tarp “valstybininkų” ir kitų dujų biznio kolegų tebuvo greičiausiai tik godumo padiktuota taktinė klaida. Dabar ji ištaisyta – pajėgos vėl konsoliduotos.
Nežinia, ar ši “naujiena” galutinai išsklaidys visas haliucinacijas konservatoriams. Jei tai, žinoma, buvo tik haliucinacijos, o ne susitarimai. Šiaip ar taip, dvi – anksčiau kiek apsipykusios, o lemiamu momentu, bent jau svarbias paliaubas sudariusios – gazpromininkų gaujos jais tiesiog pasinaudojo. Savo balsais vasarą, kai korupcinis “trigalvio” projektas pirmą kartą strimgalviais buvo palaimintas Seimo, dabartiniai dešiniosios alternatyvos architektai, jei tikėsime jų žodžiais, irgi mūrijo energetinio saugumo įtvirtinimus ir gudriai saugojo Lietuvą nuo Viktoro Uspaskicho partijos įtakos. Dėl pasiektų rezultatų belieka pasveikinti.
Vėl gi – reikėtų tiesiog tikėti, jog susivienijusi “Dujotekanos” Vyriausybė ir kitą dujininkų klaną aptarnauti pašaukta DP lies sūrų prakaitą dėl šalies energetinės nepriklausomybės. Reikia tikėti ir žegnotis, kad bus statoma kažin kokia elektrinė ar tiesiami tiltai, kuriuos paminėti susitarimuose “valstybininkų” strategams ir jų biznio partneriams yra, kaip aiškėja klausantis jų, beveik automatiškai nepelninga.
Koalicijų lipdymo ir perlipdymo peripetijose viskas buvo nuo pat pradžių akivaizdu. Šalia milijardinio trigalvio biznio reikėjo dar atsikratyti neparankaus NSGK šefo. Tiesa, pamėginta “gudriai sumėtyti pėdas” į jo vietą siūlant ne jau šioje srityje “pasižymėjusį” Alvydą Sadecką, o “neutralų” Vaclavą Stankevičių. Jei tikitėtume rašinio pradžioje minėtais sutvėrimais – galite patikėti ir šios rokiruotės reikšmingumu. Jei dar nepakankamai prisiskanavote nepažįstamų grybų – yra ir kitas scenarijus. Dėl trigalvio susitarusi konsoliduota kompanija dalijasi vaidmenis ir balsuodama tai mygtukais, tai kojomis, palieka komiteto pirmininką nenuverstą. Siųsdama labai jau aiškų signalą. “Susiprotės” ar ne – matysim. Mėginimas pačiam atsistatydinti ir trinktelėti durimis gal kiek ir išmušė atgimstančią “naująją politiką” iš vėžių, tačiau galimybė ką nors realaus nuveikti poste, kurį Algimantui Matulevičiui pavyko išsaugoti, dabar yra labai jau abejotina.
Tiesa – gali būti, kad DP ir vyksta kokių nors, “didžiojo svarščiko” dar neįbaugintų veikėjų “savas žaidimas”. Tik jį rimtai vertinti būtų sunku, žinant įsigalėjusią praktiką.
V.Uspaskichas, kurio ramų išvykimą ir pasityčiojimu iš Lietuvos valstybės paverstą grįžimą, “marinuotą” ir toliau “marinuojamą” bylą “valstybininkų” propagandistai rodydavo, kaip energingos kovos su Rusijos įtaka įrodymus, savo namų arešte jaučiasi ne prasčiau nei koks Rytų išminčius nendrių trobelėje. Jį lanko garbingi svečiai ir vizijas drausmingai įgyvendinti pasirengę vykdytojai. Juokingiausia, kad jo padėtis net patogesnė už namie neareštuoto ir nepakeičiamiausio visų laikų stratego konsultuojamo G.Kirkilo. Viktoro, artėjant rinkimams, niekas nepaklaus apie infliaciją, į akis apmeluotus mokytojus, neįsisavintas ES lėšas ir visa kita, kas nepadaryta pritrūkus laisvalaikio, kurpiant trigalvį. Nepaklaus, bet jis pats apie tai būtinai primins. Tik nebeklauskite, ar jo frakcija dabar pozicinė, ar opozicinė. Nekankinkite tokiais banaliais klausimais ir liberalų Vilniaus miesto taryboje. Jei manote, kad Lietuvoje tai dar nors kiek svarbu – jums vaidenasi.
Tomas Čyvas 