A. Bumblauskas ir R. Lopata – nuo Gediminaičių prie V. Landsbergio

Stebėdamas dabartinį Raimundo Lopatos ir Alfredo Bumblausko politinį suaktyvėjimą prisiminiau, kad tai ne pirmas bendras jų projektas.

Sykį jie kartu siūlė Lietuvai ne prezidento, o Konstitucinės monarchijos projektą. Nesėkmingai. Nors Brazilijoje reziduojantis devintas vanduo Gediminaičių kisieliaus –ponas Paulius Sanguška – buvo ir nieko prieš, neatsirado daug norinčių jam prisiekti.

Vyriausiajam Lietuvos politologui geriau nei su karaliais sekėsi su neformaliu premjerų parinkimu. Tiesa, ir kolega istorikas spėjo pasireikšti politikos dirvonuose.

A.Bumblauskas, dar prieš ieškodamas šeimininko Valdovų rūmams, dar tikrai neišsiaiškinęs, jog tikras Lietuvos pasirinkimas yra prof. Vytautas Landsbergis, spėjo 2002 m. užsirašyti 1-uoju numeriu į kraštiečio Rolando Pakso vadovaujamos Liberalų demokratų partijos (dabar Tvarka ir teisingumas) sąrašą Vilniuje. Tiesa, kažkodėl suabejojęs savo ieškojimais, paliko “lipdukus” ant ledo paskutiniu momentu. R. Pakso pasekėjų rinkiminis sąrašas sostinėje tąsyk prasidėjo 2-uoju numeriu. Nebeužteko laiko biuleteniams perspausdinti.

Tiesa, R, Pakso inauguracijos kalba, anot gerų ir blogų liežuvių, neapsiėjo be vieno iš iškiliausių Lietuvos istorikų indėlio. Užtat ir buvo visai nebloga. Pasipraktikavus, galima pasiūlyti savo paslaugas ir profesoriui.